Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. e2-32-446/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
e2-32-446/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00640-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Atsakovas
A. A.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
A. K., A. L. M.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Civilinė byla Nr. e2-32-446/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00640-2014-7Procesinio sprendimo kategorija : 44.2.; 44.5.2.17.; 73.2.6.1.; 114.4.; 114.11.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,dalyvaujant atsakovui A. A.,jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. A., tretiesiems asmenims A. K., A. L. M. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo A. A. ieškovės naudai 4822,92 Lt žalos atlyginimo, 109 Lt žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini), kelyje Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 108,99 kilometre įvykusios autoavarijos metu buvo apgadinta A. K. priklausanti transporto priemonė „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sužalota keleivė A. L. M.. Avarija įvyko dėl transporto priemonės „MTZ-80“, valst. Nr. 2520 LF, valdytojo A. A. kaltės, šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB “Lietuvos draudimas“. Ieškovė avarijos metu padarytai žalai atlyginti išmokėjo 4822,92 Lt draudimo išmoką, t. y. 4018 Lt už transporto priemonės „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą, 304,92 Lt už automobilio „Nissan“ transportavimą iš eismo įvykio vietos, 500 Lt neturtinės žalos už A. L. M. sveikatos sužalojimą eismo įvykio metu. Atsakovo A. A. valdoma transporto priemonė žalos padarymo metu buvo techniškai netvarkinga, jis pažeidė KET 273, 60 punktų reikalavimus – eksploatavo techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, todėl ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją, atsakovą A. A..

Atsiliepimas

Atsakovas A. A. nurodė, kad jis sutinka, jog padarė administracinės teisės pažeidimą, dėl kurio buvo apgadintas automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sužalota jo keleivė A. L. M., tačiau su ieškiniu sutinka iš dalies. Jis sutinka sumokėti 304,92 Lt už automobilio transportavimą. Atlyginti 500 Lt neturtinę žalą A. L. M. sutinka dalinai, nes jai padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, už blauzdos sumušimą sutinka atlyginti realią patirtą turinę žalą – 276 Lt, nes tokio pobūdžio sužalojimo metu patirtas skausmas galėjo jaustis ne daugiau kaip 10 dienų, kas sudaro trečdalį mėnesio. Nesutinka mokėti 4018 Lt už automobilio sugadinimą, nes nepagrįstai padaidinta remonto kaina, neatsižvelgta į mašinos nusidėvėjimą, eksploatacijos laiką. Automobilio amortizacija siekia 75 procentus, todėl jis nesutinka už dažus ir nauijas detales mokėti 100 procentų, jis sutinka mokėti tik 25 procentus nuo 3252,71 Lt., t. y. 813,18 Lt. Automobilio savininkas nepagrįstai gavo kompensaciją už detales, neatskaičius jų amortizacijos pagal automobilio nusidėvėjimą. Faktiškai žala galėjo siekti 2512,10 Lt, todėl automobilį buvo tikslinga remontuoti ir tą, kiek jam žinoma, automobilio savininkas padarė, automobilis suremontuotas ir toliau eksploatuojamas. Ieškovė dosniai išmokėjo draudimo išmoką, nustačiusi automobilio rinkos kainą, likutinę vertę – 1182 Lt, ją išminusavus iš bendros vertės, neatsižvelgiant į detalių ir dažų amortizacijos atskaitymą, nes tikisi lengvai atsiimti iš jo nepagrįstai išmokėtą dalį draudimo sumos. Be to, jis nebuvo kviečiamas į automobilio apžiūrą, defektinio akto surašymą, jam nebuvo pasiūlyta perimti sugadinto automobilio ar jo detalių.

Teismo iniciatyva į bylą įtraukti tretieji asmenys – A. K. ir A. L. M. - nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad jiems pagrįstai išmokėta draudiminė išmoka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 67N-2189852-12 matyti, kad A. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2012 m. spalio 19 d. 6 val. 39 min (duomenys neskelbtini), kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 109 kilometre vairavo traktorių „MTZ-80“, valst. Nr. 2520 LF, kuriuo tempė priekabą, kuri neatitiko nustatytų techninių reikalavimų, t. y. jos gale nebuvo įrengti žibintai, posūkio žibintai, tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui nebuvo gale pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, dėl ko į ją atsitrenkė ta pačia kryptimi iš galo važiavęs lengvasis automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. K., ko pasekoje apgadinta priekaba ir lengvasis automobilis, nežymiai sužalota lengvojo automobilio keleivė A. L. M., eismo įvykio metu priekaba nebuvo nustatyta tvarka įregistruota, neatlikta jos privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovas A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 700 Lt bauda, kurią sumokėjo 2013 m. sausio 14 d. Atsakovas A. A. neginčija savo kaltės dėl padaryto eismo įvykio, pripažįsta pažeidęs KET reikalavimus, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta A. K. priklausanti transporto priemonė ir nežymiai sužalota A. L. M. sveikata.

2012 m. balandžio 7 d. Įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 03/206436611 atsakovas A. A. apdraudė transporto priemonės „MTZ-80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę.

Nuo 2001 m. birželio 30 d. įsigaliojusiu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (nauja įstatymo redakcija - 2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137) (toliau - TPVCAPDĮ) reglamentavus naują civilinės atsakomybės draudimo rūšį Lietuvoje buvo sukurta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema, kurios vienas iš pagrindinių tikslų yra eismo įvykių metu nukentėjusių asmenų turtinių teisių ir interesų apsauga. Šiuo tikslu, be bendrosiose draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose – civiliniame kodekse ir Draudimo įstatyme - įtvirtintų draudiko teisių ir pareigų, TPVCAPD įstatymas (15, 19 str. ir kt.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (TPVCAPDĮ 19 str. 16 d.) nustato papildomas civilinės atsakomybės draudiko pareigas, detalizuojant ir patį draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo bei žalos nustatymo procesą. Siekdamas gauti draudimo išmoką nukentėjęs asmuo privalo pateikti civilinės atsakomybės draudikui pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos bei turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, taip pat padėti nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 str. 2 d.). Įstatymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. Priešingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalą bei per 30 dienų (arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas nuo 2012 m. birželio 11 d. draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui.

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, atlikusi nuostolių sureguliavimo procedūras, vadovaudamasi žalos įvertinimu, nuotolių dydį patvirtinančiais dokumentais, atsižvelgdama į patirtų sužalojimų sunkumą, išmokėjo tretiesiems asmenims draudimo išmokas – 4018 Lt A. K. už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Lt A. L. M. neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovė pateikė transporto priemonės techninės apžiūros aktą, išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, sąmatas, kuriuose nurodytos keičiamos ir remontuojamos automobilio dalys, automobilio remonto darbai, šių darbų trukmė, keičiamų dalių ir remonto darbų kaina. Eismo įvykio schemoje, esančioje administracinės teisės pažeidimo byloje (6 b. l.), Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK informacinėje pažymoje apie eismo įvykį, kurią pateikė ieškovei, nurodyti automobilio „Nissan Primera“ apgadinimai sutampa su AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytomis keičiamomis ir remontuojamomis dalimis. Ieškovės atstovas raštu teismui 2014 m. lapkričio 21 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad automobilio „Nissan Primera“ remonto kaina apskaičiuota atsižvelgiant į naudotų detalių kainas, darbams, dažymo medžiagoms, ne naujoms ir ne originalioms automobilio dalims nusidėvėjimas neskaičiuojamas, iš remonto kainos (4819,21 Lt) nusidėvėjimas neturi būti skaičiuojamas, automobilį remontuoti nebuvo tikslinga, kadangi remonto kaina būtų viršijusi 75 procentus automobilio vertės, nuostolio dydis apskaičiuotas iš automobilio rinkos vertės atėmus liekanų vertę. Transporto priemonės likutinės vertės paskaičiavimą atliko ir sąmatas sudarė AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių žalų vertintojas G. A., kurio kompetencija teismas neturi pagrindo abejoti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės vertintojo pateiktus paskaičiavimus dėl automobilio vertės nustatymo, remonto darbų kainos ir nustatytą žalos dydį. Atsakovas nepaneigė ir tos aplinkybės, kad remonto kaina apskaičiuota atsižvelgiant į naudotų, ne į naujų, detalių kainas. Nesutikimą su ieškovės nurodytu žalos dydžiu atsakovas grindė tik samprotavimais, kurių nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė įstatymo nuostatų, kurios pagrįstų jo samprotavimus.

Nepagrįstas atsakovo motyvas, dėl kurio jis nesutinka su žalos dydžiu, yra ir tai, kad ieškovė jo nepakvietė į transporto priemonės apžiūrą. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 3 d., turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Taigi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato draudiko pareigos, nustatant žalos dydį, kviesti ir atsakingą už žalos padarymą asmenį. Atsakovas tokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į ieškovę dėl dalyvavimo transporto priemonės apžiūroje, nepateikė. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog nesuteikus atsakovui galimybės dalyvauti nustatant trečiajam asmeniui padarytos žalos dydį, buvo pažeistos atsakovo teisės.

Nepagrįstas atsakovo nurodytas motyvas dėl jo teisių pažeidimo ir tas, kad jam nebuvo pasiūlyta sugadintą automobilį ar keistinas detales perimti. Kadangi, ieškovė, išmokėdama 4018 Lt draudimo išmoką, atlygino trečiajam asmeniui A. K. padarytą žalą, šiuo atveju ieškovė įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo ir neturi reikšmės aplinkybė, ar trečiajam asmeniui A. K. priklausančios transporto priemonės remontas buvo realiai atliktas ar ne, transporto priemonė eksploatuojama ar ne. Tačiau iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo 2014 m. rugsėjo 22 d. pateiktos teismui informacijos matyti, kad 2012 m. spalio 30 d. A. K. automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistravo pasibaigus jo eksploatacijai. Iš UAB „Kimlita“ išduoto eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo ir teismui pateiktos informacijos matyti, kad A. K. priklausantis automobilis buvo sunaikintas neatlygintinai. Nors aplinkybė apie automobilio išregistravimą ir sunaikinimą reikšmės nustatant eismo įvykio metu padarytos žalos dydį neturi, tačiau šie faktai paneigia atsakovo tvirtinimus apie draudimo bendrovės ir trečiojo asmens siekimą nepagrįstai pasipelnyti iš jo, nuslėpti informaciją apie realią automobilio būklę, patvirtina ieškovės išvadas, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sugadinimų automobilis tapo netinkamas eksploatacijai.

Iš individualios V. N. įmonės PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo pavedimo matyti, kad už A. K. priklausančio automobilio transportavimą iš eismo įvykio vietos ieškovė sumokėjo 304,92 Lt. Šių išlaidų dydžio atsakovas neginčija.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinti pinigais. Neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais, kurie vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena pagrindinių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Tačiau būtina pabrėžti, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Piniginis šios žalos įvertinimas toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje buvo atliktas A. L. M. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų tyrimas, administracinėje byloje pateikta specialisto išvada Nr. G 2025/12(04), iš kurios matyti, kad eismo įvykio metu sužalota keleivė A. L. M. buvo apžiūrėta VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo skyriuje, jai nustatytas patinimas, poodinės kraujosruvos kairės blauzdos srityje, skausmingumas, diagnozuotas blauzdos sumušimas, kuris specialisto įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kūno sumušimas sukėlė trečiajam asmeniui A. L. M. skausmą, dėl paties eismo įvykio ji neabejotinai patyrė išgąstį, nepatogumus dėl sugadintos transporto priemonės, kuria ji važiavo, papildomų išlaidų, susijusių su parvykimu į namus, ir pan. Visuma aplinkybių leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad A. L. M. yra eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo, todėl turi teisę į žalos atlyginimą. A. L. M. ieškovės išmokėta 500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, pagrįsta eismo įvykio metu patirtam sužalojimui, skausmui, nepatogumams kompensuoti.

Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai. Aptartų įrodymų viseto suponuoja išvadą, kad atsakovas A. A. eksploatavo techniškai netvarkingą, techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis, todėl ieškovė, atlyginusi eismo įvykio metu patirtą žalą turtui ir asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, ieškovės apskaičiuotas žalos dydis abejonių nekelia, atsakovas įrodymų, paneigiančių padarytos žalos dydį, patvirtinančių sunkią turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dėl ko priteistinos žalos dydis būtų mažintinas, nepateikė, todėl ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat yra pagristas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovės sumokėtas šioje byloje 109 Lt, t .y. 31,57 Eur, žyminis mokestis.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 14,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. A. 1396,81 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 81 euro ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. liepos 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 31,57 Eur (trisdešimt vieną eurą 57 euro ct) bylinėjimosi išlaidų akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai.

Priteisti iš A. A. 13,76 Eur (trylika eurų 76 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė