Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant dirbti po 30 val. per mėnesį;

2) Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, areštu 35 paroms, bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – areštas 50 parų, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini),

teistas ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. M. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narius – (duomenys neskelbtini) E. M. ir jos (duomenys neskelbtini) (gimusią (duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) P. K.: E. M. suėmė už kaklo ir pastūmė, dėl to E. M. kaire ranka atsitrenkė į duris, taip pat jis pastūmė (duomenys neskelbtini) gynusią P. K. ir ranka sudavė jai vieną smūgį į nosį, šiais savo veiksmais E. M. padarė kraujosruvą kairiame žaste, taip ją nežymiai sužalojo, ir nukentėjusiosioms E. M. bei (duomenys neskelbtini) P. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Parodė, jog su (duomenys neskelbtini) E. M., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. grįžo į namus, tačiau (duomenys neskelbtini) jo neįsileido. Kaltinamasis stovėjo už durų, bandė (duomenys neskelbtini) skambinti telefonu, beldė į duris. Apie (duomenys neskelbtini) val., kuomet jis spardė į duris, (duomenys neskelbtini) jas atidarė. Įėjus į namus, koridoriuje, tarp jo ir (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas, jis (duomenys neskelbtini) suėmė už kaklo ir pastūmė. Į jų ginčą įsiterpė ir rėkti pradėjo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis ją pastūmė ir vieną kartą sudavė jai ranka į veidą. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) verkė, kvietė policijos pareigūnus. Jis išėjo iš namų parūkyti, policijos pareigūnai jį rado (duomenys neskelbtini), jis buvo neblaivus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad savo veiksmais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. M. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) T. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniuose pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, jog apie įvykį pranešė nukentėjusioji E. M. Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad E. M. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) M. M. į namus (duomenys neskelbtini) grįžo, būdamas neblaivus, todėl moteris jo neįsileido. M. M. daužė ir spardė duris tol, kol apie (duomenys neskelbtini) val. buvo pažadinti visi (duomenys neskelbtini). Neiškentusi triukšmo, ji atidarė duris, o į butą užėjęs (duomenys neskelbtini) koridoriuje stipriai suėmė nukentėjusiajai už kaklo ir ją pastūmė į duris, dėl to moteris susitrenkė kairę ranką ties žastu, ant kaklo matosi paraudimas. Įvykio metu kartu buvusi E. M. (duomenys neskelbtini) P. K., gimusi (duomenys neskelbtini), matydama smurtą, norėjo ginti (duomenys neskelbtini), todėl pribėgo prie (duomenys neskelbtini), o M. M. (duomenys neskelbtini) pastūmė ir kumščiu trenkė jai į nosį. Belaukiant policijos, įtariamasis pasišalino, tačiau vėliau buvo sulaikytas. Smurtą patyrę asmenys yra šoko būsenoje, E. M. užfiksuotos kraujosruvos ant kaklo priekinėje dalyje ir kairio žasto nugarinėje dalyje, P. K. užfiksuotas patinimas ties nosimi. T. M. alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, E. M. buvo blaivi. Abi nukentėjusiosios pristatytos į gydymo įstaigą.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra buto (duomenys neskelbtini) prieškambaryje.

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. M. yra (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji turi (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini) kartu dar gyvena ir (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo kažkur išėjęs ir vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl to ji telefonu su (duomenys neskelbtini) sukonfliktavo. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. grįžo neblaivus ir pradėjo skambinti į duris, jas daužyti, spardyti. Telefono ji nekėlė, durų neatidarė iki tol, kol neatsikėlė (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val. Atidariusi duris, (duomenys neskelbtini) pasakė, jog jo neįsileis, kviečia policiją. (Duomenys neskelbtini) suėmė ją už kaklo ir prirėmė prie kambario durų, o ji bandė išstumti jį pro duris į laiptinę. Atėjo (duomenys neskelbtini), stovėjo už E. M. ir bandė ją ginti, tačiau (duomenys neskelbtini) kumščiu sudavė (duomenys neskelbtini) vieną smūgį į nosį. E. M. policijos pareigūnams paskambino dar prieš (duomenys neskelbtini) priremiant ją prie durų, o greitąją kvietė, kai (duomenys neskelbtini) sudavė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) iššoko pro balkoną ir už kelių minučių atvykę policijos pareigūnai jį rado lauke. Mėlynė atsirado, kai ją prirėmė prie durų arba į kampą. Sužalojimas liko ant kairės rankos, ant kaklo sužalojimų nebuvo. Ranką skaudėjo tą visą dieną. Po suduoto smūgio (duomenys neskelbtini) pradėjo bėgti kraujas. (Duomenys neskelbtini) sakė, kad jai skaudėjo tik po smūgio, vėliau ji skausmo nejautė. Civilinio ieškinio nereikš.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog E. M. nustatyta kraujosruvos kairiame žaste, šie sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai suimant rankos pirštais: konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti (duomenys neskelbtini), galimai nurodytomis aplinkybėmis; mažai tikėtina, jog jie galėjo būti padaryti nukentėjusiajai griūnant. E. M. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienuolika poveikių, šie sužalojimai, tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, nežymiai sutrikdė sveikatą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui. E. M. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog P. K. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, o klinikiniais duomenimis konstatuotas nosies sumušimas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei P. K. (duomenys neskelbtini) buvo suduota į nosį, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą.

Asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad M. M. ir E. M. yra (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis M. M. ir nukentėjusioji E. M. buvo (duomenys neskelbtini). BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji P. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini), tai yra jaunesnė nei (duomenys neskelbtini) metų (BK 141 straipsnio 3 dalis).

Aukščiau aptarti bylos įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti duomenys, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys - patvirtina, jog kaltinamasis M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. savo namuose - buto prieškambaryje panaudojo fizinį smurtą savo (duomenys neskelbtini)– nukentėjusiosios E. M. ir (duomenys neskelbtini) – P. K. atžvilgiu. Byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog dėl abiejų paminėtų nusikalstamų veikų nukentėjusiosioms E. M. ir P. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, o E. M. ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi tarp visų kaltinamojo M. M. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios E. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo jai sukėlimo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai P. K. - yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas M. M. veiksmus, sprendžia, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui kumščiu į veidą ar suėmęs už kaklo pastumia į duris, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių abiejų nusikalstamų veikų atvejais yra tiesioginis priežastinis ryšys (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo veiksmai E. M. atžvilgiu atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje, o P. K. atžvilgiu - BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis M. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. M. M. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Prašė jam skiriamą baudą leisti sumokėti per 9 mėnesius.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į dviejų asmenų, (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas (duomenys neskelbtini), sveikatą, į veikų baigtumo laipsnį – veikos baigtos, taip pat atsižvelgiama į tai, kad nekilo jokios ilgalaikės pasekmės nukentėjusiųjų sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – M. M. laikomas neteistu, nes ankstesni jo teistumai išnykę, tačiau kaltinamasis praeityje Lietuvoje buvo nuteistas du kartus, dar du kartus baudžiamoji byla jam buvo teismo nutraukta BK 93 ir 38 straipsnių pagrindais. Pažymėtina, jog Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas ir už analogiško pobūdžio, kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 2 dalis), be to, (duomenys neskelbtini) m. yra teistas ir užsienyje. Per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebaustas ((duomenys neskelbtini) duomenimis). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) ir turi (duomenys neskelbtini). Psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose kaltinamasis neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina jam prokurorės pasiūlyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus, kartu paskiriant draudimą bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalis 4 punktas). Tų pačių motyvų pagrindu M. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, skirtina prokurorės pasiūlyta sankcijoje numatyta bausmės rūšis - bauda. Kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, taip pat į tai, kad nekilo jokių ilgalaikių ar sunkių pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai, į tai, kad jis šiuo metu (duomenys neskelbtini), kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į atlaidžią nukentėjusiosios E. M., kuri šioje byloje yra ir nukentėjusiosios P. K. atstovė pagal įstatymą, poziciją, nustatytinas vis dėlto mažesnis nei šių bausmių dydžio vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis ir BK 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintinos jas visiškai sudedant.

Kaltinamojo M. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis M. M. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Šis laikas įskaitomas į M. M. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 72² straipsnį, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamasis M. M. padarė du smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius – (duomenys neskelbtini) E. M. ir kartu gyvenančią (duomenys neskelbtini) P. K. Praeityje jis jau buvo teistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą brolio atžvilgiu, tai leidžia pagrįstai teigti, jog šis kaltinamasis yra linkęs smurtauti prieš artimus žmones. Todėl, siekiant kuo labiau įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, M. M. kartu su bausme skiriama ir prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų E. M. ir (duomenys neskelbtini) P. K., nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje. Kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu terminas jau pasibaigęs, todėl M. M., pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikintina tik šiuo metu jam taikoma kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi M. M. civilinį ieškinį dėl 134,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau M. M. Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (duomenys neskelbtini) atlygino, todėl (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, (duomenys neskelbtini) R. Č. (duomenys neskelbtini) nutarimu civilinio ieškinio procesas nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatyti, kad M. M. per visą bausmės vykdymo laiką turi būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 7.00 val., uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, ir paskirti M. M. subendrintą bausmę - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatyti, kad M. M. per visą bausmės vykdymo laiką turi būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 7.00 val., uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 51 MGL (2 550 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. M. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam subendrintą galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatyti, kad M. M. per visą bausmės vykdymo laiką turi būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 7.00 val., uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ir 34 MGL (1 700 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog M. M. paskirtą baudą privalo sumokėti per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 6801.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Išaiškinti kaltinamajam M. M., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti M. M.