- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 1A-798-303-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- E. L., G. L., V. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.
LR BK 63 str. 9 d. pagrindu paskirtoji bausmė dalinio sudėjimu būdu subendrinta su Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-03-28 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę bausmę E. L. paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti G. L. bei V. P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 9 d. apie 00.30 val., Širvintų r., Širvintos km., Sodžiaus g. 15, kartu su G. L. ir V. P., išėmęs namo priemenės lango stiklą, ir tokiu būdu įlipęs į vidų bei iš vidaus atidaręs duris, plėšimo tikslu įsibrovė į K. J. gyvenamąjį namą. E. L. stebint iš priemenės, V. P. – iš virtuvės, bei laikant duris, kad niekas neįeitų, G. L. kambaryje, reikalaudamas pinigų, sudavė ant lovos gulinčiam K. J. į veidą ir į šoną, sugriebęs už marškinių ištraukė jį iš lovos ant grindų, įspyrė su koja. Pamatę, kad K. J. sūnus A. J., iššokęs per langą, pakvietė pagalbą, E. L., G. L. ir V. P. išsigandę pabėgo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo manymu, teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą – LR BK 54 str. ir paskyrė jam per griežtą bausmę, todėl yra naikintinas. Apeliantas nurodo, kad nors teismas padarė išvadą, jog jis linkęs pažeidinėti įstatymus, nepadarė tinkamų išvadų, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje, tačiau šį nusikaltimą jis padarė būdamas nepilnametis, dar neteistas. Be to, pažymi, jog jo vaidmuo buvo antraeilis, jis smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Todėl, nors po šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo vėl nusikaltęs, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.
Nuteistojo E. L. gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas E. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., bei LR BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, nepažeidė. Buvo atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nuteistasis E. L. bendrininkaudamas su G. L. ir V. P., 2005-06-09, pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą nuosavybei. Ir, priešingai nei teigiama skunde, tai nėra pirma ar vienintelė šio nuteistojo padaryta nusikalstama veika. Iš byloje esančių dokumentų seka, kad nusikaltimus E. L. pradėjo daryti būdamas labai jauno – 14 metų amžiaus. Taigi, 2003-06-16, šio nuteistojo atžvilgiu buvo priimta nutartis, kuria už 2003- 01-23 veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d., padarymą, pastarasis atleistas nuo atsakomybės susitaikius su juridinio asmens atstovu ( 2 t. b. l. 86-87 ). 2004-03-16 teismo nuosprendžiu E. L. nuteistas arešto bausme, atidedant jos vykdymą ( 2 t. b.l. 88-90 ). Išnykus šiam teistumui, E. L. kriminalinių polinkių neatsisakė, ir, kaip iki 2005-06-09 padaryto nusikaltimo, taip ir po to, toliau darė analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, ko pasėkoje jo atžvilgiu buvo priimti dar šeši teismo nuosprendžiai. Todėl, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas apeliantui bausmę, pagrįstai įvertino E. L. asmenybę bei jos pavojingumą nulemiančius požymius, kaip iki nagrinėjamos veikos padarymo, taip ir po jos, ir, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog apeliantas linkęs pažeidinėti įstatymus, išvadų nedaro, bei, kad nei poveikio priemonės, nei švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės bei jų vykdymo atidėjimas, rezultatų iš esmės nedavė. Todėl, akivaizdu, kad tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės E. L. paskyrimas leis įgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus, kas neprieštarauja ir LR BK 91 str. 3 d. įtvirtintoms nuostatoms dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumų.
Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aukščiau aptartas aplinkybes, betgi atsižvelgė ir į tai, kad E. L. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ko pasėkoje, paskyrė bausmę, kuri žymiai mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl ją vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra jokio pagrindo. Galutinė subendrinta bausmė E. L. taipogi paskirta teisingai, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.