Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė G. A. į teismo posėdį neatvyko, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš gimimo ir mirties liudijimų matyti, kad atsakovės G. A. sūnus V. A. yra gimęs (duomenys neskelbtini), jo tėvas S. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Atsakovės šeima 2006 m. lapkričio 28 d. įrašyta į Kelmės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. 2007 m. gegužės 30 d. Kelmės rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 102 atsakovei teikiamos Kelmės rajono socialinių paslaugų centro socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos.

Kelmės rajono socialinių paslaugų tarnybos 2013-10-03, 2013-10-10, 2013-12-11 pateiktoje informacijoje nurodyta, kad G. A. namuose dažnai randama neblaivi, jos šeimoje lankosi asmenys, su kuriais ji piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, ji nesirūpina vaikais, neprižiūri jų, neblaivi smurtauja vaikų atžvilgiu. Pasak pilnametės dukters Vaidos, motina gautas lėšas naudoja savo poreikiams tenkinti, nesirūpina nepilnamečiais broliais, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. G. A. nuolatos meluoja socialinei darbuotojai, ignoruoja jos pagalbą, įspėjimus keisti gyvenimo būdą.

2014 m. vasario 20 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu atsakovė įspėta dėl pasekmių už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaikų interesams.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pranešime nurodyta, kad gavus pranešimą apie tai, kad G. A. girtauja ir nesirūpina nepilnamečiais vaikais, policijos pareigūnai lankėsi jos namuose 2015 m. kovo 15 d., G. A. nustatytas 1,15 promilės girtumas.

Iš socialinės darbuotojos V. Z. pateikto pranešimo matyti, kad ji 2016 m. rugsėjo 30 d. ryte kartu su Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge D. O. lankėsi G. A. namuose. Rasta netvarka, nešvara, G. A. namuose miegojo, pripažino, kad yra išgėrusi. Sūnaus K. namuose nebuvo, G. A. nežinojo, kur yra vaikas, paaiškino, kad vakar sūnus išėjęs į mokyklą, namo negrįžo, tačiau ji sūnaus neieškojo. Nepilnametis sūnus V. buvo namuose, nėjo į mokyklą, kadangi skaudėjo dantį, G. A. dėl skaudančio sūnaus danties į medikus nesikreipė.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pranešime nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. lankantis atsakovės namuose, ji rasta neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, nustatytas 1,42 promilės girtumas. Namuose buvęs G. A. nepilnametis sūnus V. A. pareigūnams paaiškinęs, kad motina jį užgaulioja necenzūriniais žodžiais. Nepilnametis vaikas V. A. perduotas pilnametės sesers L. A. priežiūrai.

Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad atsakovė G. A. už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaikų interesams bausta administracinėmis nuobaudomis 2015 m. birželio 2 d., 2016 m. birželio 7 d., 2016 m. spalio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimais, už vaiko teisių pažeidimą (triukšmo sukėlimą, trukdymą nepilnamečiui sūnui V. A. ilsėtis) - 2016 m. gruodžio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu.

Iš Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kad 2016 m. gruodžio 1 d. Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė V. L., socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis ir vaikais V. Z., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas L. M., Kelmės rajono policijos komisariato vyresnieji tyrėjai E. A. ir A. K. lankėsi G. A. šeimoje. Namuose rasta G. A., kuri miegojo. Namuose buvo šalta, trūko tvarkos, švaros - neplauti indai, stalas nenuvalytas, visuose namuose jautėsi nemalonus kvapas. G. A. pripažino, kad yra išgėrusi, jai nustatytas 0,15 promilės girtumas. G. A. teigė nebenori gyventi, pasikars arba prigers vaistų. Pasiūlius iškviesti medikus, ji nusiramino, pripažino, kad jai reikalingas gydymas nuo alkoholizmo. G. A. susitarė su socialine darbuotoja, kad 2016-12-05 atvyks pas ją, tikslu užsiregistruoti į priklausomybės ligų centrą, tačiau sutartu laiku G. A. pas socialinę darbuotoją neatvyko, dėl priklausomybės ligų gydymo nesikreipė.

Iš 2016 m. gruodžio 22 d. Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kad 2016 m. gruodžio 19 d. socialinė darbuotoja G. A. išmokėjo grynųjų pinigų, nes G. A. nurodė, kas su sūnumi privalo apsilankyti Kelmės rajono psichikos sveikatos centre, be to V. blogai jaučiais, dėl ko kreipsis į šeimos gydytoją. Pinigai G. A. buvo išmokėti vaistų ir V. batų, pritaikytų šaltajam sezonui, pirkimui. Tačiau su sūnumi apsilankiusi psichikos sveikatos centre, pas šeimos gydytoją sūnaus nenuvedė, į mokyklą vaiko nepalydėjo, naujos avalynės sūnui nenupirko. V. A. teigimu, jo mama tą dieną girtavo, jis išėjo iš namų pas savo seserį L..

Iš Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijos matyti, kas G. A. bandė žudytis, vartodama vaistus su alkoholiniais gėrimais, todėl 2016 m. gruodžio 20 d. buvo paguldyta į Šiaulių psichiatrijos ligoninę.

2016 m. gruodžio 22 d. pareiškime L. A. nurodė, kad ji sutinkanti būti brolių K. ir V. A. rūpintoja, patvirtino, kad jų mama G. A. girtauja, bandė žudytis ir šiuo metu yra psichiatrijos ligoninėje.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymais K. A. ir V. A. nustatyta laikinoji rūpyba, vaikų rūpintoja paskirta jų sesuo L. A., nepilnamečių rūpybos vieta nustatyta rūpintojos šeimoje.

Kelmės rajono socialinių paslaugų centro informacijose nurodyta, kad G. A. šeimoje, teikiant pagalbą laikotarpiu nuo 2017-01-02 iki 2017-12-31, nustatytas sunkus rizikos laipsnis, moteris periodiškai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, retai bendrauja su nepilnamečiu vaiku, neprisideda prie jo išlaikymo, nesidomi jo poreikiais, sveikata, ugdymu, savijauta. G. A. stokoja socialinių įgūdžių tvarkantis buityje, laikantis švaros, asmeninės higienos. Atsakovė yra bedarbė, stokoja motyvacijos dirbti, pragyvena iš socialinės pašalpos, pilnamečiai vaikai šildymo sezonu aprūpina motiną kuru, daržovėmis. Socialinės darbuotojos teigimu, motina visiškai nesidomi nepilnamečio sūnaus V. sveikata, ugdymu. V. A. nenori bendrauti su motina, į jos telefoninius skambučius neatsako. Kaimo bendruomenės teigimu, atsakovė po darbo valandų bei savaitgaliais piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. G. A. turi kreditorinių įsiskolinimų (žemės mokesčio skola, įsiskolinimas „Greitiesiems kreditams“), kurių ji nesistengia padengti. Su socialine darbuotoja atsakovė nebendradarbiauja, išsisukinėja, meluoja, išgalvoja faktus ir kuria įvairias versijas, savaip pateikia aplinkybes, vengia įsipareigojimų. Ji nekeičia gyvenimo būdo, ignoruoja, teikiančio socialines paslaugas darbuotojo pagalbą, nepripažįsta priklausomybės alkoholiniams gėrimams. Socialinės darbuotojos nuomone, G. A. negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi, tenkinti jo poreikius, užtikrinti vaikui saugią aplinką, sudaryti jam bent minimalias gyvenimo ir buities sąlygas.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad, augindama vaikus atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino buitimi, vaikams nesudarė tinkamų gyvenimo sąlygų, neužtikrino saugios aplinkos, nesirūpino vaikų sveikata, tokiu būdu ji vengė atlikti motinos pareigas, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikams. Po vaikų paėmimo iš šeimos atsakovė gyvenimo būdo nepakeitė, žalingų įpročių neatsisakė. Šiuo metu ji yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečio sūnaus V. auginimo ir auklėjimo, daugiau kaip dvejus metus faktiškai savo sūnumi visiškai nesirūpina, su juo nebendrauja, jo nelanko, išlaikymo neteikia. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad po kurio laiko ji susitvarkys buitį, pakeis gyvenimo būdą ir sūnumi rūpinsis pati. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovės kaltės, jos abejingumo, asocialaus gyvenimo būdo nepilnametis V. A. liko be motinos globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl motinos valdžia atsakovei apribotina neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad dabartinė laikinoji nepilnamečio V. A. rūpintoja L. U. netinkamai atlieka rūpintojos pareigas nėra, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio atsakovės sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su jo laikinąja rūpintoja, ją paskiriant ir išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui po 60 Eur per mėnesį, nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, nuolatinio pragyvenimo šaltinio neturi, tačiau ji yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovė privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio sūnaus poreikius. Prašoma priteisi išlaikymo suma – po 60 Eur per mėnesį – yra labai maža, galinti užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių tenkinimą, todėl atsakovė privalo rasti galimybių tokią sumą skirti sūnaus išlaikymui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti tik minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki vaiko pilnametystės iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 60 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos, patenkinus ieškinį, išieškomos iš atsakovės į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis: už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 21,60 Eur (60x12x3%=21,60) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi procesiniai dokumentai teismui buvo teikiami tik elektroninių ryšių priemonėmis, todėl šioje byloje žyminis mokestis mokamas 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Tokiu būdu iš atsakovės valstybei priteistino žyminio mokesčio suma yra 91,20 Eur (75 Eur +16,20 Eur). Taip pat iš atsakovės priteistinos šioje byloje susidariusios pašto išlaidos – 4,41 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo V. A. gyvenamąją vietą nustatyti jo laikinosios rūpintojos L. U. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2018 m. lapkričio 20 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąją rūpintoją L. U. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos V. A. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. A. 95,61 Eur (devyniasdešimt penkis eurus 61 centą) bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.