Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. gynėjo advokato M. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2009-07-03 Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2005-08-05 iki 2005-05-25 ir nuo 2009-07-02 iki 2009-12-02. Nuspręsta iš D. T. išieškoti solidariai su M. D., T. P. bei I. G. 2008-11-13 Plungės rajono apylinkės teismo ir 2009-03-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu priteistus 60000 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad veikdamas su bendrininkų grupe išžagino žmogų bei su bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį panaudoti ir kitaip atimdamas galimybę priešintis:

jis, 2005 m. liepos 23 d., apie 6 val., bute, (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs su M. D., T. P. bei I. G., kurių atžvilgiu 2008-11-13 priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl L. V. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo, išžaginti L. V. bei prieš jos valią tenkinti su ja lytinę aistrą ir, veikdamas su jais bendrininkų grupe, T. P. veikiant pagal susitarimą ir, paėmus nukentėjusiąją L. V. už rankų bei per prievartą vedant laukan iš buto, pastarajai bandant priešintis, D. T., veikdamas pagal susitarimą su bendrininkų grupės nariais, šiems būnant šalia ir jam pritariant, paėmęs nuo stalo stiklinį butelį pagrasino nukentėjusiajai, kad jei ši neis kartu su jais, tai jis trenks buteliu jai į galvą, po ko nukentėjusiajai išsigandus grasinimų, D. T., T. P., M. D. bei I. G. pastarąją prievarta nusivedė į D. T. gyvenamąjį butą, esantį, (duomenys neskelbtini), kur, laikotarpyje tarp 7 ir 11 val. 30 min., uždarę nukentėjusiąją viename šio buto, esančio daugiabučio namo penktame aukšte, izoliuotų kambarių be vidinės durų rankenos, taip atimdami galimybę pabėgti, bendrininkų grupe lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja ir tenkino su ja lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš jos valią, t.y. D. T., būdamas su L. V. kambaryje be vidinės durų rankenos, iš vidaus užtrenkė kambario duris, pareikalavo nukentėjusiosios nusirengti ir atsigulti į lovą, grasindamas, kad priešingu atveju bus dar blogiau, po ko, L. V. nusirengus ir atsigulus į lovą, D. T., įvedęs varpą į L. V. makštį, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai su ja santykiavo, po ko, tęsiant bendrą susitarimą, T. P. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu – varpą įvedęs į nukentėjusiosios burną, I. G. tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu – lietė savo ranka nukentėjusiosios L. V. lytinius organus, liepė jai savo pirštus kišti į savo lytinius organus, apsinuoginęs pats ir užgulęs nukentėjusiąją, mėgino su ja lytiškai santykiauti, tačiau lytinio santykiavimo pradėti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo girtas, nukentėjusioji priešinosi judėdama, dėl ko jis nesugebėjo įvesti varpos į makštį, ir gulėdamas ant nukentėjusiosios užsnūdo, po ko M. D. atliko vaginalinį lytinį aktą varpą įvedęs į nukentėjusiosios makštį ir tenkino lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu nukentėjusiajai masturbuojant jo varpą bei liečiant ją liežuviu.

Apeliaciniame skunde nuteistojo D. T. gynėjas advokatas M. G. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė ir ją sušvelninti bei atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jo ginamasis neprisipažino savo kaltės. D. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu du kartus pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veiksmų, tačiau nurodė kitokias faktines aplinkybes nei nurodyta kaltinamajame akte. Nuteistieji M. D., T. P. ir I. G. patvirtino, kad D. T. vakarėlio metu pasikarščiavo, trenkė kumščiu į stalą ir jie visi kartu su nukentėjusiąja išėjo pas D. T.. Gynėjas teigia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog jo ginamasis savo kaltę pripažįsta, o tai laikytina lengvinančia aplinkybe pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. Gynėjas tvirtina, kad atsižvelgiant į lengvinančią aplinkybę D. T. turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė, artima sankcijos minimumui. Nurodo, kad teismas nevertino D. T. asmenybės, neatsižvelgė į tai, jog paskutinius ketverius metus jo ginamasis nepadarė jokių nusikaltimų, buvo įsidarbinęs užsienyje, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, planavo sukurti šeimą.

Gynėjas skunde pažymi, kad turtinė žala nukentėjusiajai atlyginta (Plungės rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nuosprendis), o neturtinė žala neįeina į žalos sąvoką, todėl ši nuostata yra neteisinga. Teismas nutarė ne priteisti civilinį ieškinį, o išieškoti solidariai su M. D., T. P. bei I. G. 2008-11-13 Plungės rajono apylinkės teismo ir 2009-03-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu priteistus 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. V.. Gynėjas teigia, kad šiuo atveju yra nepriteistas ieškinys, o išspręstas išieškojimo klausimas, kuris dvejuose bylose yra skirtingas ir negalėtų būti tinkamai įvykdytas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 10 ir 11 str. Plungės rajono apylinkės 2009-07-03 nuosprendžiu D. T. nuteistas už nesunkų nusikaltimą, todėl tai yra skirtingos nusikalstamų veikų rūšys. Gynėjas nurodo, kad šios aplinkybės teismas neįvertino ir nepagrįstai netaikė bausmių apėmimo, o tai žymiai apsunkino jo ginamojo padėtį.

Nuteistojo D. T. gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras ir nuketėjusios L. V. atstovas advokatas Algis Staškūnas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Plungės rajono apylinkės 2009-07-03 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo D. T. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Nuteistojo D. T. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo laikytini nepagrįstais. Paskirdamas bausmę nuteistajam D. T., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. D. T. nuteistas už dviejų sunkių smurtinių nusikaltimų padarymą. Jis buvo aktyvus bendrininkų grupės padarytų nusikaltimų vykdytojas, nusikalto, vedinas žemų paskatų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl laikyti D. T. paskirtą bausmę aiškiai per griežta kolegija nemato pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. T. paskyręs laisvės atėmimo bausmes, artimas padarytų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str. 2 d.) iki dešimties metų, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki aštuonerių metų), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistojo D. T. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoširdus gailėjimasis – kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Teismas pagrįstai nepripažino D. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nes D. T. teismo metu neigė savo kaltę, teigdamas, jog nukentėjusiajai negrasino, lytiškai su nukentėjusiąja L. V. santykiavo abipusiu sutarimu, parodydamas, kad „pasikalbėjom ir nutarėm pasimylėti, Lina neprieštaravo, ji nesakė, kad nenori mylėtis. Jei būtų nenorėjusi būtų sakiusi nenoriu ir liepusi paleisti. Mano atžvilgiu buvo abipusis susitarimas“. Be to nuteistasis D. T. neišreiškė gailėjimosi dėl savo padarytų nusikaltimų, neatsiprašė nukentėjusiosios L. V.. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs D. T. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu turinį, pagrįstai nenustatė nuteistojo D. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios savo dydžiu artimos straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Galutinė bausmė nuteistajam D. T. subendrinta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, todėl švelninti nuteistajam D. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p., numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikaltimų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ir 11 str. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 2 d. tyčiniai nusikaltimai, atsižvelgiant į jų pavojingumą, kurį išreiškia laisvės atėmimo bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už nusikaltimo padarymą, sankcijoje dydis, skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.

Plungės rajono apylinkės 2009-07-03 nuosprendžiu D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. laisvės atėmimu dešimt mėnesių. Minimu nuosprendžiu D. T. nuteistas už du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Plungės rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendžiu D. T. paskirta galutinė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už du sunkius tyčinius nusikaltimus. Todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009-07-03 ir 2009-12-02 nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Pagrįstas apelianto teiginys, jog teismas nutarė ne priteisti civilinį ieškinį, o išieškoti solidariai su M. D., T. P. bei I. G. 2008-11-13 Plungės rajono apylinkės teismo ir 2009-03-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu priteistus 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. V.. 2009 m. gruodžio 2 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra nepriteistas ieškinys, o išspręstas išieškojimo klausimas, kuris dvejuose baudžiamosiose bylose yra skirtingas. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji buvo pareiškusi ieškinį ir prašė asmeniškai iš nuteistojo D. T. priteisti 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojančioje dalyje motyvuotai nurodė, kodėl šio ieškinio nepriteisė. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V. Plungės rajono apylinkės 2009-07-03 nuosprendį neskundžia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. numatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys atsako solidariai. Plungės rajono apylinkės teismo 2008-11-13 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2009-03-05 nuosprendžiu, iš M. D., I. G. ir T. P., t. y. kitų nusikaltimo bendrininkų, solidariai buvo priteista 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. V.. Minėti teismo nuosprendžiai yra įsiteisėję, todėl apeliacinės instancijos teismas Plungės rajono apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendį keičia šioje dalyje ir priteisia nukentėjusiajai iš D. T. solidariai su M. D., I. G., T. P. 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d., 2 p., 328 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendį pakeisti.

D. T. pripažintam Plungės rajono apylinkės 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu kaltam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d. ir pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str. 2 d. paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 2 p., apėmimo būdu subendrinti su Plungės rajono apylinkės 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, ir nustatyti D. T. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams.

L. V. ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš D. T. atmesti.

Iš nuteistojo D. T. solidariai su M. D., I. G., T. P. priteisti 60000 (šešiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. V..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.