Telšių apylinkės teismo nutarimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovui M. L., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjus M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdančios individualią pagaminto valgio teikimo veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., vykdančiai individualią pagaminto valgio teikimo veiklą, 2012 m. liepos 20 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad ji būdama darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoja N. S., gyv. (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą. 2012-07-17 apie 14.10 val. atlikto patikrinimo kilnojamoje pagaminto valgio prekyvietėje (kioske), adresu (duomenys neskelbtini). rasta dirbanti, t. y. gaminanti ir vėliau parduodanti klientui kebabą, darbuotoja N. S.. Remiantis VSDFV duomenimis (2012-07-17 dienai) apie individualią veiklą vykdančios M. P. apdraustuosius asmenis nustatyta, kad apie darbuotojos N. S. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. Tarp darbuotojos N. S. ir darbdavio M. P. buvo darbo sutarties požymių, t. y. susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijos, buvo paklūstama nustatytai darbo tvarkai (nustatyta darbo dienos ir savaitės trukmė), darbas atlygintinas (sutartas atlygis 30 Lt per dieną ir priedai, priklausantys nuo apyvartos). M. P. neužtikrino, kad darbuotoja N. S. nuo 2012-07-15 pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie darbuotojos įdarbinimą pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl už šį pažeidimą trauktina administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Institucijos surašiusios protokolą atstovas M. L. nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai, jame užfiksuoti ir surašyti visi subjektyvūs ir objektyvūs nelegalaus darbo požymiai. Asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn turi atsakyti už padarytą pažeidimą, todėl prašo nubausti pažeidimą padariusį asmenį įstatymų numatyta tvarka. M. P. pripažino nustatytas aplinkybes jų neginčijo, pašalino trūkumus. Neprieštarauja, kad paskirtos baudos sumokėjimas būtų išdėstytas ilgesniam laikui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P. savo kaltę pripažino iš esmės. Darbo sutartį su N. S. sudarė 2012-07-17 dieną, tą pačią dieną apie įdarbinimą pranešė Sodrai. Prieš tai dvi dienas apmokė Neringą, kaip reikia dirbti. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Paaiškino, kad gyvena viena, šeimos neturi, materialinė padėtis yra normali, pajamos yra nedidelės. Prašo paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė neginčydamas jame nurodytų aplinkybių. 2012-07-20 nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0501 - 0161 nurodytas aplinkybes, kad vykdant nelegalaus darbo kontrolę Akmenės rajone, 2012-07-17 apie 14.10 val. darbo inspektoriai M. L. ir A. P. atliko patikrinimą kilnojamoje pagaminto valgio prekyvietėje (kioske), kurioje prekiaujama kebabais, keptomis bulvytėmis ir kitais paruoštais maisto produktais, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu kioske buvo dvi merginos, viena iš jų neatliko jokios darbinės veiklos, kita - N. S., vilkėjo žalios spalvos prijuostę, gamino ir vėliau pardavė klientui kebabą, t.y. faktiškai atliko darbo funkciją. Remiantis VSDFV duomenimis (2012-07-17 d. apie 15.50 val.) apie individualią veiklą vykdančios M. P. apdraustuosius asmenis nustatyta, kad apie darbuotojos N. S. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta. N. S. patikrinimo vietoje raštu 2012-07-17 paaiškinime nurodė, kad su M. P. susitarė dirbti kebabinėje adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjos pareigose, dirbant 40 val. per savaitę, darbo diena 10-20 val. 4 kartus per savaitę. Nurodė, kad susitarė gauti 30 Lt per dieną ir priedus, priklausančius nuo apyvartos. Paaiškino, kad darbo rūbais (prijuostė, kepurė) aprūpino M. P., visos darbo priemonės yra darbdavio. Nurodė, kad pradėjo dirbti nuo 2012-07-15 d., pirmas dvi dienas ją apmokė dirbti M. P., o 2012-07-17 dirbo viena. Paaiškino, kad darbo sutartį jai žadėjo paruošti per artimiausias dvi dienas. M. P. 2012-07-20 paaiškinime nurodė, kad liepos 15-16 d. mokė N. S. darbo kebabinėje ypatumų. Liepos 17 d. Jai nusprendus, kad N. S. tinkama darbui, aptarė įdarbinimo ir kitas su darbu susijusias sąlygas. Kadangi neturėjo su savimi saugaus darbo instrukcijų, nuvažiavo jų pasiimti, o tuo pačiu pranešti Mažeikių Sodrai apie naują darbuotoją. Jai nespėjus grįžti, sužinojo apie patikrinimą. Grįžus į kioską, esantį (duomenys neskelbtini), su pardavėja N. S. buvo pasirašyta darbo sutartis bei supažindinta su saugaus darbo taisyklėmis darbe. 2012 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, 2012 m. liepos mėn. darbo grafike, patvirtintame 2012-07-17, pažymėta, kad N. S. dirba 0,5 etato apimtyje, nuo 2012-07-17. 2012-07-17 išdirbo 4 val. 2012-07-17 darbo sutartyje Nr. 8 N. S. ir M. P. susitarė, kad N. S. dirbs pardavėjos pareigose 4 val. į dieną. Nustatyta penkių darbo dienų savaitė. Darbo sutartis sudaryta 2012-07-17. Pateiktas išrašas iš darbo sutarčių registracijos žurnalo, patvirtina, kad darbo sutartis įregistruota. Darbo sutartis, išrašas iš darbo sutarčių registracijos žurnalo Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos Šiaulių skyriui pateikti 2012-07-20. Iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-01-03 pažymos matyti, kad M. P. nuo 2011-01-03 vykdo individualią veiklą – restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą. 2012-07-17 15.50 val. Sodros duomenimis M. P. N. S. įdarbinusi nebuvo. Pateiktoje vaizdo medžiagoje fiksuota, kaip N. S. 2012-07-17 apie 14.10 val. gamina ir parduoda klientui užsakytą kebabą.

Iš M. P. charakterizuojančių duomenų matyti, kad administracine nuobauda nebausta, vykdo individualią restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinat imperatyvi nuostata, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-858/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavus byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog 2012 m. liepos 17 d. pareigūnams atliekant patikrinimą kilnojamoje pagaminto valgio prekyvietėje (kioske), kurioje prekiaujama kebabais, keptomis bulvytėmis ir kitais paruoštais maisto produktais, adresu (duomenys neskelbtini), darbo sutartis su N. S. sudaryta dar nebuvo, nors ji tuo metu realiai dirbo M. P. naudai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad patikrinimo metu N. S. paaiškino, jog pradėjo dirbti nuo 2012-07-15 d, nurodė, kad pirmas dvi dienas ją apmokė dirbti M. P., o 2012-07-17 dirbo viena, taip pat nurodė būsimo darbo užmokesčio dydį – 30 Lt per dieną ir priedus, priklausančius nuo apyvartos. M. P. 2012-07-20 paaiškinime nurodė, kad liepos 15-16 d. mokė N. S. darbo ypatumų. Liepos 17 d. M. P. nusprendė, kad N. S. tinka darbui, aptarė įdarbinimo ir kitas su darbu susijusias sąlygas. Kadangi neturėjo su savimi saugaus darbo instrukcijų, nuvažiavo jų pasiimti, o tuo pačiu pranešti Mažeikių Sodrai apie naują darbuotoją. Teismo posėdžio metu patvirtino duotus parodymus. Duoti paaiškinimai liudija apie Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 93 straipsnyje numatytų darbo sutarties požymių buvimą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2012-07-17 dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos SODROS duomenų bazėje rezultatai, nelegalaus darbo tyrimo akte nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, darbdavys privalo užtikrinti, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pranešimas SODROS teritoriniam skyriui pateiktas ir darbo sutartis buvo sudaryta jau po darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina darbo santykių buvimą. Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suprasti, kokie veiksmai sudaro teisės pažeidimo sudėtį, koks administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas. Protokole užfiksuoti objektyvūs padaryto pažeidimo elementai: darbo faktas, pobūdis, darbo vieta, laikotarpis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasirašė jį neginčydamas jame nurodytų aplinkybių dėl nelegalaus darbo, su padarytu pažeidimu sutiko.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėtis, kad N. S. pas M. P., vykdančią individualią veiklą, dirbo nelegaliai nuo 2012 m. liepos 15 d. iki 2012 m. liepos 17 d. darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo, yra visiškai įrodyta. N. S. buvo susitarusi su M. P. dėl darbo vietos, darbo laiko, darbo užmokesčio, darbo funkcijų, kurios buvo tęstinio pobūdžio, nesiejamos su gaunamu rezultatu. Tačiau nors jas ir siejo darbo teisiniai santykiai, M. P. nesilaikė darbo sutarties sudarymo taisyklių.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.

M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą nutartyse yra pasisakęs dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Nors M. P. pripažįsta ir gailisi, tačiau savo tokiu elgesiu įvykdė vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo nustatyti kokių tai išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Įvertinus tai, kad nuobauda bet kokiu atveju sukelia nepatogumus, taip pat ir materialinius, ir nepatogumų sukėlimas negali šalinti atsakomybės, tokiu atveju, byloje nesant jokių išimtinių aplinkybių, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas visiškai nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Skirdamas M. P. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad nelegalus darbas yra laikomas vienas šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų. Taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę, administracine tvarka nebausta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad dėl M. P. veiksmų vienas asmuo nelegaliai dirbo labai trumpą laiką, jai skirtina minimali ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgiant į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

M. P. pareiškė prašymą išdėstyti baudos sumokėjimą ilgesniam laikui. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovas M. L. neprieštaravo. Įvertinus M. P. nurodytas aplinkybes, į byloje nustatytas aplinkybes, skirtinos baudos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas aštuonių mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalyje numatytais reikalavimais, nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir vadovaujantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbtina Akmenės rajono apylinkės internetiniame puslapyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, 250 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nutarė:

Pripažinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius pažeidimą numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

M. P. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti aštuonių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti M. P., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per aštuonis mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritoriniam skyriui.

Nutarimas gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo patvirtintas kopijas išsiųsti M. P. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritoriniam skyriui.

Nepažeidžiant asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir vadovaujantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti Akmenės rajono apylinkės internetiniame puslapyje.