- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-1139-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- R. R., R.
- Atsakovas
- P. R.
- Išvadą teikia
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. R. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui P. R., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, - Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalinimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo ieškovei priteisimo; nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo (padidinimo ir formos pakeitimo).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
ieškovė R. R. 2008-01-29 kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei (girtavimo, fizinio ir psichologinio smurto), turto padalinimo (santykiu 3/5 ÷ 2/5), neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo ieškovei priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei išlaikymo jiems priteisimo (padidinimo ir formos pakeitimo) (b.l.2-8).
Atsiliepimas
Atsakovas P. R. atsiliepimu į ieškinį (b.l.40) su pareikštu ieškiniu nesutiko. Įtaria, kad ieškovė nebuvo jam ištikima. Prieštarauja nukrypimui nuo lygių dalių principo dalinant turtą ir tikina, jog ieškovė prašo padalinti neegzistuojantį turtą (0,1506 ha žemės sklypą duomenys neskelbtini) ir, atvirkščiai, į dalintino turto sąrašą neįtraukė buto (duomenys neskelbtini), priklausančio bylos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.
Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą (b.l.48, 73-74), jog ištuokos atveju vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
Molėtų raj. apylinkės teismas 2008-08-29 daliniu sprendimu (b.l.111-113) ieškinį dalyje dėl pirmo, antro ir penkto reikalavimo patenkino, t.y. nutraukė bylos šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; pagal proporcijas 60/100 ir 40/100 atitinkamai ieškovei ir atsakovui padalino gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, automobilį priteisė atsakovui; visų vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo 2 010 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinktų įrodymų pakanka išspręsti tik tris iš penkių reikalavimų. Reikalavimai dėl išlaikymo vaikams priteisimo (padidinimo ir formos pakeitimo) bei neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo ieškovei priteisimo galės būti išspręsti po to, kai įsiteisės sprendimas dėl sutuoktinių turto padalijimo (atsakovui tenkanti dalis bus įregistruota asmeninės nuosavybės teisėmis). Be to, teismui kilo abejonių, ar nereikėtų atriboti atsakovo tėvo valdžią vaikų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovė R. R. apeliaciniu skundu (b.l.118-119) prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-08-29 dalinį sprendimą ir vietoj juo priimti naują sprendimą, kuriuo visas ieškinys būtų patenkintas visiškai. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad CPK II skirsnyje nėra numatyta galimybė priimti dalinį teismo sprendimą. Iš CPK 382 str. galima daryti išvadą, jog reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo tarpusavyje glaudžiai susiję (neišskirtini), todėl dalies reikalavimų (4-ojo) išsprendimas nepriklauso nuo kitos dalies (1-3) reikalavimų išnagrinėjimo ir užbaigimo įsiteisėjusiu procesiniu teismo dokumentu. CPK komentaro autorių nuomone, daliniu sprendimu yra išsprendžiami savarankiški klausimai. Antra, teismas išėjo už ieškinio ribų ir ėmėsi spręsti klausimą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo, nors tokio reikalavimo ieškovė nereiškė. Trečia, 1-ąjį, 2-ąjį ir 5-ąjį reikalavimus pirmosios instancijos teismas patenkino, bet nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, o tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
CPK 176 str. 1 d. ir 185 str. įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, o tai galėjo nulemti neteisingą materialinės teisės normų taikymą bei įtakoti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Todėl ginčijamas sprendimas panaikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nustatytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali (CPK 329 str. 1 d.).
Bylos dėl šeimos teisinių santykių nagrinėjamos pagal bendrąsias ieškinio nagrinėjimo taisykles su CPK XIX skyriuje numatytomis išimtimis. Viena iš nurodytų išimčių apibrėžia reikalavimus ieškinio dėl santuokos nutraukimo formai ir turiniui (CPK 382 str.). Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas, kaip tai imperatyviai nustato CPK 385 str., privalo šiuo sprendimu išspręsti ir visus kitus kausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems bei sutuoktiniui, jei toks reikalavimas pareiškiamas, priteisimo, išspręsti turto padalinimo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas daliniu sprendimu išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl vien dėl šios imperatyvios nuostatos pažeidimo, neteisingo įstatymo normos, reglamentuojančios dalinio sprendimo priėmimo galimybę, traktavimo, šeimos teisinių santykių bylose nustatytų išimčių nepaisymo, apeliantės skundžiamas dalinis teismo sprendimas nėra nei teisėtas, nei pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogišką teismų praktiką, taikant dalinio sprendimo priėmimo institutą, formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškinęs, jog pagal CPK 261 str. 1 d. dalinis sprendimas gali būti priimamas tada, kai byloje yra pareikšti keli reikalavimai, tačiau surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimu. Šis straipsnis leidžia teismui priimti dalinį sprendimą tik tokiu atveju, kai byloje surinktų įrodymų pakanka nuspręsti dėl vienų reikalavimų, tačiau jų nepakanka nuspręsti dėl kitų ieškovo reikalavimų. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų ieškovo pareikštų reikalavimų, t. y. turi būti atsižvelgiama į visų pareikštų reikalavimų esmę ir jų tarpusavio ryšį. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskirose bylose ir tose bylose teismas galėtų priimti galutinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-216/2005, A.L. v UAB „Artrio“). Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje dalinis sprendimas negalėjo būti priimtas ne tik todėl, kad ieškovės reikalavimai savo esme bei tarpusavio ryšiu glaudžiai susiję ir paremti tais pačiais argumentais ir įrodymais, bet ir todėl, kad jų privalomas išsprendimas būtent kartu yra saistomas jau aptartų teisės normų – CPK 382 str. ir 385 str. - įtvirtintų apribojimų. Pirmosios instancijos teismai netinkamai taikė CPK 261 str. nuostatas.
Kita vertus, nagrinėjamojoje byloje yra nustatyti ir kiti proceso normų pažeidimai, galėję nulemti neteisingą jos dalies išnagrinėjimą. CPK 153 str., reglamentuojančiame teismo posėdžių formas, yra numatyta bendra taisyklė, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, kviečiant į juos dalyvaujančius byloje asmenis, o rašytinis procesas galimas tik šio Kodekso nustatytais atvejais. Bylą nagrinėjęs teismas 2008-08-13 nutartimi (b.l.98) sustabdė bylą CPK 384 str. 3 d. pagrindu, paskyręs sutuoktiniam 3 mėn. terminą susitaikyti, o 2008-08-27 pranešimu (b.l. 109), pažymėtina - atskira nutartimi taip ir neatnaujinęs jos nagrinėjimo (CPK 167 str. 1 d. ir 2 d., 384 str. 3 d.), paskyrė bylą nagrinėti 2008-08-29 rašytinio proceso tvarka ir, šalims posėdyje nedalyvaujant, sustabdytoje byloje priėmė dalinį sprendimą, kurį apeliantė skundžia apeliaciniu skundu. Nei CPK normos, reglamentuojančios šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK XIX skyrius), nei kurios nors kitos teisės normos nenumato procesinės galimybės šeimos bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Priešingai, sistemiškas šio skyriaus normų aiškinimas (CPK 383 str. įtvirtina draudimą tokios kategorijos bylose priimti sprendimą už akių, kas kartu reiškia ir draudimą išnagrinėti reikalavimus rašytiniu procesu, šalims nedalyvaujant; CPK 384 str. nustato sankcijas, taikytinas neatvykusiai į teismo posėdį šaliai) taip pat leidžia neabejotinai teigti tik apie tokios posėdžio formos – žodinis procesas – galimybę, išskyrus aptartą išimtį, kuomet po termino susitaikyti paskyrimo praeina vieneri metai ir nei vienas iš sutuoktinių nepareiškia noro nutraukti santuoką.
Be to, CPK 261 str. 2 d. numato, kad apskundus dalinį sprendimą, dėl kitų reikalavimų ar reikalavimo dalies byla nagrinėjama toliau, tačiau pirmosios instancijos teismas su apeliacinius skundu atsiuntė visą bylą, neišskyręs apskųstosios dalies. Pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė apeliacinį skundą visiškai nesprendęs apeliantės prašymo dėl jos atleidimo nuo žyminio mokesčio už paduodamą skundą, nors apeliacinio skundo priėmimas ir jo atitikimo įstatymo nuostatoms vertinimas yra pirmosios instancijos teismo pareiga (CPK 315 str. 1 d., 316 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai bei nutartyje išdėstyti motyvai sudaro prielaidas teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso. Apeliacinės instancijos teismas turėtų dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio nagrinėti reikalavimus visa apimtimi naujais aspektais. Tačiau byloms nagrinėti įtvirtinta instancinė teismų sistema lemia, kad kiekvienos instancijos teismas atlieka jam priskirtas funkcijas. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga, aukštesnės instancijos teismai dėl nurodyto kompetencijos pasiskirstymo pirmosios instancijos teismo pakeisti negali. Priešingu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeistų šalių teisę pasinaudoti viena (pirmąja) teismine instancija. Todėl apeliacinio skundo prašymas panaikinus sprendimą išspręsti visus ieškovės reikalavimus nėra pagrįstas.
Visa tai sudaro pagrindą panaikinti apskųstą teismo dalinį sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. dalinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.