Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-813/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-30
Bylos Nr.
1A-694-813/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00508-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė, Indrė Averkienė
Nuteistasis
A. P.
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-694-813/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00508-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Lesinskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 10 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams 18 dienų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, 601,18 Eurų išlaidų dėl kaltinamajam A. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priteisimo netenkintas.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. K. išteisintas, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 12 d. apie 10.40 val., 21-o būrio dušo patalpoje, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė su šluotos kotu nukentėjusiajam T. B. į kairės pusės petį, nukentėjusiajam T. B. atsitūpus, A. P. sudavė jam su šluotos kotu nemažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, po to A. P. pasakius rinkis daiktus ir išeiti iš būrio, jis spyrė iš dešinės kojos ne mažiau du kartus nukentėjusiajam T. B. į kairį šoną, tokiais veiksmais nukentėjusiajam T. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas sprando srityje, kairėje rankoje, juosmens ir nugaros srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog A. P. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, kad nusikalto atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, kad pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu padarė 42 tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, iš kurių 33 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, už psichotropinių medžiagų vartojimą yra baustas 7 kartus administracine tvarka, neskatintas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis didesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Nuteistasis nurodo, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam paskirta 11 mėnesių laivės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki 1 metų. Be to, jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir sumažinta paskirta bausmė.

Atsiliepimas

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė Tatjana Samulevičienė atsiliepime į nuteistojo A. P. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą. Atsiliepime tvirtinama, kad nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji individualizuota tinkamai, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. P. kaltė ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme ir BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl paskirtos bausmės

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

7. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, į tai, kad A. P. ne kartą teistas, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu jis eilę kartų baustas ir už administracinių nusižengimų padarymą, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas A. P. už jo padarytą nusikaltimą skyrė sankcijos maksimumui artimą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra aiškiai per griežta. Tokia išvada daroma atsižvelgus ne tik į aplinkybes, kurios nurodytos skundžiamame nuosprendyje, bet ir į kitas nuteistąjį itin neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. anksčiau buvo teistas septynis kartus. Jo daromų nusikaltimų istorijoje yra ir labai sunkių smurtinio pobūdžio nusikaltimų. Jis didelę dalį savo gyvenimo yra praleidęs atlikdamas jam skirtas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau ir pataisos namuose darė naujas nusikalstamas veikas. Dabartinis nusikaltimas nėra vienintelis jo smurto pataisos namuose prieš kitus asmenis panaudojimo atvejis. Atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą bausmę buvo įvykdęs ir BK 135 straipsnio 2 dalies 2 bei 8 punktuose numatytą nusikaltimą. Iki dabartinės nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas ir už sukčiavimą, įvykdytą atliekant laisvės atėmimo bausmę. Be to, atlikęs Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę ir 2014 m. lapkričio 24 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų, nepraėjus nei dviem mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Pataisos namų administracijos pateikti A. P. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis atlikdamas bausmę sistemingai daro drausmės pažeidimus, nesilaiko įstaigoje nustatytos tvarkos, vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Visi šie duomenys rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad jam taikomos bausmės jokio teigiamo poveikio nedaro, jis išvadų iš jam paskirtų bausmių nedaro ir yra nelinkęs keisti gyvenimo būdo, jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Atsižvelgus į anksčiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirta artima maksimaliai, 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Kadangi nusikaltimą A. P. padarė bausmės atlikimo metu, teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėjo A. P. neatliktą bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę, kurią taip pat nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

9. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu turėjo būti pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sąlygų taikyti minimo įstatymo nuostatas nuteistojo atžvilgiu nėra. Apelianto skunde minimo BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos ir paskirta bausmė vienu trečdaliu mažinama tik tada, kai baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, minimo straipsnio nuostatos taikomos jei asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla, kurioje A. P. ir E. K. buvo kaltinami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išnagrinėta taikant bendrąsias bylos nagrinėjimo teisme nuostatas, t. y. ši byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Tad nepriklausomai nuo to, kad A. P. kaltu prisipažino, šiuo atveju nėra visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų visumos ir minimos nuostatos A. P. atžvilgiu negali būti taikomos.

10. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Indrė AverkienėDarius KantaravičiusLina Lesinskienė