- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- II-442-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02616-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- A. Z.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto M. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. AM-VILANN-11765021217 administracinio nusižengimo byloje ROIK17072151735 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Z. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto M. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. AM-VILANN-11765021217 (toliau – ir Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 291 straipsnio 4 dalį 210 eurų bauda, o taip pat jam skirta administracinio poveikio priemonė – mėgėjų žvejybos įrankio konfiskavimas. Ši nuobauda ir administracinio poveikio priemonė A. Z. skirta už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 6 d., 19.30 val., Vilniaus m., ties Rokantiškių užtvanka esančioje Vilnelės upėje, nesilaikydamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 (toliau – ir Taisyklių), 11.8 punkto reikalavimų, žvejojo spiningu arčiau kaip 100 metrų žemiau tvenkinio vandens nuleistuvų (užtvankų), t y. žvejojo draudžiamu būdu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas A. Z. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą (b. l. 2-9).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dar surašant administracinio nusižengimo protokolą, jis pastarąjį surašiusiam pareigūnui paaiškino, kad kartu su broliu atvyko prie vandens telkinio ir ruošė meškeres žvejybai, bet masalus rišo nusileidę prie užtvankos apačios, žvejybos nevykdė, meškerės rankose nelaikė, ji gulėjo šalia, tvenkinys yra didelis ir žvejoję būtų toliau nei 100 m nuo užtvankos, tik, ruošdamiesi, nusileido pasižiūrėti į aktyvią srovę, kuri pasirodė neįprastai srauni. A. Z. pažymėjo, kad sprendžiant, ar šiuo atveju yra padarytas ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, būtina nustatyti, jog išties buvo nesilaikyta Taisyklių 11.8 punkto reikalavimų, t. y. išsiaiškinti, visų pirma, ar asmuo vykdė žvejybą, antra, ar veikos padarymo vieta yra ta, kurią apibrėžia taisyklės t. y., ar buvo žvejojama žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) arba arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad jis žvejybos nevykdė – užfiksuota, kaip jis paima meškerę nuo žemės ir pradeda eiti tolyn nuo užtvankos. Tai, kad žvejybos jis išties nevykdė, patvirtino ir administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas Š. Ž., duodamas interviu žurnalistui D. B., kas užfiksuota byloje esančioje vaizdo medžiagoje: „meškerių gal nesimatė, kad buvo įmerkę...“. Pareiškėjo teigimu, jis buvo netoli vandens telkinio, kuriame žvejyba yra draudžiama, su mėgėjišku žvejybos įrankiu ir tokius jo veiksmus teoriškai būtų galima traktuoti nebent kaip Taisyklių 10.6 punkto, numatančio draudimą būti vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, ar neturint mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje ar nemokamos žvejybos teisės, taip pat būti su povandeninei žūklei skirtais šautuvais vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama, pažeidimą. Aptariamoje situacijoje konkretus atstumas nebuvo išmatuotas ar nustatytas nei Taisyklių 11.8 punkto, nei Taisyklių 10.6 punkto nuostatų prasme. Pareiškėjo vertinimu, tikslaus atstumo nustatyti vien iš vaizdo medžiagos ir kitos byloje esančios medžiagos neįmanoma, o įvardyti tikslų atstumą minėtos Taisyklės reikalauja. A. Z. taip pat pažymėjo, jog pareigūnas nustatė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą remdamasis tik liudytojo parodymais, pastarojo pranešimu. Minėtas liudytojas nėra identifikuotas, taip pat nėra ir liudytojo vaizdinės ar kitos medžiagos, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. A. Z. taip pat pastebėjo, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime vyriausiasis specialistas Š. Ž. teigia, kad buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 291 straipsnio 4 ir 8 dalį, taip pat nurodo kartu vykusius ir dalyvavusius asmenis: J. R., D. B. ir jo kolegą, kuris darė vaizdo įrašą, tačiau byloje nėra identifikuotas, o štai 2017 m. rugsėjo 6 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuris minimas tarnybiniame pranešime, surašytas pagal taisyklių 11.8 punktą, tačiau ANK 291 straipsnio 4 ir 8 dalys nėra minimos. Protokole taip pat pasirašė J. R. ir D. B., o asmuo, įvardytas kaip D. B. kolega, įrašinėjęs vaizdą, protokole nepasirašė. Pareiškėjo teigimu, taip buvo padarytas procesinis pažeidimas (ANK 594 straipsnio 3 dalis) ir turimoje bylos medžiagoje dalyvavusių asmenų parodymai nėra užfiksuoti. Pareiškėjo teigimu, jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pareiškėjas A. Z. teismo prašo jam priimtą Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, prašo pastarojo netenkinti, kadangi priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija pažymėjo, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. (klaidingai nurodyti 2016 m.), apie 19 val. Vilniaus RAAD Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad du asmenys žvejoja Vilniaus mieste, ties Rokantiškių užtvanka. Vilniaus RAAD būdraujantys pareigūnai Š. Ž. ir J. R. nuvyko į minimą vietą, kur nustatė, kad ties Rokantiškių užtvanka, Vilniuje, arčiau kaip 100 metrų žemiau vandens nuleistuvų (užtvankos) žvejybą vykdė A. Z. kartu su broliu A. Z., kuriam taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vilniaus RAAD pareigūnai nustatė, kad A. Z. žvejybą vykdo naudodamas spiningą, masalui naudojo dirbtinį masalą. Šie faktiniai duomenys nustatyti administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, filmuota vaizdo medžiaga, paimtais daiktiniais įrodymais, kurių pagrindu 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo priimtas nutarimas Nr. AM-VILANN-117650212-17. A. Z. paaiškinimas, kad meškerės rankoje jis nelaikė, ši tik gulėjo šalia, vertintinas kritiškai, kaip gynybinė pozicija. Dėl skunde minimų aplinkybių, jog reikia nustatyti, ar padarytoje veikoje yra visi Taisyklių 11.8 punkte nustatyti sudėties požymiai, t. y., ar asmuo vykdė žvejybą ir ar veikos vieta patenka į Taisyklių 11.8 p. nurodytą teritoriją ar upės ruožą, Institucija nurodė, kad pareigūnai žino, jog ta vieta yra žymiai arčiau nuleistuvų, kadangi valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dažnai atlieka patikrinimus toje vietoje, tai yra vadinamas „karštas taškas“, kur dauguma žvejų žvejoja pažeisdami Taisykles, surašoma daug protokolų. Rokantiškių užtvanka patenka į itin saugomą teritoriją, nes būtent rudenį (ypatingai rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais) šioje vietoje, t. y. Vilnelėje, neršia lašišos, kurios atkeliauja iš Baltijos jūros. Lašišos gaudomos būtent spiningu. Institucija nesutinka ir su A. Z. skunde minima aplinkybe, kad jis nežvejojo, ir jo kaltė nėra įrodyta, kadangi A. Z. pažeidimo padarymo dieną buvo sutrikęs, netiksliai atsakinėjo į klausimus, vengė duoti parodymus, o poziciją, kad jis nežvejojo, nurodė tik po to, kadangi to nesimato iš filmuotos medžiagos. Institucija akcentavo, jog vadovautis vien filmuota medžiaga yra netikslinga, kadangi tai, jog A. Z. vykdė žvejybą, matyti iš aplinkybių užfiksuotų administracinio nusižengimo protokole, tarnybiniame pranešime, pareigūnų ir pranešėjo parodymų apie įvykį. Pažymėtina, jog Vilniaus RAAD pareigūnė J. R. matė A. Z. traukiant meškerę iš tvenkinio. Taigi, pozicija, kad pareiškėjas nežvejojo, net nelaikė meškerės, taip pat vertintina kaip jo siekis išvengti atsakomybės. A. Z. pažeidė Taisyklių 11.8 punkto reikalavimus, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
2017 m. rugsėjo 6 d. LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių kontrolės skyriaus vyr. specialisto Š. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. rugsėjo 6 d., 19.25 val., iš pranešimų priėmimo centro buvo gautas pranešimas, kad ties Rokantiškių užtvanka, Vilniaus mieste esančioje Vilnelės upėje, du asmenys žvejoja. Patikrinti pranešimo vyko kartu su Mokesčių kontrolės skyriaus vedėja J. R., bei žurnalistais: D. B. ir jo kolega. Jis. Š. Ž. buvo reido vadovas. Abu su kolege dėvėjo tarnybines uniformas, į reidą vyko tarnybiniu automobiliu. Atvykus į vietą, žemiau užtvankos buvo pastebėti pranešėjo apibūdinti asmenys, žvejojantys su dviem spiningais. Aiškinantis aplinkybes, abu asmenys neigė, kad žvejoja, nors toje vietoje apskritai draudžiama būti su meškere. Už žvejybą draudžiamoje vietoje abiems asmenims surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį ir 8 dalį (b. l. 13)
2017 m. rugsėjo 6 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos A. Z. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 14-16).
Atsiliepimas
Kartu su atsiliepimu Institucijos pateiktuose žemėlapiuose pažymėta įvykio vieta (b. l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Iš pateikto A. Z. žvejo bilieto Nr. ZB064331, matyti, jog jis galioja nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 19 d.
Institucijos pateiktame vaizdo įraše užfiksuota dalis įvykio aplinkybių.
Z. pateiktame vaizdo įraše nufilmuotas takelis palei vandens telkinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas skundą padavęs asmuo – A. Z., paaiškino ir google spausdintame žemėlapyje parodė, kur buvo pastatytas jų automobilis – priešais stovėjimo aikšteles. Kartu su broliu jis ištraukė meškeres, išėmė iš automobilio. Su meškerėmis rankose, pirmus metimus padarė leidžiamoje žvejoti vietoje. Brolį sudomino žuvų praplaukimo takas – žuvitakis. Priėjo abu arčiau pažiūrėti. Apylinkes jis pats pažįsta, norėjo parodyti broliui. Yra atitvara, buvo apie kelias min., jis broliui paaiškino, kad žvejyba šioje vietoje neleidžiama. Po to abu grįžo į vietą, kur leidžiama žvejoti. Nieko nepagavo ir su meškerėmis nuėjo link automobilio. Eidami nusprendė padaryti metimus ir upelyje. Eidami perėjo užtvanką, ėjo link aikštelės. Jo, A. Z., meškerė buvo paruošta. Jis padėjo savo meškerę ant žemės, abu tvarkė brolio meškerę. Rišo pavadėlį prie jos. Kai baigė, jis pakilo nuo žemės, brolis laikė meškerę rankomis, reguliavo ritę. Kai jis paėmė meškerę, ėjo upelio link. Atvyko pareigūnai su žurnalistais. Š. Ž. pirmas priėjo. Pareigūnai įrašinėjo jų veiksmus. Jo meškerė gulėjo, jis rišo „pavadėlį“. Kita pareigūnė toliau stovėjo. Pastaroji pareigūnė pareiškė savo tarnybiniame pranešime, kad jis traukė meškerę iš upės. Pareigūnas Š. Ž. priėjo, prisistatė, paprašė žvejo bilieto. Pasakė, kad žvejyba 100 m atstumu neleistina. Jis net nesiruošė toje vietoje žvejoti. Vėliau atvykęs pareigūnas paaiškino, kad jo meškerė nebuvo paruošta transportavimui. Tuo metu net norint nebuvo galima žvejoti, nes upėje buvo putos. Kai jis atvyko į Departamentą, pareigūnas nebuvo pasiruošęs apklausai, pradėjo žiūrėti įrašą, po to nuspaudė pauzę, kai pamatė, kad jie paėmė į rankas meškerę, pasakė, kad jam to užtenka. 2017 m. rugsėjo 6 d. nebuvo jokių draudimų žvejoti lašišų, kurių jis ir taip nenorėjo gaudyt, būtų paleidęs. Tiksliai nėra nustatyta, kiek metrų atstumu jie su broliu buvo. Yra tik prielaida, kad „arčiau nei 100 metrų“, vietoje, kuri vadinama “karštuoju tašku”. Pareigūnas video įraše nurodo, kad meškerės laikymas jau yra žvejyba. O pagal įstatymą, žvejyba yra žuvų gaudymas su žūklės įrankiais. Jį ir brolį nubaudė už meškerės laikymą. Sprendimas buvo priimtas neišklausius liudytojų parodymų. Jis pats nematė, kuriuo metu su broliu juos ėmė stebėti ir filmuoti. Visus parodymus jis davė vietoje, pateikė dokumentus, bendravo su žurnalistais, tai parodo kad nebijojo, nes nieko nepadarė. Nuo pat pradžių, kitaip, nei nurodoma atsiliepime, tvirtino, kad žvejybos nevykdė. Pastebėjo, kad buvo tik vieno pareigūno, Š. Ž., parodymai.
Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyr. specialistas A. Ž., teismo posėdžio metu paaiškino, jog ta vieta vadinama „karštuoju tašku“, nes ten yra daug pažeidėjų. Vietovė matuota daug kartų, nuo nuleistuvo iki tvenkinio vingelio yra 50 metrų. Visas ruožas yra 50 metrų, taigi pažeidimas tikrai padarytas, nes negalima žvejoti 100 m atstumu. Tiksliau, toje vietoje yra 59,2 m nuo vieno taško iki kito. O A. Z. su broliu žvejojo 20 m atstumu, t. y. atstumas buvo žymiai mažesnis. Video medžiagoje aiškiai matyti, kad nuo tvenkinio nueina su meškere. Pareigūnė matė, kaip žvejoja. A. Z. atsikalbinėjo apklausos metu. Duodamas parodymus, A. Z. teigė, jog mažai žvejoja, čia pat, kad nežvejoja, painiojosi. ,,Pavadėlis” nėra žvejybos įrankis. Žvejyboje svarbus kabliukas ir blizgė, o “pavadėlis” žvejyboje nereikšmingas. Vilnelės upėje daug lašišų. Pareigūnų parodymai aiškūs, o visko užfiksuoti neįmanoma. Visi faktai matomi iš protokolo, video įrašo, pareigūnų parodymų. Jis pats pasakė pareigūnams, kad vieno protokolo užteks, nes būtų du identiški protokolai. Liudytojui L. K. parodžius vietas, kur, kaip pastarasis matė, žvejojo A. Z. su broliu, replikavo, jog tai būtent ta vieta, kuri užfiksuota vaizdo įraše.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Š. Ž. paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Rokantiškių užtvankoje du žmonės žvejoja. Per kelias min nuvyko, kartu važiavo žurnalistai. Kolegė J. R. pirma išlipo. Su žurnalistais sustojo ant kalniuko, 10 m atstumu. A. Z. su broliu kažką darė, rankoje turėjo meškerę. Palaukė ir priėjo, prisistatė, paprašė bilieto, buvo surašytas protokolas. Toje vietoje ne vienas protokolas buvo surašytas, tai konfliktinis rajonas. Meškerė buvo ištraukta, masalas uždėtas, buvimas su meškere prie tvenkinio – jau žvejyba. Jis pats matė, kad A. Z. stovėjo su meškere prie vandens, kitas asmuo taip pat. Brolio virš vandens lingavo, ištraukė iš vandens. A. Z. stovėjo su meškere prie brolio. „Valo“ jis negalėjo matyti. A. Z. buvo nugara į juos, atsisukęs veidu į upę. Upės su meškere apeiti negalima, nes toje vietoje takelio nėra.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. R. paaiškino, jog buvo gautas iškvietimas, kad du žmonės žmonės žvejoja neleistinoje vietoje. Kai atvažiavo į nurodytą vietą, iškart išlipo ir nuėjo viena. Kiek vėliau atėjo operatorius ir pradėjo filmuoti. Matė, kad du žmonės žvejoja, prie užtvankos, kur negalima žvejoti. Tai A. Z. ir jo brolis. A. Z. laikė meškerę virš vandens. Keitė masalą ir vyniojo ritę. Kitas tuo metu žvejojo. Su meškerėm vandenyje.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Z. paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. su broliu A. važiavo link N. Vilnios. Pakeliui sugalvojo sustoti ir pažvejoti. Sustojo prie Rokantiškių užtvankos. Savo automobilį pastatė šalia tvenkinio, ištraukė meškeres. Pasiruošė žvejybai prie automobilio. Eidami, pamatė užtvanką, brolis buvo paminėjęs, kad užtvankoje uždrausta žvejyba. Su meškerėmis rankose priėjo prie užtvankos ir apsižvalgė. Apsižiūrėjo ir nuėjo prie tvenkinių, kurie yra už tiltelių, kur žvejyba leidžiama. Žvejyba nesisekė, nusprendė išeiti. Brolis pasiūlė prie upelio pažiūrėti. Eidami link mašinos, sustojo prie upelio, kur buvo gera vieta ir apie 15 min. jis keitė savo meškerės pavadėlį, nes buvo nutraukęs šį kartu su blizge, kai žvejojo tvenkinyje. Video medžiagoje matyti, kad vynioja. Nemetė meškerės, tiesiog buvo atsisukęs veidu prie upės, į galvą neatėjo mintis, kad reikia meškerę tvarkyti nusisukus nuo vandens telkinio. Jis pakėlė meškerę, norėjo ritę pasukti. Valas buvo atpalaiduotas, blizgė buvo ore. Buvo tik pakėlęs meškerę ir norėjo susivynioti. Brolis padėjo tvarkyti. Kai atvažiavo pareigūnai, nematė, kur tada buvo brolis. Viską darė kartu, kartu žvejojo, brolis aprodė jam užtvanką, norėjo parodyti savo vietą, kur nespėjo nueiti. Brolis buvo padėjęs savo meškerę į šoną. Kai pasiėmė meškerė, atvažiavo žurnalistai. Jų tikslas buvo iki upelio nueiti. Meškeres nešė nesudėtas. Sudėjo meškeres tik kai aplinkos apsaugos pareigūnai paprašė nueiti prie automobilio. Žvejybos metu buvo priėjęs vyras, kuris klausinėjo apie žvejybą, apie lašišas, karpius. Vyras buvo apie 40 m amžiaus Jis su šiuo vyru nenoriai šnekėjo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. K. paaiškino, jog maždaug prieš mėnesį važiavo iš N. Vilnios. Sustojo aikštutėje pailsėti prie užtvankos ant Vilnelės. Pamatė du žvejus. Identifikuoti žvejų negali, nes yra trumparegis, tačiau vienas žvejojo iš karto nuo užtvankos, nusileidus žemyn. Kitas žvejojo užtvankoje, nugara stovėjo. Kol parūkė, vienas iš žvejų pakilo, jie susitiko ant tiltelio ir pasišnekėjo apie žvejybą. Liudytojas nurodo pagal žemėlapį vietas, kur žvejojo vaikinai. Abu vyrai išties žvejojo – mėtė blizgę į Vilnelės upę. Jis, nors ir būdamas trumparegis, skiria, kada plūdė metama, o kada blizgė. Po to jis sėdo į savo automobilį ir paskambino gamtos apsaugos pareigūnams. Jo mobiliojo ryšio telefonas buvo automobilyje. Naudoja seno modelio mobilųjį telefoną, kuris be video kameros, todėl įrašo nedarė. Be licenzijos Lietuvoje nei 2017 m. rugsėjo 6 d., nei kitomis dienomis, lašišų apskritai gaudyti negalima. Tuo labiau 50 m arba 100 m atstumu nuo Vilnelės užtvankos gaudyti draudžiama.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu A. Z. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą).
A. Z. pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį nubaustas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 6 d., 19.30 val., Vilniaus m., ties Rokantiškių užtvanka esančioje Vilnelės upėje žvejojo draudžiamu būdu, pažeisdamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, o konkrečiai, 11.8 jų punktą. Taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Taisyklių 11.8 punkte įtvirtinta nuostata, jog žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) žvejoti draudžiama.
Teismas, įvertinęs tiek Institucijos, kurios nutarimu A. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, surinktus bei ištirtus įrodymus, tiek aplinkybes, nustatytas bylos (skundo) nagrinėjimo metu, neturi pagrindo nesutikti su Institucijos priimtu sprendimu. Pažymėtina, jog pareiškėjas A. Z. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir duodamas parodymus teismo posėdžio metu paaiškino, jog vietoje, kurioje jį su broliu atvyke rado pareigūnai, nežvejojo. Pirmus metimus su broliu padarė leidžiamoje žvejoti vietoje. Brolį sudomino žuvų praplaukimo takas, todėl abu nuėjo pažiūrėti, ten yra atitvara, jis broliui paaiškino, kad žvejyba šioje vietoje neleidžiama. Po to abu grįžo į vietą, kur leidžiama žvejoti. Nieko nepagavo ir ėjo su meškerėmis link automobilio, pakeliui nuspendė padaryti metimus ir upelyje. Jo meškerė buvo paruošta. Jis padėjo savo meškerę ant žemės ir abu tvarkė brolio meškerę. Rišo pavadėlį prie jos. Kai baigė, jis pakilo nuo žemės, brolis laikė meškerę rankomis, reguliavo ritę. Kai jis paėmė savo meškerę ir ėjo upelio link, atvažiavo pareigūnai. Pastebėtina, kad tiek pateikdamas teismui skundą, tiek surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjas nurodė panašias aplinkybes, jog toje vietoje žvejybos jis nevykdė, būtų žvejojęs leistinoje vietoje, tik masalus rišo kartu su broliu nusileidę prie užtvankos apačios, nusileido ten pasižiūrėti į aktyvią srovę. Teisme apklaustas liudytojas A. Z. pareiškėjo teisme nurodytą poziciją patvirtino ir paaiškino, jog išties, toje vietoje, kur juos rado atvykę pareigūnai, jis tiesiog keitė savo meškerės pavadėlį, nes buvo nutraukęs šį kartu su blizge, kai žvejojo netoli tvenkinyje. Buvo tik pakėlęs meškerę ir norėjo susivynioti. Brolis padėjo tvarkyti, o savo meškerę buvo į šoną padėjęs. Jų meškerės buvo nesudėtos. Vis tik, teismas tiek pareiškėjo A. Z., tiek minėto liudytojo parodymus vertina kritiškai, juos iš esmės paneigia kitų byloje esančių įrodymų visuma, be to, pastebėtina ir tai, jog liudytojas A. Z. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jam, kaip ir broliui (pareiškėjui) dėl to paties įvykio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis atitinkamai patrauktas administracinėn atsakomybėn, o teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat nagrinėjamas skundas dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo. Teismas pareiškėjo bei minėto liudytojo parodymais nagrinėdamas pateiktą skundą remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja kitų liudytojų parodymams bei kitai byloje surinktai medžiagai. Teismo įsitikinimu, tiesai nustatyti byloje svarbūs teisme liudytoju apklausto L. K., kuris ir pranešė apie įvykį, paaiškinimai. Šio liudytojo teigimu, įvykio vietoje, prie užtvankos ant Vilnelės jis pamatė du žvejus. Vienas žvejojo iš karto nuo užtvankos, nusileidus žemyn, kitas žvejojo užtvankoje, nugara stovėjo. Abu vyrai išties žvejojo – mėtė blizgę į Vilnelės upę. Nors yra trumparegis ir identifikuoti žvejų negali, skiria, kada plūdė metama, o kada blizgė. Pastarasis liudytojas taip pat paminėjo svarbią aplinkybę, jog vienas iš žvejų buvo pakilęs, jie susitiko ant tiltelio ir pasišnekėjo apie žvejybą, kurią, duodamas parodymus teisme, minėjo ir liudytojas A. Z., tvirtinęs, kad žvejybos metu buvo priėjęs vyras, kuris klausinėjo apie žvejybą ir su kuriuo jis pats nenoriai leidosi į kalbas. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog liudytojas L. K. matė būtent pareiškėją ir jo brolį. Teismas neturi priežasčių netikėti tokiais liudytojo parodymais, bylos negrinėjimo metu nenustatyta, jog jis siektų kaip nors pakenkti tiek pareiškėjui, tiek jo broliui. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog L. K. paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinkantys jo pirminę poziciją. Štai Institucijos pateiktame vaizdo įraše, kuriame užfiksuota dalis įvykio aplinkybių, matyti, jog nuo 29.40 min. iki 31.16 min. pareigūnai (Š. Ž. ir J. R.), vykstantys patikrinti gauto pranešimo, tarnybiniame automobilyje bendrauja telefonu su pranešėju apie įvykį. Girdisi, kaip pranešėjas teigia, jog N. Vilnioje, Vilnelėje, kur užtvanka (ne prie Belmonto), matė, kaip du asmenys žvejoja, apie 20 metrų atstumu nuo užtvankos. Žvejoja – sumetė blizges. Teismo posėdžio metu liudytojas L. K. žemėlapyje parodė vietas, kur matė žvejojančius pareiškėją ir jo brolį, kurios, kaip nurodė Institucijos atstovas A. Ž., sutampa ir su nustatyta įvykio vieta. Teisme apklausta pareigūnė J. R., vykusi patikrinti pranešimo apie žvejybą neleistinoje vietoje, paaiškino, jog atvykus į įvykio vietą, ji iš tarnybinio automobilio išlipo pirma ir pamatė, kad du žmonės žvejoja, prie užtvankos, kur negalima žvejoti. Tai buvo A. Z. ir jo brolis. A. Z. laikė meškerę virš vandens. Keitė masalą ir vyniojo ritę. Kitas tuo metu žvejojo. Kartu į įvykio vietą vykęs pareigūnas Š. Ž. taip pat nurodė, jog kolegė J. R. pirma išlipo, o vėliau jis atėjo su žurnalistais, kurie ėmė filmuoti. Jis pats matė, kad A. Z. stovėjo su meškere prie vandens, kitas asmuo taip pat. Brolio meškerė virš vandens lingavo, ištraukė iš vandens, o A. Z. stovėjo su meškere prie brolio. Nors pats žvejybos faktas vaizdo įrašymo priemonėmis ir nebuvo užfiksuotas, teismo vertinimu, teisme apklausto asmens, pranešusio apie įvykį bei pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, parodymais nustatytų aplinkybių, sujungus jas į bendrą visumą, pakanka išvadai, jog A. Z. įvykio vietoje išties žvejojo. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, pats meškerės turėjimas ar laikymas šalia vandens telkinio nesudaro pagrindo teigti, jog asmuo žvejojo, tačiau tai, jog jo meškerė buvo paruošta, nesudėta, ant jos buvo prikabintas masalas (šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas, ją patvirtino ir liudytojas A. Z. bei pareigūnai), vietoje, kurioje žvejoti draudžiama, tik stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, jog žvejybą jis vykdė ir ten, juolab kad, kaip jau aptarta pirmiau, byloje nustatyti patį žvejybos faktą duomenų pakanka. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl to, jog nustatant Taisyklių 11.8 punkto pažeidimą nebuvo išmatuotas atstumas nuo užtvankos iki įvykio vietos, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo nesilaikyta Taisyklėse nurodyto 100 m atstumo. Kaip teisme pažymėjo Institucijos atstovas A. Ž., vietovė matuota daug kartų, nuo nuleistuvo iki tvenkinio vingelio yra 50 metrų. Visas ruožas yra 50 metrų, tiksliau, toje vietoje yra 59,2 m nuo vieno taško iki kito. O A. Z. su broliu žvejojo 20 m atstumu, t. y. atstumas buvo žymiai mažesnis. Ta vieta vadinama „karštuoju tašku“, nes ten būna daug pažeidėjų. Teismas neturi pagrindo netikėti Institucijos atstovo paaiškinimais ar abejoti pareigūnų praktinėje veikloje nustatytais atstumais, susijusiais su įvykio vieta, juolab kad aplinkybę, jog, be kita ko, ir pareiškėjas žvejojo nedideliu atstumu nuo užtvankos nurodė tiek pranešėjas apie įvykį L. K., tiek pareigūnai, o ir iš vaizdo medžiagos (nuo 32.31 min iki 32.35 min.) galima spręsti, jog tarp vietos, kur aptikti žvejoję vyrai ir užtvankos yra išties mažiau nei 100 metrų. Tokiu būdu, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog žvejyba buvo vykdoma arčiau nei 100 metrų nuo užtvankos ir to visiškai pakanka konstatuoti minėto Taisyklių punkto pažeidimą, atsižvelgus tiek ir į lingvistinį pastarosios nuostatos aiškinimą. Teismas taip pat kaip nepagrįstą vertina pareiškėjo A. Z. skunde nurodytą argumentą, jog 2017 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime vyriausiasis specialistas Š. Ž. teigia, kad buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ANK 291 straipsnio 4 ir 8 dalį, o štai 2017 m. rugsėjo 6 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuris minimas tarnybiniame pranešime, surašytas pagal taisyklių 11.8 punktą, tačiau ANK 291 straipsnio 4 ir 8 dalys nėra minimos. Kaip matyti iš byloje esančio protokolo (b. l. 14-16), grafoje, pažymėtoje Nr. 13 nurodyta, jog protokolas surašytas pagal ANK 291 straipsnio 4 ir 8 dalį. Teismas pažymi, jog ANK 291 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už ANK 291 straipsnio 4 dalyje padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą, taigi, čia apibrėžiama taikytina administacinio poveikio priemonė, bet ne nusižengimo sudėtis. Teismo vertinimu, pareigūnas surašęs protokolą, taip norėjo akcentuoti, jog A. Z. taikytas ir mėgėjų žvejybos įrankio konfiskavimas, todėl tai nelaikytina esminiu pažeidimu. Pažymėtina, jog skundžiame nutarime teisingai nurodyta, kad A. Z. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo skunde nurodyti trūkumai iš esmės buvo pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu – pranešėjas apie įvykį identifikuotas ir apklaustas teismo posėdžio metu, apklausti ir abu į įvykio vietą atvykę pareigūnai, taip pat ir pats pareiškėjas bei jo brolis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jam surašytame administracinio nusižengimo protokole be jį surašiusio pareigūno Š. Ž., pasirašė pareigūnė J. R. ir žurnalistas D. B., o D. B. kolega, įrašinėjęs vaizdą, protokole nepasirašė, nagrinėjamu atveju taip pat netraktuotina, kaip esminis proceso pažeidimas, juolab kad, tiek Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nenustatė būtinybės apklausti į įvykio vietą kartu su pareigūnais visuomeniniais pagrindais vykusių žurnalistų, kas, atsižvelgus ir į proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimą, būtų netikslinga, kadangi įvykio vietoje buvo du kompetentingos Institucijos pareigūnai ir jų paaiškinimų apie įvykio aplinkybes pakanka. Pastebėtina, jog A. Z. teismo posedžio metu į bylą pateikė galiojantį žvejo bilietą, taip pat vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas takelis, kuriuo, pareiškėjo teigimu, iš vietos, kurioje žvejyba leistina, į vietą, kurioje, kaip nurodė pareigūnai, žvejyba neleistina, galima patekti ir einant palei vandens telkinį, tačiau tai, pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste, įrodomosios vertės neturi.
Apibendrinant, teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime teisingai nustatyta, jog A. Z. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.8 punktą, numatantį, jog jog žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) žvejoti draudžiama. Tokia A. Z. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 291 straipsnio 4 dalyje.
ANK 291 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, jog šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. Be to, ANK 291 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už minėto nusižengimo padarymą privaloma skirti ir administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą.
Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 2 dalis įpareigoja Instituciją skirtinos baudos nustatyti pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, matyti, jog A. Z. už padarytą nusižengimą paskirta bauda, lygi sankcijoje numatytam šios nuobaudos vidurkiui. Teismas neturi pagrindo su tokiu nuobaudos dydžiu nesutikti, nes jis nustatytas atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą (pasikėsinta į valstybės saugomą gamtą), į tai, kad pažeidimas tyčinis, taip pat tai, kad nenustatyta A. Z. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei tai, kad pastarasis kryptingai neigė pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Teismas sutinka bei neturi pagrindo kvestionuoti ir pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad A. Z. dirbantis, savarankiškas, pajamas gaunantis jaunas vyras, todėl teismas neįžvelgia pagrindo išvadai, kad paskirtos baudos dydis būtų neproporcingas jo asmenybei ar padarytam pažeidimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. Z. skundo netenkinti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialisto M. B. 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. AM-VILANN-11765021217 administracinio nusižengimo byloje ROIK17072151735 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.