- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- AN2-91-744/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00142-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pareiškėjas
- V. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria nutarta Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato (toliau - ir Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK) Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. R. 2017 m. liepos 20 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. U. skundo netenkinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
2017 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK buvo gautas 2017 m. liepos 1 d. V. U. pareiškimas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. birželio 30 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) kaime esančioje parduotuvėje jo buvęs darbdavys A. P. žodžiu priekabiavo ir užgauliojo jo mažametį sūnų T. U., gimusį (duomenys neskelbtini), liepė jam išvykti atgal į Š., dėl ko jo sūnus sutriko ir pravirko. Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas S. R. 2017 m. liepos 20 d. nutarimu nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo V. U. skundą nustatęs, kad skunde minimo A. P. veika neturi administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje bei 72 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tyrėjas nutarime konstatavo, jog nebuvo nustatyta, kad A. P. būtų padaręs nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat nenustatyta, kad jis tyčia būtų siekęs išgąsdinti nepilnametį T. U.. Pareiškėjas V. U., nesutikdamas su Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. R. 2017 m. liepos 20 d. nutarimu, jį apskundė Joniškio rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė padaręs išvadą, jog pagal pareiškėjo pareiškimą buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagrįstai. Pareiškėjas V. U., nesutikdamas su Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. U. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. R. 2017 m. liepos 20 d. nutarimą, atlikti pakartotinį tyrimą dėl administracinio nusižengimo padarymo prieš jo mažametį sūnų bei skirti kaltininkui administracinę nuobaudą. Skunde nurodo, kad mažamečio T. U. parodymai apie įvykio aplinkybes yra užfiksuoti vaizdo įraše. Pareiškėjas nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, jog tyrėjas S. R. neapklausinėjo T. U. ir pažymi, kad šis tyrėjas vykdė T. U. apklausą, tačiau jam, V. U., mažamečio tėvui, teko kreiptis į Šiaulių miesto VPK, kad minėta apklausa būtų nutraukta, po ko jo sūnus buvo apklaustas kito tyrėjo, tačiau nuo įvykio tyrimo S. R. nebuvo nušalintas. Pasak pareiškėjo, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi šališkų liudytojų, kuriuos sieja draugystė ar pažintis su A. P., parodymais. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo motyvais, jog jis (pareiškėjas) dėl to, kad jį sieja darbo ginčas su A. P., galimai siekia pakenkti A. P.. Pareiškėjas nurodo, kad jis tiki savo vaiku, nes jis nurodė įvykio aplinkybes labai tiksliai, o vaizdo ir garso įrašas tai patvirtina, tuo tarpu liudytojų parodymų tikrumo nėra galimybės patikrinti, nors jie taip pat patvirtino, kad po pokalbio su A. P. T. U. pradėjo verkti. Pabrėžia, kad visuomenėje nėra priimta užgaulioti ar kitaip ,,užkabinti“ mažametį vaiką. Pabrėžia, kad A. P. parodymai turėtų būti vertinami kaip jo gynybinė pozicija, nes jis siekė pateisinti savo veiksmus teigdamas, kad vaiką tik sudrausmino. Atkreipia dėmesį, kad nei vienas liudytojas nenurodė, to, kad vaikai parduotuvėje elgėsi nedrausmingai, šūkavo. Nurodo, kad policijos tyrėjai turėjo viską nuodugniai ištirti, o pirmosios instancijos teismas, matydamas paviršutiniškai atliktą tyrimą, turėjo grąžinti bylą pakartotinam tyrimui ar pripažinti, jog yra padarytas administracinės teisės pažeidimas.Atsiliepimu į pareiškėjo V. U. skundą Šiaulių apskrities VPK Joniškio rajono policijos komisariato įgaliotas asmuo prašo pareiškėjo V. U. skundo netenkinti ir priimtus procesinius sprendimus palikti nepakeistus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. U. skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde ginčijamas įrodymų vertinimas ir padarytų išvadų pagrįstumas tvirtinant, kad A. P. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Ir nors pareiškėjas konkrečiai nenurodo dėl kokio administracinio nusižengimo padarymo A. P. turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, sprendžia, jog pareiškėjas nesutinka su tyrėjo sprendimu netaikyti A. P. atsakomybės pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl vaiko teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su policijos vyresniojo tyrėjo 2017 m. liepos 20 d. nutarimu, pirmosios instancijos teismo nutartimi, V. U. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog surinkti įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta pagrįsta išvada, jog A. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių.ANK 72 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai.Apelianto teigimu, nebuvo tinkamai surinkti ir įvertinti įrodymai, siekiant nustatyti faktą, kad įvykio dieną A. P. ,,užkabino“ jo mažametį vaiką, tai yra žodžiais užgavo jo mažametį sūnų, kuris nuo A. P. žodžių pravirko. Tokias aplinkybes, pasak apelianto, patvirtina mažamečio parodymai, kurie užfiksuoti vaizdo įraše, bei liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad T. U. buvo apsiverkęs. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių.Iš bylos medžiagos matyti, kad tiriant 2017 m. liepos 1 d. V. U. pareiškimą dėl 2017 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) kaime esančioje parduotuvėje įvykusio įvykio, kurio metu galimai buvo išsakyti A. P. priekabūs žodžiai mažamečiui T. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), galimai dėl kurių jis apsiverkė, buvo paimti rašytiniai paaiškinimai iš A. P., R. L., A. A., be to, buvo apklaustas pareiškėjo sūnus T. U.. A. P. nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. prie vaiko parduotuvėje nepriekabiavo, jo neužgauliojo ir neliepė išvykti į Šiaulius, tik sudrausmino, nes pastarasis garsiai šūkavo. R. L. nurodė, kad tą dieną parduotuvėje jokio konflikto tarp A. P. ir T. U. nematė ir negirdėjo, dėl ko vaikas išėjo iš parduotuvės apsiverkęs, nežino, kad A. P. būtų kalbėjęs su T. U., negirdėjo. A. A. nurodė, kad parduotuvėje A. P. paklausė T. U., ką šis veikia kaime ir kodėl nebūna Šiauliuose, ir po šių žodžių T. U. pradėjo verkti, A. P. pasakyti žodžiai jo (A. A.) nesujaudino, jis negirdėjęs, kad A. P. būtų liepęs T. U. išvykti į Š.. Apklausiamas T. U. nurodė, kad 2017 m. birželio 30 d. parduotuvėje A. P. jam pasakė „U., varyk iš M.“, todėl jis jautėsi išsigandęs. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.Kaip pagrįstai, atsižvelgęs į susidariusios situacijos aplinkybių visumą, konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo surinkta neabejotinų įrodymų, kad A. P. tyčia buvo nukreipta į mažamečio T. U. teisių pažeidimą. Nagrinėjant V. U. pareiškimą nustatyta, kad parduotuvėje buvo pasakyti A. P. žodžiai T. U. ir, kad T. U. parduotuvėje buvo apsiverkęs, tačiau nagrinėjamu atveju, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. P. tyčia siekė pravirkdyti, įbauginti ar kitaip neteisėtai trukdyti mažamečiui T. U. naudotis jo teisėmis, nėra, todėl skundžiamu nutarimu pagrįstai konstatuota, kad A. P. veiksmuose nėra nurodyto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną pradėti atsisakyta pagrįstai.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, abejoti tiek skundžiamą apylinkės teismo nutartį priėmusio teismo, tiek ir ankstesnius procesinius sprendimus priėmusių Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo nešališkumu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės administracinio nusižengimo bylos pradėjimui analizuojamu atveju buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant ANK reikalavimų, pagrįstai atsisakant pradėti administracinio nusižengimo bylos procesą. Priimti priešingą procesinį sprendimą, įvertinus apeliaciniame skunde pateiktus jokiais objektyviais duomenimis neparemtus pareiškėjo V. U. samprotavimus, teisinio pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.