Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2008-05-20 · Civilinė byla Nr. 2A-270/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-20
Bylos Nr.
2A-270/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Telšių apskrities VMI
Kategorijos
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-270/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 126.8, 24.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovei L. P.,atsakovo atstovei S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-327-71/2007 pagal ieškovo bankrutavusios S. B. statybos darbų įmonės ,,Litijus“ ieškinį atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pelno mokesčio permokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2006 m. spalio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą S. B. statybos darbų įmonei ,,Litijus“, o įmonės administratoriumi paskyrė UAB ,,Agenoras“. Teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nutartimi nutarta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, o įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Apie bankroto bylos iškėlimą administratorius 2006 m. lapkričio 8 d. raštu informavo Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mažeikių skyrių (toliau Telšių apskrities VMI), kuris 2006 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (6.1)-R16-7917 pranešė, jog įmonė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai valstybės biudžetui nėra skolinga.

Bankroto administratorius 2006 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Telšių apskrities VMI Mažeikių skyrių, prašydamas grąžinti 13 000 Lt pelno mokesčio permoką, tačiau Telšių apskrities VMI 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 2006.154-46/602191/MA30-2191 nusprendė minėtos mokesčio permokos negrąžinti, nurodydama, jog permokos nėra (b. l. 10). Valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 69-47 atmetė administratoriaus skundą dėl minėto sprendimo, teigdama, jog pagal turimus duomenis 10 207,85 Lt pelno mokesčio permoka susidarė 1999 m. kovo 17 d., tai yra šios permokos grąžinimui jau suėjęs senaties terminas, todėl ji negali būti grąžinama. Mokestinių ginčų komisija 2007 m. balandžio 3 d. posėdyje nusprendė administratoriaus skundą dėl minėto VMI sprendimo palikti nenagrinėtą, nurodydama, jog ginčai dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, susijusių su mokesčio mokėtojo mokestinėmis prievolėmis, yra nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme bankroto byloje.

Šalies argumentai

Ieškovas S. B. statybos darbų įmonės ,,Litijus“ administratorius UAB ,,Agenoras“ 2007 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 207,85 Lt materialinės žalos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas, įvykdydamas įskaitymą, pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintą draudimą vykdyti visas iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytas finansines prievoles. Telšių apskrities VMI 2006 m. gruodžio 8 d. išvada Nr. (17.30)-AP7-129M, kurioje nurodyta, jog praėjo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 87 straipsnio 13 punkte nustatytas mokesčių permokos grąžinimo (įskaitymo) terminas, todėl S. B. statybos darbų įmonės ,,Litijus“ mokesčių permoka negrąžintina ir turi būti iškelta iš apskrities VMI apskaitos duomenų, buvo priimta tuo metu, kai jau buvo įsiteisėjusi teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl, ieškovo nuomone, buvo pažeistas ĮBĮ 14 straipsnio pirmosios dalies pirmas punktas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė Negrąžintinų mokesčių permokų apskaitymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-252, 13 punktą, pagal kurį mokesčių permokos, kurių grąžinimo senaties terminas pasibaigia, turi būti iškeltos iš apskaitos dokumentų pasibaigus einamiesiems kalendoriniams metams, tačiau nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta tik 2006 m. gruodžio 8 d. Pagal minėtų taisyklių 19 punktą, mokesčių administratoriaus darbuotojai, savo veiksmais pažeidę taisykles, atsako įstatymų bei kitų teisės aktų sustatyta tvarka, o MAĮ 36 straipsnis įtvirtina mokesčių mokėtojo teisę reikalauti atlyginti neteisėta mokesčių administratoriaus veikla padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovo atliktas ieškovui priklausančios mokestinės permokos iškėlimas iš apskaitos dokumentų, tai yra nurašymas į valstybės biudžetą, turi būti vertinamas kaip įmonės lėšų pasisavinimas, pažeidžiant kreditorių teises bei interesus. Ieškovas nurodė, kad minėtais neteisėtais atsakovo veiksmais jam buvo padaryta 10 207,85 Lt materialinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas (CK 6.249 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Atsakovas Telšių apskrities VMI su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas turėjo 10 207,85 Lt pelno mokesčio permoką, susidariusią 1999 m. kovo 17 d. Įmonės paveldėtoja S. B. 2005 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakovui prašymą pelno mokesčio permoką įskaityti V. B. komercinės firmos nepriemokai padengti. Šis prašymas rodo, jog ieškovas žinojo apie mokesčio permokos buvimą, todėl permokos grąžinimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. ir baigėsi 2000 m. sausio 1 d. Dėl to iki šios datos susidariusi mokesčio permoka ieškovui negali būti grąžinama. Be to, atsakovas nepažeidė ĮBĮ nuostatų, nes mokesčio permokos grąžinimo senaties terminas buvo suėjęs iki bankroto bylos iškėlimo, todėl įmonė buvo praradusi teisę susigrąžinti šią permoką.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad minėti Telšių apskrities VMI 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas ir 2006 m. gruodžio 8 d. išvada negrąžinti ieškovui pelno mokesčio permokos ir ją iškelti iš apskaitos dokumentų, faktiškai buvo atlikta po įmonės bankroto bylos iškėlimo, todėl buvo pažeisti ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktas bei 14 straipsnio pirmosios dalies pirmas punktas: įsiteisėjus bankroto bylos iškėlimo nutarčiai, draudžiama vykdyti bet kokias finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo, o įmonei priklausančiu turtu disponuoja išskirtinai tik bankroto administratorius. Teismas sprendė, jog pagrįsti ieškovo teiginiai dėl įmonės kreditorių interesų pažeidimo, nes negrąžintos pelno mokesčio permokos būtų užtekę patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus. Be to, teismas nurodė, jog atsakovas pažeidė Negrąžintinų mokesčių permokų apskaitymo taisyklių 10.1 ir 13 straipsnius, nes ieškovo pelno mokesčio permokos senaties terminas suėjo 2004 m. ir pasibaigus šiems kalendoriniams metams permoka turėjo būti iškelta iš VMI apskaitos dokumentų, tačiau tai buvo padaryta tik 2006 m. gruodžio 8 d. ieškovui nustačius minėtą permoką bei paprašius ją grąžinti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Telšių apskrities VMI prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, atsakovas nevykdė ir neturėjo galimybės vykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodytų veiksmų, nes nebuvo ieškovo neįvykdytų prievolių, o taip pat atsakovas neįskaitė savitarpio reikalavimų, nes jų nebuvo.

2. Ginčo pelno mokesčio permoka susidarė 1999 m. kovo 17 d., jos grąžinimui buvo suėjęs senaties terminas, todėl ji negalėjo būti grąžinta ieškovui. Įmonės paveldėtoja V. B. 2005 m. rugsėjo 27 d. pateikė atsakovui prašymą pelno mokesčio permoką įskaityti V. B. komercinės firmos nepriemokai padengti. Šis prašymas turi būti laikomas veiksmu, liudijančiu, kad ieškovas žinojo apie mokesčio permokos buvimą, todėl permokos grąžinimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. ir baigėsi 2000 m. sausio 1 d.

3. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovo mokesčio permokos senaties terminas suėjo 2004 metais ir, pasibaigus šiems kalendoriniams metams, permoka turėjo būti iškeltą iš apskaitos dokumentų. Skaičiuojant senaties terminą pagal MAĮ reikalavimus, mokesčių permoka turėjo būti iškelta iš apskaitos dokumentų 2005 m. Tačiau, nepaisant to, kad šis veiksmas buvo atliktas 2006 m. pabaigoje, tai nepaneigia fakto, jog senaties terminas mokesčio permokai grąžinti buvo suėjęs ir ieškovas prarado teisę ją susigrąžinti.

4. Pelno mokesčio permokos iškėlimas iš apskaitos dokumentų įsiteisėjus bankroto bylos iškėlimo nutarčiai yra teisėtas ir neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, nes mokesčio permokos grąžinimo senaties terminas buvo suėjęs iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, ieškovas neturėjo jokių neįvykdytų mokestinių prievolių, biudžetui skolingas nebuvo, o inspekcija neatliko nė vieno iš ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas bankrutavusios S. B. statybos darbų įmonės ,,Litijus“ bankroto administratorius prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas į sprendimą tik įtraukė VMI 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimo formuluotę dėl įskaitymo, tačiau tai nereiškia, jog teismas teigia, kad buvo įvykdytas įskaitymas ar kitokios prievolės. Skundas nepagrįstas, nes nepaisant to, kad yra suėjęs senaties terminas mokesčio permokai grąžinti, tai neleidžia atsakovui pažeidinėti imperatyvių ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 14 straipsnio pirmosios dalies pirmo punkto bei Negrąžintinų mokesčių permokų apskaitymo taisyklių. Atsakovo sprendimas negrąžinti ieškovui pelno mokesčio permokos ir jos iškėlimas iš apskaitos dokumentų yra neteisėti veiksmai, todėl atsakovui atsiranda civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, nustatė bylos aplinkybes, o taip pat suklydo taikydamas teisės normas ir dėl to neteisingai išnagrinėjo šią bylą (CPK 263 str.).

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino ieškovo bankrutavusios S. B. statybos darbų įmonės ,,Litijus“ ieškinį atsakovui Telšių apskrities VMI, motyvuodamas tuo, kad minėti Telšių apskrities VMI 2006 m. gruodžio 14 d. sprendimas ir 2006 m. gruodžio 8 d. išvada dėl ieškovo 10 207,85 Lt dydžio pelno mokesčio permokos negrąžinimo bei jos iškėlimo iš apskaitos dokumentų buvo priimta po to, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, tuo pažeidžiant ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 3 punkto bei 14 straipsnio pirmosios dalies pirmojo punkto nuostatas, jog po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti bet kokias finansines prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, jog tuo atsakovas pažeidė ir įmonės kreditorių interesus, nes negrąžintos pelno mokesčio permokos būtų užtekę patenkinti ieškovo kreditorių reikalavimus, o taip pat pažeidė MAĮ 87 straipsnio 13 punkto nuostatas bei Negrąžintinų mokesčių permokų apskaitymo taisyklių 10.1 ir 13 straipsnius, pagal kuriuos, suėjus ieškovo pelno mokesčio permokos senaties terminui ir pasibaigus kalendoriniams metams, permoka turėjo būti iškelta iš VMI apskaitos dokumentų 2004 m., tačiau atsakovas tai padarė tik 2006 m. gruodžio 8 d., tai yra po to, kai ieškovas pareikalavo šią permoką grąžinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino MAĮ 87 straipsnio 13 punkto bei Negrąžintinų mokesčių permokų apskaitymo taisyklių 10.1 ir 13 straipsnių nuostatas. MAĮ 87 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus, - skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, - skaičiuojama atgal nuo prašymo pateikimo dienos, o jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą, minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Kaip minėta, bankroto byla S. B. statybos darbų įmonei ,,Litijus“ buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2006 m. spalio 23 d. nutartimi, ieškovo bankroto administratorius UAB ,,Agenoras“ dėl šios pelno mokesčio permokos grąžinimo į atsakovą kreipėsi 2006 m. gruodžio mėn. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo pelno mokesčio permoka susidarė 1999 m. kovo 17 d. Taip pat nėra paneigti atsakovo pateikti įrodymai, kad S. B. statybos darbų įmonės ,,Litijus“ paveldėtoja V. B. 2005 m. rugsėjo 27 d. buvo pateikusi atsakovui prašymą, kad ginčo pelno mokesčio permoka būtų įskaityta V. B. komercinės firmos nepriemokai padengti. Taigi remiantis bylos medžiaga, darytina išvada, kad ieškovo pelno mokesčio permokos grąžinimo senaties terminas yra pasibaigęs, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti ieškovo reikalavimą, pažeidė įstatymą bei įmonės kreditorių teises. Teismo konstatuota aplinkybė, jog atsakovas nagrinėjamu atveju pažeidė Negrąžintinų mokesčių permokų apskaitymo taisyklių 10.1 ir 13 straipsnių reikalavimus ir ieškovo permoką iš VMI apskaitos dokumentų iškėlė ne pasibaigus minimam senaties terminui ir kalendoriniams metams, o tik po to, kai ieškovas pareikalavo šią permoką grąžinti, tai yra 2006 m. gruodžio mėn., neduoda pagrindo spręsti, kad ieškovas, sutinkamai su MAĮ 87 straipsnio 13 punkto nuostatomis, nėra praradęs teisės į permokos grąžinimą dėl senaties termino pasibaigimo, nes ši įstatymo norma minimo senaties termino nustatymo nesieja su momentu, kada permoka yra iškeliama iš VMI apskaitos dokumentų.

Teismas taip pat neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovas savo veiksmais pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 3 punkto bei 14 straipsnio pirmosios dalies pirmojo punkto nuostatas bei bankrutavusios įmonės kreditorių teises, nes iškėlus bankroto bylą ieškovo teisė į šios permokos grąžinimą jau buvo pasibaigusi.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija patenkina atsakovo Telšių apskrities VMI apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina kaip neteisėtą bei nepagrįstą, priima naują sprendimą ir ieškovo bankrutavusios S. B. statybos darbų įmonės ,,Litijus“ ieškinį atsakovui Telšių apskrities VMI dėl pelno mokesčio permokos grąžinimo atmeta (CPK 263 str., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies antruoju punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo bankrutavusios S. B. statybos darbų įmonės ,,Litijus“ ieškinį atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pelno mokesčio permokos grąžinimo atmesti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėVincas VerseckasVigintas Višinskis