Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. spalio 13 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., už tai, kad 2015-06-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atliko patikrinimą kaip laikomasi žemės naudojimosi tvarkos ir reikalavimų žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune. Kontroliniai matavimai atlikti su geodeziniu prietaisu „TOPCON“ ir matavimo juosta nustatant įregistruotas nekilnojamo turto registre žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribas tarp posūkio taškų Nr. 7, 8 ir 1 esančių vasarvietės gatvės. Nustatyta, kad prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, valstybinės žemės sklype tarp taškų Nr. 7-8 nuo 2 m iki 1m atstumu pastatyta vielos tinklo tvora (ilgis apie 28,70 m), pietryčių kryptimi nuo taško Nr. 8 apie 5 m atstumu valstybinėje žemėje prie gatvės pastatyta vielos tinklo tvora (ilgis apie 6,40 m), vakarinėje dalyje nuo sklypo ribos apie 13,70 m. atstumu pasodinta eglių eilė, pastatyta vielos tinklo tvora (apie 10,90 m). Prie vakarinės ribos valstybinėje žemėje supilta akmenų krūva, taip pat valstybinėje žemėje įrengti 3 nuotekų šuliniai apie 9 m nuo sklypo pietvakarinės ribos. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad savininkai užėmę apie 600 kv. m valstybinės žemės. Pakartotinio patikrinimo metu, kuris įvyko 2015-09-07, nustatyta, kad vienas iš trijų nuotekos šulinių yra demontuotas, o kiti anksčiau nustatyti žemės naudojimo pažeidimai nepašalinti. Pagal patikrinimų metu nustatytus duomenis, žemės sklypo savininkas yra pažeidęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio nuostatas.

Vertindamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės I. K. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas konstatuoja, kad protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 260 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, todėl grąžintinas trūkumams šalinti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys, be kitų priemonių, taip pat nustatomi remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 2 d.). Įrodymus renka turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą organas (pareigūnas) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t.y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame nėra nurodyta galimai padaryto pažeidimo data, laikas. Nurodyta, kad žemės sklypo avininkas pažeidė ATPK 45 straipsnio nuostatas, tačiau nenurodyta, kurią šio straipsnio dalį galimai pažeidė ir kas yra sklypo savininkas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 45 str. numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą bei naudojimą ir vengimą juos grąžinti. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjo šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra banketinė, todėl kvalifikuojant veiką būtina tiksliai ir aiškiai nurodyti koks teisės aktas pažeistas, to teisės akto straipsnis, dalis ir pan., t. y. kokį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsnį, dalį ir pan., ar kitą teisės aktą galimai pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole A. K. suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo yra kaltinamas, pažeidžiami tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Teismas šių administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pašalinti nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.