Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. P., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2017 m. liepos 6 d. mirė pareiškėjo senelė B. B.. Pareiškėjas testamentu paveldėjo visą jos turtą. B. B. buvo susituokusi su B. V. B., kuris mirė 1998 m. gegužės 11 d. Po sutuoktinio mirties B. B. nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Ji liko gyventi tame pačiame name (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo namų valdą, mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis su paslaugų tiekėjais. Po B. B. mirties liko jos vardu registruotas 0,0600 ha žemės sklypas ir pastatai (duomenys neskelbtini). Kadangi B. B. notariškai nesusitvarkė paveldėjimo po vyro mirties, pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo visam turtui. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas yra mirusios B. B., kuri mirė 2017 m. liepos 6 d., turto paveldėtojas pagal testamentą. B. B. buvo mirusiojo B. V. B. (mirusio 1998 m. gegužės 11 d.) sutuoktinė. Nustatyta, kad po B. V. B. mirties jo sutuoktinė B. B. toliau gyveno (duomenys neskelbtini), esančioje namų valdoje, kuri buvo registruota jos vardu, tačiau įgyta santuokos metu. Ji rūpinosi pastatų priežiūra, mokėjo mokesčius bei valdė turtą kaip savo. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad turtas (duomenys neskelbtini), buvo valdomas B. B. iki pat jos mirties. Tai neginčijamai patvirtina ne epizodinį, o nuolatinį ir tęstinį gyvenimą bei turto valdymą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po sutuoktinio mirties B. B. perėmė ir valdė bendrą ūkį, elgėsi su turtu kaip savininkė. Duomenų, kad palikimas būtų perėjęs valstybei ar kitiems asmenims, nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant turtą valdyti, reiškia, kad įpėdinis atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad B. B. po sutuoktinio B. V. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus, kadangi terminas kreiptis į notarą yra pasibaigęs, o palikėja B. B. yra mirusi. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog palikimas buvo priimtas per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradedant turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas. Šio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2017 m. liepos 6 d., priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio B. V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1998 m. gegužės 11 d., mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.