Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-21 · Civilinė byla Nr. e2S-3180-656/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
e2S-3180-656/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03152-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
D. V.
Atsakovas
S. V., P.V.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2S-3180-656/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03152-2021-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovui S. V. (S. V.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovams S. V. (S. V.) ir P.V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovams S. V. ir P. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Šalies argumentai

2. 2021 m. rugsėjo 3 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo ieškovė prašė įtraukti į dalintino turto balansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (135 827 Eur vertės), jas natūra priteisiant atsakovui, o ieškovei išmokant 67 913,50 Eur kompensaciją už jai priklausančią akcijų dalį.

3. Teisėjos rezoliucija pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo priimtas bei nustatytas terminas atsiliepimams pateikti.

Atsiliepimas

4. Atsakovas S. V. atsiliepime į ieškovės pareiškimą nurodė, kad ieškovė, reikšdama naują reikalavimą padalinti neva bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas, nuslėpė nuo teismo faktą, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, notarinio registro Nr. 6-2498VZ, kuri yra įregistruota Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra laikomos asmenine atsakovo nuosavybe, todėl akcijos negali būti įtraukiamos į šalių dalintino turto balansą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas nutraukė, grąžino ieškovei 500 Eur žyminio mokesčio.

6. Nurodė, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

7. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo reiškia reikalavimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų įtraukimo į dalintino turto balansą, prašydama akcijas natūra priteisti atsakovui S.V., ieškovei išmokant kompensaciją už jai priklausančią šio turto dalį.

9. Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

10. Teismas, susipažinęs su atsakovo S. V. kartu su atsiliepimu pateikta Sutartimi ir patikrinęs Vedybų sutarties registrą (CPK 179 straipsnis), nustatė, kad ieškovė, reikšdama pirmiau nurodytą reikalavimą, nuslėpė nuo teismo faktą, jog 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, notarinio registro Nr. 6-2498VZ, kuri yra įregistruota Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Sutartimi ieškovė ir atsakovas pasidalijo reikalavimo dalyku esantį objektą, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sekančia tvarka: atsakovui atitenka 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų (Sutarties 2.2. punktas), o ieškovei atitenka 3500 Eur kompensacija, kurią atsakovas sumokėjo ieškovei iki Sutarties pasirašymo (Sutarties 2.3. punktas). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad Sutartis laikoma ir turto priėmimo-perdavimo aktu. Sutarties 3.2. punkte numatyta, kad šalių susitarimu 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų pereina atsakovo asmeninėn nuosavybėn nuo Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo. Sutartis yra galiojanti, neginčijama, byloje nereiškiami reikalavimai dėl jos neteisėtumo. Taigi nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“akcijos yra laikomos asmenine atsakovo nuosavybe, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos negali būti įtraukiamos į šalių dalintino turto balansą kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negalėjo nežinoti apie Sutartį, nes ji buvo sudaryta notarų biure, dalyvaujant tiek ieškovei, tiek atsakovui. Sutartyje nurodyta, kad „Sutartis Šalių suprasta, dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta“. Sutartį tiek ieškovė, tiek ir atsakovas patvirtino savo parašu.

12. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad dėl tokio ieškovės reikalavimo tikslinimo, nepriimtino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo instituto kontekste, atsisakytina ginti ieškovės teisę į teisminę gynybą, dėl ko bylos dalį dėl reikalavimo padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančias 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, bylos dalies nutraukimas, nevertintinas kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

13. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo palikti nenagrinėtą. Atskirojo skundo argumentai:

13.1. CPK 294 straipsnio 2 dalis nustato, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ieškovės konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Ieškovė nesutinka su teismo išaiškinimu, kad tokiu būdu yra siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise. Tokios išvados teismas priėjo visiškai nepagrįstai, nevertindamas visos eilės bylos aplinkybių ir tokiu būdu iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, o tai turėjo įtakos neteisingo ir neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Teismas įrodymų vertinimą atliko neišnagrinėjus bylos iš esmės, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai, atsakovo paaiškinimams ir įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais ir dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje sukūrė precedentą savo galutiniam procesiniam sprendimui.

13.2. CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Ši norma negali būti taikoma šioje situacijoje, nes ieškovės reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme pareiškiant papildomą reikalavimą dėl sutarties ginčijimo. Taigi, ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, paaiškėjus aplinkybei apie turto pasidalijimo sutarties egzistavimą, turi procesinio dokumento trūkumų, kurie galėjo būti pašalinti teismui nustatant terminą trūkumų pašalinimui, o jų nepašalinus, procesinis dokumentas turėjo būti laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei (CPK 115 str. 3 d.). Šiuo atveju aplinkybei dėl procesinio dokumento trūkumų paaiškėjus jau priėmus procesinį dokumentą, pirmosios instancijos teismas turėjo palikti pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 11 p.).

13.3. Nutraukdamas bylą dalyje teismas sukūrė prejudicinę reikšmę turinčius faktus, kurie užkerta kelią ieškovei ateityje pasinaudoti CPK 377 straipsnyje įtvirtinta teise keisti ieškinio dalyką ar pagrindą.

13.4. Iš esmės atsakovas yra kaltas, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą dėl 67 913,50 Eur kompensacijos už akcijas priteisimo. Ieškovė visą laiką buvo įsitikinusi, kad su atsakovu yra sudariusi tik povedybinę sutartį ir nėra pasidalijusi jokio santuokinio turto. Ji prisimena tik tiek, kad su sutuoktinio reikalavimu pasirašyti sutartį ji besąlygiškai sutiko, jautėsi silpna ir pažeidžiama. Tikriausiai būtent dėl šios priežasties ji šitiek metų tikėjo, kad yra pasirašiusi tik šią vieną sutartį, kurią ji manė, kad notarė taisė ir dėl to kvietė pasirašyti antrą kartą, todėl nesuprato, kad vietoje povedybinės sutarties 2015 m. rugsėjo 4 d. ji pasirašė turto pasidalinimo sutartį. Ieškovė taip pat neprisimena ir yra įsitikinusi, kad negavo jokios kompensacijos. Maža to, tokios kompensacijos sumokėjimas šalims nepasidalinus piniginių lėšų, buvusių šalių banko sąskaitose, yra visiškai nelogiškas, nes kompensacija būtų sumokėta iš bendrų jungtinių lėšų. Pažymėjo, kad kartu su priešieškiniu atsakovas nepateikė teismui tarp šalių sudarytos turto pasidalijimo sutarties kopijos.

13.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad nagrinėjama byla priskirtina šeimos bylų kategorijai, kurioje yra nagrinėjami itin jautrūs klausimai, neišvengiamai susiję ir su nepilnamečių vaikų interesais.

Atsiliepimas

2. Atsakovas S. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

14.1. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad priimtu procesiniu sprendimu pažeista ieškovės konstitucinė teisė į teisminę gynybą.

14.2. Ieškovė nepagrįstai remiasi CPK 294 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ginčijama nutartis neužkerta kelio ieškovei CPK nustatyta tvarka pateikti naują reikalavimą, pvz. dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia.

14.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ginčijamoje nutartyje teismas pasisakė dėl ginčo esmės, nors neįvertinti visi byloje esatys įrodymai. Nutartyje teismo konstatuotos aplinkybės neturi įtakos bylos nagrinėjimui iš esmės.

3. Atsakovas P. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

15.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jos akivaizdžiai nepagrįstas pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, t. y. kaip neatitinkantis procesiniam dokumentui keliamų. Atskirojo skundo teiginiai deklaratyvūs, ieškovė nenurodo konkrečių CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtintų trūkumų, kuriuos pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs ir kurių ieškovė nebūtų pašalinusi.

15.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčijama teismo nutartis užkerta kelią ieškovei keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, kaip tai įtvirtinta CPK 377 straipsnyje. Ieškovė taip pat nenurodo kokias konkrečias neigiamas teises ir pareigas sukelia skundžiama teismo nutartis. Atsakovas sutinka, kad, įsiteisėjus ginčijamai teismo nutarčiai, sutinkamai su CPK 279 straipsnio 4 dalimi, ieškovė nebegalėtų pareikšti identiško reikalavimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo. Teismui palikus ieškovės pareiškimą nenagrinėtu, ieškovė galėtų su identišku reikalavimu į teismą kreiptis dar kartą. Tačiau atsižvelgiant į ieškovės sudarytą turto pasidalijimo sutartį, procesinių dokumentų turinį ir pačios ieškovės poziciją, darytina prielaida, kad ieškovė neneigia, kad ji pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą ir todėl tikėtina, kad ieškovė identiško reikalavimo teisme antrą kartą nereikš. Atitinkamai, atskirajame skunde nenurodyta kokį konkretų kitą ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą užkerta skundžiama teismo nutartis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo patikslinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Šalies argumentai

16. Apeliantė su teismo procesiniu sprendimu nesutinka, nurodydama, kad procese buvo prielaidos ieškovės pareiškimą palikti nepagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu - paaiškėjus, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o ne nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instncijos teismas nagrinėja santuokos sutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo bylą.

19. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo pareiškė reikalavimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų įtraukimo į dalintino turto balansą, prašydama akcijas natūra priteisti atsakovui S. V., ieškovei išmokant kompensaciją už jai priklausančią šio turto dalį.

20. Po pareiškimo priėmimo teismas nustatė, kad ieškovė neatskleidė fakto, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis, notarinio registro Nr. 6-2498VZ, kuri yra įregistruota Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registre. Sutartimi ieškovė ir atsakovas pasidalijo reikalavimo dalyku esantį objektą, t. y. 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų sekančia tvarka: atsakovui atitenka 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų (Sutarties 2.2. punktas), o ieškovei atitenka 3500 Eur kompensacija, kurią atsakovas sumokėjo ieškovei iki Sutarties pasirašymo (Sutarties 2.3. punktas). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad Sutartis laikoma ir turto priėmimo-perdavimo aktu. Sutarties 3.2. punkte numatyta, kad šalių susitarimu 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų pereina atsakovo asmeninėn nuosavybėn nuo Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo. Teismas nustatė, kad Sutartis yra galiojanti, neginčijama, byloje nereiškiami reikalavimai dėl jos neteisėtumo.

21. Teismas procesinį sprendimą dėl ieškinio dalies nutraukimo iš esmės grindė CK 1.137 straipsnio 3 dalies norma, nustatančia teismo teisę atsisakyti ginti asmens teises dėl asmens piktnaudžiavimo subjektine teise.

22. Sutiktina su tuo, kad procesinėmis teisėmis privaloma naudotis sąžiningai, nevilkinti proceso. Ieškovės pareiškimo reikalavimo tikslinimas, teismui neatskleidžiant reikšmingų aplinkybių dėl sutuoktinių sudaryto sandorio dėl turto padalijimo, nustačius, kad toks procesinis elgesys buvo sąmoningas, galėtų būti pripažįstama piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Už piktnaudžiavimą procesu CPK yra numatytos sankcijos. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra paskyręs baudą, dėl kurios teisėtumo ieškovė yra inicijavusi teisminį procesą. Nesant duomenų apie sistemingą ieškovės piktnaudžiavimą procesu, sistemingą analogiško reikalavimo teikimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ginti asmens teises remiantis CK 1.137 straipsnio 3 dalies norma bei nepagrįstai nutraukė bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo tikslinimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

23. Pažymėtina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu ir bylos nutraukimas yra skirtingi institutai ir taikomi, esant skirtingiems pagrindams (CPK 293 straipsnis, 296 straipsnis). Be to, skirtingos yra bylos nutraukimo ir ieškinio palikimo nenagrinėtu pasekmės. Teismui nutraukus bylą dalyje, taikytinos pasekmės, nustatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje – draudimas kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

24. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad jau priimtas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, jis paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimas dėl akcijų įtraukimo į dalintino turto masę neatitinka šiam reikalavimui keliamų reikalavimų, nes nepateikti duomenys, kad prašomas padalinti turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl teismui buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu. Esant šiam procesiniam sprendimui, ieškovei nuginčijus Sutartį, jai išliktų teisė reikšti materialų reikalavimą dėl 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų įtraukimo į dalintino turto masę.

25. Atsižvelgiant į aptartą, ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės ieškinio reikalavimas įtraukti į dalintino turto balansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas paliktinas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinio reikalavimą (įtraukti į dalintino turto balansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas) palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas