Kauno apygardos teismo nutartis

2017-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-810/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-29
Bylos Nr.
1A-273-810/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00666-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-273-810/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00666-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. P. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes sudedant iš dalies, ir G. P. skirta galutinė subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 4 d. naudodamas psichinę prievartą grasino savo buvusiai sugyventinei J. L., rašydamas grasinančio pobūdžio SMS žinutes su tekstu „aš tave žiurke sukaposiu šian...“, „šiandien (necenzūrinis žodis) hatą, pamatysi atsakau kale tu“, baugino savo buvusią sugyventinę, taip laikydamas ją nuolatinėje baimėje bei netikrumo būsenoje, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. P. prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.Skunde teigiama, kad skiriant bausmę nebuvo tinkamai atsižvelgta į tai, kad apeliantas pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas taip pat neatsižvelgė, jog jis turi mažametį vaiką, kurį išlaiko. G. P. pabrėžia, kad šiuo metu aktyviai ieško darbo, o reali laisvės atėmimo bausmė atims galimybę įsidarbinti ir taip prisidėti prie vaiko išlaikymo. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo įvertinti padarytos nusikalstamos veikos motyvai, tai yra tai, kad tuo metu, kai nuteistasis rašė grasinančio turinio žinutes savo buvusiai sugyventinei, jis buvo apimtas pykčio dėl to, kad pastaroji atsisakė jam leisti matytis su vaiku, be to, pasikeitė telefono numerį. Apeliantas pagrįstai manė, kad nukentėjusioji tokiu būdu gali slėpti vaiką nuo jo.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepime į nuteistojo G. P. apeliacinį skundą prašoma jo skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Atsižvelgdamas į G. P. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą sušvelninti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas G. P. bausmę už jam inkriminuotą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Nuosprendyje tinkamai įvertinta, kad G. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), sukėlusį neigiamas pasekmes nukentėjusiajai, taip pat atsižvelgta į jo asmenybę – anksčiau ne vieną kartą teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas nukentėjusiosios atžvilgiu, o nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė netrukus po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, neatlikęs jam paskirtos bausmės, taigi ir neišnykus teistumui, be to, būdamas baustas administracine tvarka. Vertindama G. P. asmenybę, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirba ir nėra registruotas darbo biržoje, nuo 2016 m. kovo 17 d. yra įrašytas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitą (diagnozuoti sutrikimai vartojant alkoholį). Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, priešingai, antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir tai buvo tik loginis jo netinkamai vesto gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Tai, kad G. P. nesistengia keisti savo elgesio ir nedaro reikiamų išvadų, patvirtina ir aplinkybės dėl jam ankstesniais teismo nuosprendžiais skirtų įpareigojimų, tarp jų ir įpareigojimo nesiartinti prie nukentėjusiosios, nevykdymo bei sistemingo naujų nusikaltimų darymo, nepaisant jam skirtų švelnesnių bausmių. Todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas G. P. asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad jis dėl padarytų nusikaltimų gailisi ir kaltę pripažįsta, jau yra įvertinta priimant skundžiamą teismo nuosprendį. Nors nuosprendyje nėra nuorodos į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir šios aplinkybės pripažinimo lengvinančia, tačiau sprendžiant iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, nustatyta, kad teismas įvertino tiek minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, tai, kad G. P. pripažino kaltę dėl nusikaltimo, įvertinta ir jam paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu. Todėl nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, nėra jokio teisinio pagrindo paskirtąją bausmę švelninti tomis pačiomis aplinkybėmis. Išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti švelnesnės bausmės skyrimą, nelaikytini ir apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl vaiko išlaikymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, vaiko turėjimas G. P. nesulaiko nuo nusikalstamų veikų darymo. Kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatyta. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistajam už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. P. paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga jo neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir pavojingumui. Manytina, kad tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti G. P., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys