- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 1-368-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01660-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- A. G., M. V.
- Nukentėjusysis
- I. K.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui, kaltinamiesiems A. G. ir M. V., gynėjams – advokatams Sofijai Kručienei ir Vytautui Juozelaičiui, nukentėjusiajai I. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009-11-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmę atlikęs 2010-10-19, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį,
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. ir M. V. 2011 m. spalio 8 d. apie 21.15 val. Šiauliuose, ties Dvaro gatvės 79-uoju namu, veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą procesą, atvirai iš I. K. pagrobė nukentėjusiajai priklausančią rankinę 100 Lt vertės ir joje buvusius daiktus: piniginę 50 Lt vertės ir joje buvusius 10 litų, kosmetinę 20 Lt vertės, akių tušą „Faberlic“ 20 Lt vertės, akių pieštuką su šešėliu 10 Lt vertės, akių tušą „Wild and Crazy“ 10 Lt vertės, veido pudrą „Golda Rose“ 20 Lt vertės, akių šešėlius „Maybelline“ 25 Lt vertės, akių pieštuką „Oriflame“ 10 Lt vertės, akių šešėlius „Avon kosmetics“ 15 Lt vertės, veido pudrą „Maybellin“ 50 Lt vertės, akių pieštuką 15 Lt vertės, kvepalus „Adidas“ 40 Lt vertės, iš viso atvirai pagrobė 395 Lt vertės svetimą turtą.
A. G. 2011 m. spalio 8 d. apie 21.15 val. Šiauliuose, ties Dvaro gatvės 79-uoju namu, atviros vagystės metu iš I. K. pagrobė I. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).
A. G. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog vaikščiodamas kartu su M. V. ir M. A. po miestą apie 21.00 val. pamatė kitoje gatvės pusėje einančią merginą. Sugalvojo pajuokauti – nusprendė paimti tos merginos rankinuką, kad ji išsigąstų, o po to atiduoti atgal. Perbėgo per gatvę ir pribėgo prie merginos. Tuo metu, kai bėgo prie merginos, jo draugai nuėjo toliau. Pribėgęs prie nukentėjusiosios, čiupo jos rankinę. Mergina ėmė šaukti. Ėmus nukentėjusiajai šaukti, jis nešinas rankine nubėgo. Bėgdamas per kiemelį, pamatė draugus ir sušuko, kad jie irgi bėgtų. Nubėgę prie bažnyčios patikrino rankinės turinį. Piniginę iš rankinės padavė gal M. V., o gal – M. A.. Kvepalus ir kosmetiką padavė M. V.. Pats pasiėmė asmens tapatybės kortelę. Studento ir vairuotojo pažymėjimus matė piniginėje. Šių dokumentų neėmė, paėmė tik asmens tapatybės kortelę. Kortelė jam nebuvo reikalinga, būtų ją išmetęs, tačiau pamiršo. Rankinę išmetė. Pasidaliję daiktus, įsėdo į 7-ojo maršruto autobusą, važiuojantį link „Saulės miesto“. Grobdamas rankinę tikėjosi joje rasti pinigų. Apie vagystę iš anksto su draugais nesitarė. Buvo išgėręs, neneigia, jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, atsiprašo nukentėjusiosios. Gailisi dėl to, ką padarė.
M. V. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis, A. G. ir M. A. ėjo Dvaro gatve. Pamatė ateinančią nukentėjusiąją. A. G. pasakė, kad reikia pavogti tos merginos rankinę. M. V. mėgino jį atkalbėti, sakydamas, jog nereikia problemų. A. G. nepaklausė, sakė, kad jam reikia pinigų, todėl nuėjo paskui nukentėjusiąją. M. V. su M. A. pasuko į kiemelį, nes vagystėje nenorėjo dalyvauti. To, kaip A. G. pavogė rankinę, nematė, nes buvo kiemelyje. Išgirdę merginos klyksmą, suprato, kad rankinę A. G. pagrobė. Pamatė į kiemelį įbėgantį A. G.. Išsigandę ėmė bėgti jam iš paskos. A. G. su savimi turėjo rankinę. Rankinės turinį visi apžiūrėjo už bažnyčios. Rankinėje rado tai, kas išvardinta kaltinamajame akte. Jis paėmė kvepalus, pieštukus ir šešėlius. Ką paėmė A. G., nepamena. M. A. paėmė tušą ir pudrą. Rankinėje buvo dokumentai: studento pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, kurią paėmė A. G.. Rankinę išmetė. Įsėdo 7-ojo maršruto autobusą ir juos sulaikė. Buvo išgėręs alaus, apsvaigęs nesijautė. Kai prieš įvykį gėrė alų, A. G. siūlė „pasidaryti“ pinigų, t.y. pavogti rankinę ar ką nors iš parduotuvės. Rankinės iš nukentėjusiosios atimti jis (M. V.) nenorėjo. Kodėl po vagystės nubėgo paskui A. G. ir paėmė daiktus, nežino. Žalos nukentėjusiajai neatlygino. Civilinį ieškinį pripažįsta. Gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios.
Nukentėjusioji I. K. parodė, kad eidama Dvaro gatve pamatė kitoje gatvės pusėje einančius tris vaikinus. Po kiek laiko pamatė, kaip vienas iš vaikinų perėjo į jos pusę. Kur tuo metu buvo kiti du, nematė. A. G. priėjo prie jos iš už nugaros, kažką suriko ir pačiupęs rankinuką nubėgo. Ji ėmė bėgti A. G. iš paskos. Bėgdama paskambino į policiją ir pranešė, kuria kryptimi nubėgo vaikinai ir kaip jie apsirengę. Policijos pareigūnai liepė jai laukti Varpo gatvėje. Kai pareigūnai atvyko, ji įsėdo į tarnybinį automobilį ir kartu su policijos pareigūnais važinėjosi gatvėmis ieškodami tų jaunuolių. Pareigūnai gavo pranešimą, kad įtariamieji įlipo į 7-ojo maršruto autobusą ir važiuoja link „Saulės miesto“. Nuvažiavo prie autobusų sustojimo aikštelės netoli „Saulės miesto“ ir kai atvažiavo autobusas, kuriame buvo įtariamieji, pareigūnai juos sulaikė. Kai įtariamuosius išlaipino iš autobuso, jiems ėmė byrėti pagrobti daiktai. Piniginė mėtėsi ant žemės prie autobuso. Asmens tapatybės kortelę jai grąžino pareigūnai. Reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo. Patyrė didelį išgąstį, maždaug savaitę laiko neramiai miegojo, bijojo viena būti namuose, bijojo vaikščioti gatvėmis, nes atrodė, kad ją seka. Turtinę žalą sudaro vertė tų daiktų, kurių ji neatgavo.
Liudytojas A. V. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie rankinės vagystę. Kai atvyko, nukentėjusioji pasakė, kad įtariamieji buvo trise, vienas atsiskyrė ir pagrobė iš jos rankinę. Apvažiavo rajoną. Tuo metu gavo pranešimą, jog įtariamieji įlipo į autobusą. Nuvažiavo į stotelę prie „Saulės miesto“. Kai autobusas sustojo, du vaikinai iššoko iš autobuso ir buvo sulaikyti. Daiktai buvo išsimėtę ant žemės. Nukentėjusioji įtariamuosius ir daiktus atpažino.
Liudytojas V. K. parodė, kad dalyvavo sulaikant jaunuolius, kurie, kaip įtariama, pagrobė iš merginos rankinę. Jaunuoliai buvo sulaikyti autobuse sustojimo aikštelėje prie „Saulės miesto“. Pagrobti daiktai buvo įtariamųjų kišenėse. Rado piniginę, kvepalus. Nukentėjusioji daiktus atpažino. Vienas iš jų lyg ir išmetė kažką lipdamas iš autobuso.
Liudytojas G. Ž. parodė, jog kartu su kolega V. K. dalyvavo sulaikant jaunuolius, kurie, kaip įtariama, pagrobė iš merginos rankinę. Įtariamieji buvo sulaikyti autobuse sustojimo aikštelėje prie „Saulės miesto“. Jis pats į autobuso vidų nelipo, o stovėjo lauke prie autobusų durelių. Kažkuris iš vaikinų turėjo kvepalus. Nukentėjusioji tuos vaikinus atpažino. Įtariamieji buvo pristatyti į policijos komisariatą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ties Dvaro g. 79-uoju pastatu, Šiauliuose ( t. 1, b.l. 12-14).
Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė piniginę, Hansabankas Swedbank „Visa Electron“ mokėjimo kortelę, vairuotojo pažymėjimą, Lietuvos studento pažymėjimą, kosmetinę, pudrą „Golden Rose“, šešėlius „Avon cosmetics“, šešėlius „Maybelline“, pieštuką „Oriflame“, pieštuką „Avon“, tušą „Faberlic“, tušą „Wild and Crazy“ ( t. 1, b.l. 17).
Iš asmens kratos protokolų matyti, kad pas M. V. rasti ir paimti kvepalai „Adidas“ ( t. 1, b.l. 18), pas A. G. – I. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 19).
Apžiūros protokole užfiksuoti I. K. pateiktų daiktų bei asmens kratos metu pas M. V. ir A. G. rastų bei paimtų daiktų požymiai ( t. 1, b.l. 20-24).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu M. V. tvirtindamas savo parodymus nurodė vietą, kur buvo pagrobta rankinė, nurodė, kur po nusikaltimo jis, A. G. ir M. A. nubėgo ir iškraustė rankinę ( t. 1, b.l. 86-91).
Teisiamajame posėdyje A. G. ir M. V. kaltais prisipažino iš dalies. M. V. neigė, jog nukentėjusiosios I. K. rankinė buvo pagrobta bendru susitarimu su A. G., o A. G., iš esmės pripažinęs, jog pagrobė nukentėjusiosios rankinę su joje buvusiais daiktais ir dokumentais, neigė bendrą susitarimą pagrobti rankinę, be to, tvirtino tikslo vogti neturėjęs ir, pasak jo, ketinęs nukentėjusiąją tik pagąsdinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Darant nusikalstamą veiką bendrininkų grupe, susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis. Susitarta gali būti ir nusikalstamos veikos darymo metu. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad 2011-10-08 apie 21.15 val. A. G., M. V. ir kitas asmuo, eidami Dvaro gatve, pamatė nukentėjusiąją I. K.. Prieš tai, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų M. V. parodymų, kuriuos jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, A. G. siūlė jiems „pasidaryti“ pinigų – pavogti kokią rankinę ar ką nors iš parduotuvės (t. 1, b.l. 82-83). Kaip nurodė teisme M. V., pamatęs nukentėjusiąją, A. G. pasakė, kad grobs rankinę ir nuėjo paskui ją. Šie M. V. parodymai paneigia A. G. teiginį, kad prie nukentėjusiosios jis prisiartino tik norėdamas ją pagąsdinti ir kad rankinės jis vogti iš tiesų neketino. Prisiartinęs prie nukentėjusiosios, A. G. sugriebė I. K. rankinę ir nešinas ja nubėgo. Šias aplinkybes teisme pripažino pats A. G. ir apie tai nurodė nukentėjusioji I. K.. Nors M. V. teisme tvirtino, kad išgirdęs iš A. G. apie ketinimą pagrobti rankinę tokiam A. G. sumanymui nepritarė ir mėgino jį atkalbėti, tačiau šiuos M. V. parodymus paneigia jo paties konkliudentiniai veiksmai, kurie įrodo, kad M. V. pritarė susitarimui pagrobti I. K. rankinę: M. V., žinodamas, jog A. G. ketina pagrobti rankinę, jo nesustabdė, nenutraukė A. G. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiosios neįspėjo, apie daromą nusikaltimą nepranešė policijai, bet priešingai, buvo netoli nusikaltimo padarymo vietos, po vagystės kartu su A. G. ir kitu asmeniu pabėgo, nubėgo į saugią vietą. Kaltinamojo M. V. prisidėjimą prie nusikaltimo bei siekį užvaldyti svetimą turtą be minėtų objektyvių aplinkybių parodo ir tas faktas, kad kartu su A. G. apžiūrėjo pagrobtos rankinės turinį bei pasidalijo rankinėje buvusius daiktus. Po to visi kartu įsėdo į tą patį autobusą, kuriam atvykus į stotelę, kaip matyti iš nukentėjusiosios I. K., liudytojų A. V., V. K. ir G. Ž. parodymų, buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pas juos buvo rasti iš nukentėjusiosios pagrobti daiktai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog A. G. ir M. V. nukentėjusiosios rankinę pagrobė veikdami kartu bei pritardami vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, todėl abu atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. M. V. ir A. G. veiksmai dėl I. K. rankinės vagystės teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes rankinę pagrobė viešai, nukentėjusiosios akivaizdoje, tai darydamas žinojo, kad nukentėjusioji supranta jo veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoravo, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Teismas šalina iš M. V. ir A. G. suformuluoto kaltinimo dėl I. K. turto pagrobimo M. A. pavardę. Nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Kadangi M. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą procesą ( t. 1, b.l. 6), todėl jo pavardė iš kaltinimo šalintina, nurodant, jog M. V. ir A. G. I. K. rankinę pagrobė veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą procesą.
Byloje nustatyta, kad pagrobtoje rankinėje, be kitų daiktų, buvo ir I. K. vardu išduoti dokumentai – asmens tapatybės kortelė, studento pažymėjimas ir vairuotojo pažymėjimas. A. G. teisme pripažino, jog minėti dokumentai rankinėje buvo, nurodė, jog apžiūrėjęs rankinės turinį ir pamatęs šiuos dokumentus, paėmė asmens tapatybės kortelę, o piniginėje buvusius studento pažymėjimą ir vairuotojo pažymėjimą, kaip nereikalingus, kartu su pinigine atidavė kitiems bendrame nusikaltime dalyvavusiems asmenims. Šias A. G. nurodytas aplinkybes teisme patvirtino M. V., nurodydamas matęs, jog A. G. pasiėmė asmens tapatybės kortelę, o kiti dokumentai pasiliko piniginėje. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad pas A. G. atliekant jo asmens kratą buvo rasta ir paimta I. K. vardu išduota asmens tapatybės kortelė. Įrodymų, kad be minėto dokumento, A. G. būtų pasiėmęs ir iki sulaikymo vietos su savimi gabenęs kitus dokumentus (studento ir vairuotojo pažymėjimus), byloje nėra, nes nenustatyta, kuris būtent iš trijų sulaikomų asmenų išmetė ant žemės piniginę su I. K. vardu išduotais studento ir vairuotojo pažymėjimais. Dokumentų pagrobimas inkriminuotas tik A. G.. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog A. G., apžiūrėjęs rankinės turinį ir pamatęs joje asmens dokumentus, pasiėmė tik asmens tapatybės kortelę, teismas daro išvadą, kad jo tyčia buvo nukreipta tik į šio asmens dokumento užvaldymą. Dėl to teismas šioje dalyje šalina iš kaltinimo A. G. inkriminuotą I. K. vardu išduoto Lietuvos studento pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. K. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobimą. A. G. veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, kadangi jis suprato, jog pagrobė asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelę) ir to norėjo (veikė tiesiogine tyčia).
Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, kaltinamojo A. G. padarytos veikos – svetimo, t. y. nukentėjusiosios I. K. turto pagrobimas (BK 178 str. 2 d.) ir I. K. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės pagrobimas ( BK 302 str. 1 d. ) – sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes abi šios veikos, nors ir numatytos skirtinguose baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, buvo padarytos viena veika tuo pačiu metu, t. y. vagystės metu.
Skirdamas A. G. ir M. V. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius nusikaltimus, vienas iš jų (I. K. rankinės pagrobimas) padarytas bendrininkų grupėje, kaltinamajam A. G. atliekant vykdytojo veiksmus – tiesiogiai realizuojant BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius. A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. A. G. savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę, neigė susitarimą pagrobti I. K. turtą, nors teisiamajame posėdyje prisipažino paėmęs I. K. asmens tapatybės kortelę, tačiau prisipažino ne savanoriškai, o verčiamas byloje surinktų įrodymų, nes asmens tapatybės kortelė buvo iš jo paimta asmens kratos metu, iki bylos išnagrinėjimo teisme neatlygino nukentėjusiajai nei dalies padarytos žalos, dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, padarytų 2011-08-29 ir 2011-09-18, jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai ( t. 1, b.l. 179-181). Todėl A. G. gailėjimosi (pasisakymo per paskutinį žodį) teismas nelaiko nuoširdžiu ir vertina tik kaip formalų siekį sušvelninti savo atsakomybę. A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyje dėl I. K. rankinės pagrobimo teismas pripažįsta tai, kad šį nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl abiejų nusikaltimų teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. G. nusikalto būdamas vieną kartą teistas ( t. 1, b.l. 179-181), teistumui už ankstesnį nusikaltimą neišnykus. Nors formaliai nagrinėjamoje byloje A. G. padarytos veikos sudaro nusikaltimų recidyvą su veika pagal 2009-11-03 nuosprendį (nusikaltimus, už kuriuos teisiamas, A. G. padarė neišnykus teistumui už veiką pagal 2009-11-03 nuosprendį), tačiau nusikaltimas, už kurį A. G. nuteistas 2009-11-03 nuosprendžiu, buvo padarytas jam esant dar nepilnamečiu. Pagal teismų praktiką recidyvistu negali būti laikomas asmuo, kuris nusikaltimus (nusikaltimą), galinčius sudaryti nusikaltimų recidyvą, padarė būdamas jaunesnis negu 18 metų (Šiaulių apygardos teismo apeliacinė byla Nr. 1A-247-64/2010), todėl įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas nepripažįsta kaltinamojo recidyvistu. A. G. baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 1-4, 5-7), 2012-02-27 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos (nuosprendis neįsitesėjęs). Policijos nuovadoje pagal A. G. gyvenamąją vietą gauti 4 pareiškimai dėl netinkamo elgesio, į profilaktinę įskaitą kaltinamasis neįrašytas ( t. 2, b.l. 10), nedirba ( t. 2, b.l. 15-16), darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. ( t. 2, b.l. 18). Įvertinęs visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. G. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tačiau žemiau vidurkio. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytą bausmių apėmimo principą dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. G. laikinojo sulaikymo nuo 2011-10-08 iki 2011-10-10 laikas.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –atsižvelgiant į kaltinamajam skiriamos bausmės rūšį nuo nuosprendžio paskelbimo dienos keistina į suėmimą. Kardomoji priemonė – suėmimas – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Spręsdamas M. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, M. V. atliekant vykdytojo veiksmus, tačiau jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo mažiau pavojingas, nei kito vykdytojo A. G., nes M. V. jokių aktyvių veiksmų užvaldant I. K. turtą neatliko. M. V. savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę, neigė susitarimą pagrobti I. K. turtą, iki bylos išnagrinėjimo teisme neatlygino nukentėjusiajai nei dalies žalos, todėl jo gailėjimasis (pasisakymas per paskutinį žodį) ir dalinis prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką nulemtas ne savanoriškumo, o ikiteisminio bylos tyrimo institucijų surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo taikyti M. V. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, nes nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad jis iš tikrųjų neigiamai vertina savo poelgį ir dėl jo išgyvena. M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. V. nusikalto būdamas neteistas, nes ankstesnis teistumas veikos padarymo metu buvo išnykęs (BK 97 str. 4 d.), baustas administracine tvarka ( t. 1, b.l. 164-165), į policijos nuovados profilaktinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą neįrašytas ( t. 1, b.l. 166), mokosi, mokyklos administracijos charakterizuojamas kaip blogai lankantis pamokas ( t. 1, b.l. 170), registruotas darbo biržoje. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas skiria M. V., kaip neteistam laikomam asmeniui ir nusikaltimo vykdytojui, neatlikusiam aktyvių veiksmų realizuojant BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, sankcijoje numatytą bausmę- areštą. Bausmės trukmė, nesant M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai nustatytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, skirtina arčiau šios bausmės nustatytam vidurkiui (LR BK 61 str.).
Į bausmę įskaitytinas M. V. laikinojo sulaikymo nuo 2011-10-08 iki 2011-10-10 ir suėmimo nuo 2012-03-15 iki 2012-04-17 laikas.
Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos M. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 160 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. dėl padaryto nusikaltimo patyrė baimę ir išgąstį, sutriko miegas, atsirado nesaugumo jausmas. Šios aplinkybės patvirtina, kad neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta. Kita vertus, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, jog A. G. ir M. V. tyčiniais veiksmais kėsinosi į nukentėjusiosios turtines teises ir užvaldė 395 Lt vertės turtą, dėl to, siekdamas protingos nukentėjusiosios ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios I. K. pareikštą ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir pripažįsta, jog teisingumo ir protingumo kriterijus labiau atitinka mažesnė suma, t.y. 300 litų. Ši suma priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų, nes I. K. padaryta neturtinė žala yra jų bendrų veiksmų padarinys.
Nukentėjusiosios I. K. pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant nukentėjusiajai reikalaujamą 160 litų sumą solidariai iš A. G. ir M. V..
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – piniginė, Hansabankas Swedbank „Visa Electron“ mokėjimo kortelė, I. K. vardu išduoti asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas ir Lietuvos studento pažymėjimas, kosmetinė, pudra „Golden Rose“, šešėliai „Avon cosmetics“, šešėliai „Maybelline“, pieštukas „Oriflame“, pieštukas „Avon“, tušas „Faberlic“, tušas „Wild and Crazy“, kvepalai „Adidas“ – paliktini I. K..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, apimant švelnesnę bausmę, skiriamą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, ir galutinę bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (mėnesiams).
Laisvės atėmimo bausmę A. G. paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, A. G. laikinajame sulaikyme nuo 2011-10-08 iki 2011-10-10 išbūtą laiką pakeisti 2 (dviem) laisvės atėmimo dienomis ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeisti į suėmimą. Kardomąją priemonę – suėmimą – A. G. taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. balandžio 17 d.
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, M. V. laikinajame sulaikyme nuo 2011-10-08 iki 2011-10-10 (2 paros), suėmime nuo 2012-03-15 iki 2012-04-17 (34 dienos) išbūtą laiką. Skaityti, kad M. V. atliko jam paskirtą arešto bausmę.
Kardomąją priemonę – suėmimą M. V. pakeisti į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Šią kardomąją priemonę taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti I. K. solidariai iš A. G. ir M. V. 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) litų turtinės ir 300 (tris šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus piniginę, Hansabankas Swedbank „Visa Electron“ mokėjimo kortelę, I. K. vardu išduotus asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą ir Lietuvos studento pažymėjimą, kosmetinę, pudrą „Golden Rose“, šešėlius „Avon cosmetics“, šešėlius „Maybelline“, pieštuką „Oriflame“, pieštuką „Avon“, tušą „Faberlic“, tušą „Wild and Crazy“, kvepalus „Adidas“ palikti I. K..
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.