- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-25
- Bylos Nr.
- 1S-163-350/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. K. (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria pratęsta R. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi R. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 293 straipsnio 3 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Be to, Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutartimi R. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi, iš dalies tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą, R. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – pratęsta.
Šalies argumentai
4. Skundu Panevėžio apygardos teismui Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir taikyti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teigia, kad jo įvykdytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nėra smurtinės, o pavojingumas – žemas. Gerai toleruoja gydymą, būklė yra pagerėjusi ir stabili, vaistai padeda jaustis geriau. Per stebėjimo laikotarpį nebuvo psichomotorinio susijaudinimo, agresijos, impulsyvaus elgesio, reikšmingų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, taip pat nėra psichozės reiškinių, dalyvauja užimtumo veiklose. Pažymi, kad Komisija dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo (toliau – ir Komisija) rekomendavo keisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį. Žada ambulatoriškai lankytis gydymo įstaigoje, teigia, kad juo rūpinsis tėvai, su kuriais palaiko glaudžius ryšius. Gailisi dėl padarytų veikų, žada daugiau taip nesielgti, vartoti paskirtus vaistus. Mano, kad teismas iš esmės neišnagrinėjo situacijos, nes gydydamasis ambulatoriškai greičiau pasveiks.
5. Teismo posėdyje Pareiškėjas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta Pareiškėjui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundą nėra pagrindo.
8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
9. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies tolesnio taikymo R. K., atsižvelgė į Komisijos išvadą, kurioje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu Pareiškėjo būklė pagėrėjo, nestebėta psichomotorinio sujaudinimo, agresijos, impulsyvaus elgesio, reikšmingų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, psichozės reiškinių nėra, pacientas vaistus vartoja, gydymą toleruoja gerai, dalyvauja užimtumo veiklose, klinikiniame vaizde dominuoja mąstymo patologija pagal formą, emocinis blankumas, kontakto formalumas, hipobulija, ryškėjantys asmenybės pokyčiai emocijų, valios bei mąstymo sferose, smurto rizika yra vidutinė.
11. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.
12. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad R. K. sveikatos būklė pasikeitė tiek, kad gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad iš medicininių dokumentų matyti, kad paciento kritika ligos ir gydymosi atžvilgiu yra formali, o iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimų teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme matyti, jog buvo fiksuotas narkotikų vartojimas. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad anksčiau taikyto ambulatorinio gydymo metu R. K. nereguliariai lankėsi gydymo įstaigoje, nevartojo vaistų, dėl pablogėjusios būklės buvo gydomas dienos stacionare, jo elgesys darėsi impulsyvesnis, padidėjo dirglumas, medikams buvo sunku su juo susisiekti, todėl jam pakeista priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, 2020 m. gruodžio mėn., t. y. ambulatorinio stebėjimo metu, R. K. nepakaltinamumo būsenoje padarė naują baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, dėl ko jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apygardos teismui susipažinus su Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatą bei neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti – šios veikos galimai padarytos R. K. ambulatorinio stebėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių visetas neginčijamai patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti vis dar yra būtinas Pareiškėjo tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis šiuo metu neturėtų teigiamos įtakos ne tik R. K. elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai būklės atžvilgiu.
13. Taip pat pažymėtina, jog iš byloje esančio dokumento (b.l. 14) matyti, jog Pareiškėjo smurto rizika yra vidutinė, kuri gali didėti esant ligos paūmėjimui, narkotinių medžiagų vartojimui ar nesilaikant ambulatorinio gydymo sąlygų, o skundo teiginys, jog R. K., būdamas paleistas gydytis ambulatoriškai, gyventų su tėvais, kurie galėtų kontroliuoti jį ir jo gydymąsi, yra visiškai deklaratyvus – byloje nėra jokių duomenų, kad Pareiškėjo tėvai būtų suinteresuoti rūpintis jo sveikata ir kontroliuoti jo gydymąsi ir elgesį, o priešingai – kviečiami į teismo posėdį, kuriame nagrinėjamas Pareiškėjo skundas, neatvyko motyvuodami savo užimtumu.
14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Pareiškėjui pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Pareiškėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.