- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-11
- Bylos Nr.
- e2VP-9429-920/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16243-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., A. K., antstolė Audronė Adomaitienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei R. K. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktiniu A. K. nuosavybėje priklauso ½ sutuoktinio gaunamos pajamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų sk. 2-ojo posk.
Pareiškėja nurodo, kad antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-1993-920/2019 dėl skolos išieškojimo iš R. K. AB „Kauno energija“ naudai. Antstolė 2020 m. kovo 3 d. patvarkymu siūlo kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo. Siūlyme yra nurodyta, kad skolininkė yra sudariusi santuoką su A. K., kuris gauna nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų sk. 2-ojo posk.
Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje vykdomoje byloje Nr. 0036/19/00625 vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1993-920/2019. Antstolė nustatė, jog skolininkė yra susituokusi su A. K., kuris gauna nuolatinę išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų sk. 2-ojo poskyrio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.
CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp skolininkės ir jos sutuoktinio yra nutraukta. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gautas R. K. bei A. K. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11885-429/2020 pareiškimas paliktas nenagrinėtu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Minėtos bylos duomenimis tarp R. K. bei A. K. vedybinė sutartis nėra sudaryta. Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkės sutuoktinio gaunama nuolatinė išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų sk. 2-ojo poskyrio pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno energija“ prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinio A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų sk. 2-ojo poskyrio.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.