- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-44-259/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02653-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės projektai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Heo Globe Finance Group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panemunės projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Heo Globe Finance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panemunės projektai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,HEO Globe Finance Group“ pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės UAB ,,Panemunės projektai“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 3 875,00 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei juo disponuoti, tačiau paliekant teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti atsakovės piniginės lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, darbuotojais, atlikti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodė visas aplinkybes, jog atsakovė nesilaiko sutarties dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos Nr. EG20190404/01 2.4 punkto sąlygų, kuomet nutraukus sutartį yra laikoma, kad visi potencialūs pirkėjai bei su jais susiję asmenys, kuriuos ieškovė informavo apie parduodamą turtą, yra laikomi jos surastais pirkėjais 6 mėnesius po sutarties galiojimo pabaigos ar sutarties nutraukimo datos, ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus sumokėti skolą už suteiktas nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas, todėl tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Taip pat egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovė ieškovei teikia melagingus duomenis apie sandorių baigtį su ieškovės surastais pirkėjais. Šios aplinkybės akivaizdžiai matomos patikrinus viešuose registruose informaciją apie sudarytus nekilnojamojo turto sandorius su ieškovės surastais pirkėjais. Atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, taip pat liudija galimą atsakovės nesąžiningumą, nes atsakovė keičia procesinę poziciją dėl ieškovės nurodytų šalių bendradarbiavimo aplinkybių, neigia akivaizdžias aplinkybes, pasitelkia liudytojus, kurie neigia akivaizdžias savo sąsajas su atsakove, t. y. liudytoja R. Ž. duoda akivaizdžiai melagingus parodymus. 2019 m. VĮ ,,Registrų centras” atsakovės pateikto balanso duomenimis įmonės visi įsipareigojimai sudarė net – 712 640 Eur, o tuo tarpu visas turtas – 752 329 Eur. Finansinės atskaitomybės už 2020 metus atsakovė nėra pateikusi. Taigi, pateiktas 2019 metų balansas patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera, o naujos finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas patvirtina, kad atsakovė slepia savo turtinę padėtį. Kita reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovė siekia paslėpti savo turtą. Naujausiais VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis, atsakovė jau yra pardavusi visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą. Negana to, paskutinį savo nekilnojamąjį turtą (adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo atliekamos nekilnojamojo turto statybos, 2021-04-01 Pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė perleido trečiajam asmeniui - UAB „Ruteka“. UAB „Ruteka“ vienintele akcininke ir vadove minėtos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu buvo šioje byloje melagingus parodymus davusi ir atsakovei manipuliuosi skirtingomis versijomis padėjusi R. Ž.. Viso neapmokėto reikalavimo dydis ieškovei šiuo metu viršija 10 000 Eur (teismo sprendimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-917-1052/2021 iš atsakovės ieškovei priteista 5 006 Eur, o šioje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo dydis kartu su bylinėjimosi išlaidomis šiuo metu yra 5 095 Eur). Atsakovė taip pat turi ir kitų įsipareigojimų, kurių nevykdo. Todėl atsižvelgiant į argumentus susijusius su atsakovės turtine padėtimi, jos turtinės padėties pokyčio perspektyvomis, atsakovės elgesiu iki bylos iškėlimo ir po jos, neabejotina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Heo Globe Finance Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės UAB “Heo Globe Finance Group” ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Panemunės projektai“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises pareikšto reikalavimo sumai – 3 875,00Eur sumai, kurio nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštavo atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš jų daryti mokėjimus ieškovui, mokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, mokėti socialinio draudimo įmokas bei kitus mokesčius valstybei.
3. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
4. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-917-1052/2021 iš atsakovės ieškovės naudai priteista 3 978,00 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 028,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, 2021 m. spalio 11 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-24505-615/2021 iš atsakovės kreditorės UAB „Ignitis“ naudai priteista 233,38 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 8,23 Eur bylinėjimosi išlaidos, taip pat atsakovės atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-22986-1088/2021 dėl žalos atlyginimo. Iš viešai skelbiamų duomenų tinklalapyje www.rekvizitai.lt nustatyta, kad UAB „Panemunės projektai“ dirba vienas darbuotojas, įmonė 2021 m. spalio 21 d. turėjo 225,46 Eur skolą VSDFV, informacija apie įmonės vadovą neskelbiama. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės 2019 m. įsipareigojimai sudarė 712 640,00 Eur, o atsakovės turto balansas patvirtina, kad 2019 m. turtas sudarė 752 329,00 Eur.
5. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės finansinė padėtis nepakankama vykdyti visus turimus įsipareigojimus, be to, atsakovė net ir žinant apie iškeltą jos atžvilgiu civilinę bylą perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtą, taip galimai sumažindama savo turto apimtį. Teismas, objektyviai įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į proporcingumo ir sąžiningumo principus, konstatuoja, kad kyla būsimo teismo sprendimo nevykdymo rizika, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovės ieškinys atsakovei yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškovu faktinį pagrindą, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus.
6. Todėl teismas sprendė, kad ieškovei tikėtinai pagrindus savo reikalavimą, jos prašymas tenkinamas, taikomos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovei priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms ne didesne nei 3 875,00 Eur sumai (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 punktas). Šiam turtui nesant ar jo nepakankant – pareikšto reikalavimo ribose areštuojamos atsakovės turtinės teisės ir pinigines lėšos, esančios pas atsakovę, kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Panemunės projektai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Skundžiamoje nutartyje ne tik kad nėra remiamasi jokiomis atitinkamomis teisės aktų normomis, nėra atsižvelgiama į aktualią teismų praktiką dėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimo, tačiau net nėra atliktas joks savarankiškas kreditorės pareikšto pareiškimo preliminaraus pagrįstumo argumentuotas vertinimas.
7.2. Ieškinio suma yra 3 875, 00 Eur, tačiau ieškovas teigia, kad nepritaikius laikinųjų priemonių ieškovei bus padaryta žala apie 10 000,00 Eur. Taigi, ieškovas sukelia iliuziją dėl savo patiriamos žalos dydžio, kadangi tokio dydžio reikalavimo į atsakovę, ieškovė neturi, o tai rodo ir patį prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė nei vienos aplinkybės, kuri leistų pagrįstai daryti išvadą, kad ieškovei atsakovė padarytų 10 000 Eur žalą, nes ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nepakeisti.
7.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės nesąžiningumo, rėmėsi ieškovės pateiktomis prielaidomis apie atsakovės vadovo ir liudytojos R. Ž. santykius, nors ieškovas jų pobūdžio negalėjo tinkamai apibrėžti ar pagrįsti, kaip susiklostę santykiai prieštarauja teisės normoms, ir kaip ši aplinkybė pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, koks turtas buvo parduotas ir kokia veikla verčiausi atsakovė, tad padarė klaidingas išvadas dėl turto realizavimo. Atsakovės veikla ir yra nekilnojamojo turto pardavimas, todėl negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių už tai, kas ir yra tiesioginė atsakovės veikla. Nuo civilinės bylos iškėlimo momento iki dabar jau yra praėję beveik du metai. Jei atsakovė per tą laiką nebūtų pardavinėjusi savo nekilnojamojo turto, būtų subankrutavusi. Vien civilinės bylos egzistavimo faktas, nesuponuoja to, kad įmonė negali toliau pardavinėti savo turto, t.y. vykdyti veiklos. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, turto negalėtų pardavinėti nė viena didesnė bendrovė, kadangi kiekviena iš jų turi didesnių ar mažesnių teisinių ginčų, kuriuos įtakoja netgi ne nuo tos šalies priklausančios priežastys, šios aplinkybės turėjo būti žinomos ir ieškovei, kuri akivaizdžiai piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
7.5. Atsakovė skolų nei VSDF biudžetui, nei mokestinių nepriemokų neturi. Visos įmokos yra sumokėtos. Skolų įmonė šiai dienai neturi, o visi skundžiamoje nutartyje minimi teisminiai procesai yra susiję su ieškove. Konfliktiški santykiai susiklostė išimtinai atsakovės iniciatyva nutraukus bendradarbiavimo sutartis su UAB „Elito grupė“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė. Be to, abi proceso šalys yra juridiniai asmenys, todėl net ir vertinant galimą priteistiną piniginę prievolę, ji nėra didelė ir pirmosios instancijos teismas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatė atsakovės negebėjimo įvykdyti prievolę, jei ir patenkintų ieškinį. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera, ieškinio suma nėra didelė ir atsakovė būtų visiškai pajėgi atsiskaityti su ieškove, pagrindžia ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovės turtinę padėtį.
7.6. Ieškovas jau yra kreipęsis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eL2-8465-528/2020, tačiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliacine tvarka buvo panaikintos. Po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovė nepaskelbė bankroto, o priešingai, apmokėjo kelis ieškinius ieškovei. Taigi, jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo ir nepateikti jokie svarūs įrodymai, dėl ko teismas galėtų imtis tokių drastiškų priemonių ir suvaržytų atsakovės teises labiau nei tai leidžiama.
7.7. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ir bus galiojančios iki teismas priims sprendimą, tai kenks atsakovės reputacijai, nes neišbraukus atsakovės iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, ji galimai būtų eliminuojama iš vykdomų viešųjų pirkimų, sumažėtų galimybės finansavimui ir kt., dėl ko atsakovė patirtų nuostolių dar teismui neišnagrinėjus bylos bei nepriėmus galutinio sprendimo šioje byloje.
7.8. Atsakovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. pareiškimo reikalavimo tikėtino pagrįstumo prima facie įrodymais ir nėra įrodyta teismo sprendimo neįvykdymo ar pasunkėjimo rizika, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra naikintina, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB ,,HEO Globe Finance Group“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė skųsdama pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį nepagrįstai nurodo, kad netenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Ieškovė pareiškė leistiną reikalavimą, pagrįstą kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais.
8.2. Kartu su atskiruoju skundu nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų, jog atsakovė būtų apmokėjusi 2021 m. spalio 11 d. teismo įsakymu iš atsakovės UAB „Ignitis“ naudai priteistą sumą. Internetinio portalo www.rekvizitai.lt viešai platinami duomenys patvirtina jog atsakovė turi ir daugiau skolų, t. y. ji turi 227,08 Eur skolą už socialinį draudimą. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad atsakovė turi skolų ne tik ieškovei, bet ir kitiems tretiesiems asmenims. Tuo remiantis, akivaizdu, kad atsakovė klaidina teismą teigdama, jog neva skolų neturi. Iš 2019 m. balanso matyti, kad atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Kadangi atsakovė už 2020 metus finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi, manytina, jog per šį laikotarpį atsakovės finansinė padėtis dar labiau suprastėjo, o ją slepiant, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020 metus tikslingai nebuvo pateikti.
8.3. Su atskiruoju skundu nėra pateikiami jokie rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų, jog atsakovės turtinė padėtis yra gera. Priešingai, byloje surinkti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovės finansinė padėtis yra itin prasta. Antra, vertinant atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybes atsiskaityti su ieškove nurodytina, jog antstolio Mareko Petrovskio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0123/21/01446 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-11-03 vykdomąjį raštą Nr. e2-917-1052/2021. Minėtoje vykdomoje byloje išieškoma pinigų suma yra 5 394,60 Eur (3 978,00 Eur skola, 1 028,00 Eur žyminis mokestis (skola) ir 388,60 Eur palūkanos). Nors atsakovė teigia, kad ji būtų visiškai pajėgi atsiskaityti su ieškove, tačiau iš vykdomos vykdomosios bylos akivaizdu, kad jau dabar atsakovė su ieškove neatsiskaito, kadangi nėra pajėgi tai padaryti. Atsakovės teiginius, jog neva jos turtinė padėtis yra gera, paneigia ir antstolio Mareko Petrovskio 2021-11-25 pažymoje Nr. S-21-123-11871 pateikta informacija, o būtent, jog atsakovė neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, o jos banko sąskaitose piniginių lėšų visiškai nėra.
8.4. Atsakovė siekdama išvengti skolų padengimo, aktyviai slapstė savo turtą, todėl šiuo metu nebeturi ne tik nekilnojamojo, bet ir jokio kito turto. Taigi, įvertinus byloje esančių, bei kartu su šiuo atsiliepimu pateikiamų rašytinių įrodymų visetą, neabejotina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Tokiu būdu, darytina išvada, jog atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė naujus įrodymus, t. y. antstolio Mareko Petrovskio 2021-11-25 pažymą Nr. S-21-123-11871 apie vykdomą išieškojimą ir 2021-11-26 informaciją apie atsakovę UAB „Panemunės projektai“ iš www.rekvizitai.lt. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą atsikertant į atskirojo skundo argumentus pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė būtinybės ieškovei pateikti šiuos įrodymus vėliau, todėl atsisako juos priimti.
11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą 3 875,00 Eur sumai.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu tokių priemonių netaikant teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįvykdomu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos. Atsakovei ginčijant abiejų sąlygų egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas žemiau pasisako tiek dėl tikėtinai pagrįsto ieškinio reikalavimo, tiek dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.
Dėl preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumo
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017, 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-471-943/2020).
14. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatliko tikėtino ieškinio pagrįstumo analizės, todėl laikytina, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja. Taip pat nurodoma, kad ieškovės argumentai dėl jos patiriamos žalos dydžio netaikant laikinųjų apsaugos priemonių neatitinka pareikšto ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad suformuotas prašymo dalykas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka ieškinio reikalavimo dydį. Ta aplinkybė, kad ieškovė naudoja papildomus argumentus savo prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįsti turi reikšmės tiek, kiek į šią aplinkybę buvo atsižvelgta priimant skundžiamą nutartį. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos nutarties turinio nenustatyta, kad šį ieškovės argumentą pirmosios instancijos teismas vertino kaip ypatingai reikšmingą spręsdamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, nes laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareikšto ieškinio reikalavimo ribose.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog ieškovė reiškia reikalavimą netinkamai atsakovei ar nepateikė ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovės reikalavimų priteisti skolą ir palūkanas pagal šalių sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo paslaugos pagrįstumas, taip pat įrodymų ieškinio reikalavimams pagrįsti pakankamumas bus vertinami išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl sprendžiant klausimą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones su tuo susiję atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir pirmosios instancijos teismas neprivalėjo kaip nors plačiau pasisakyti dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, nustatant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.
16. Kadangi pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju.
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir nėra pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė, o šių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti asmens, kuriam inicijuotas teismo procesas, turtą iki šio proceso pabaigos, jeigu kyla bent menkiausia grėsmė ar galimybė, kad jis gali būti perleistas, įkeistas ar apsunkintas kitomis prievolėmis, siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su bylą inicijavusiu asmeniu. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2018).
18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš visų ieškovės argumentų, kuriais grindžiama antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teisiškai reikšmingos yra tik aplinkybės, susijusios su atsakovės turto perleidimu ir finansinės atskaitomybės nepateikimu Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kaip aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovės nesąžiningumas. Aplinkybės dėl atsakovės turtinės padėties bei kiti argumentai neturi teisinės reikšmės, nes neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-516/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie skirti atremti teisiškai nereikšmingus ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentus.
19. Atsakovė atskirajame skunde ginčydama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą dėl atsakovės nesąžiningumo perleidus jai priklausantį turtą nurodo, kad pagrindinė atsakovės veikla yra prekyba nekilnojamuoju turtu, todėl atsakovė negali būti vertinama kaip nesąžininga vien dėl to, jog vykdo savo pagrindinę veiklą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, iš kokių aplinkybių teismas gali spręsti apie grėsmę neapsunkintam sprendimo įvykdymui. Pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai – tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020). Sprendžiant ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei jis būtų palankus ieškovui, turi būti įvertintos kiekvienos atskiros situacijos faktinės aplinkybės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1075-516/2020; 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1218-790/2020). Taigi, nagrinėjamu atveju yra reikšmingos atsakovės turto perleidimo aplinkybės sprendžiant dėl atsakovės nesąžiningumo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovės UAB „Panemunės projektai“ veikla yra nekilnojamojo turto objektų statyba ir pardavimas. Remiantis ieškovės kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktais įrodymais, nustatyta, kad atsakovė UAB „Panemunės projektai“ yra perleidusi visą turėtą nekilnojamąjį turtą. Paskutinis sandoris, kuriuo perleistas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įvyko 2021 m. balandžio 1 d. Šiuo sandoriu UAB „Ruteka“, besiverčiančiai nekilnojamojo turto prekyba ir kitomis operacijomis, susijusiomis su nekilnojamuoju turtu, buvo perleistas žemės sklypas, kurio paskirtis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro išrašais apie 2020 m. sausio mėn. parduotus kitus atsakovei priklausiusius nekilnojamojo turto objektus, t. y. objektus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), matyti, kad šie objektai buvo parduoti fiziniams asmenims kaip atskiri vienetai. Taigi, atsakovė 2021 m. balandžio 1 d. sandoriu UAB „Ruteka“ perleido visą nekilnojamojo turto kompleksą, kuriame yra galimybė statyti ir parduoti atskirus nekilnojamojo turto objektus. Sandoris įvyko vykstant teisminiams ginčams su ieškove. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės pagrindžia atsakovės nesąžiningumą.
21. Nors ir sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pats nekilnojamojo turto perleidimo faktas tokią veiklą vykdančiai įmonei negali būti vertinamas kaip atsakovės nesąžiningumo įrodymas, tačiau ta aplinkybė, kad perleistas investicinio pobūdžio objektas būtent ir nulėmė tokį pirmosios instancijos teismo vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė atskirajame skunde nepaaiškina minėto sandorio sudarymo aplinkybių, nors šios aplinkybės akivaizdžiai skiriasi nuo kitų nekilnojamojo turto sandorių, kuriuos yra sudariusi atsakovė vykdydama prekybą nekilnojamojo turto objektais. Todėl atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų dėl nekilnojamojo turto komplekso perleidimo fakto, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šių turto perleidimo aplinkybių nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.
22. Aplinkybę, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, pagrindžia ir tai, kad atsakovė paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui finansines ataskaitas teikė už 2019 metus. Taigi, atsakovė nesilaiko CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos teikti finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui ir jos kreditoriai neturi galimybių laiku gauti informacijos apie realią atsakovės turtinę padėtį ir finansinę būklę. Minėtos aplinkybės yra itin reikšmingos atsakovei perleidus visus turimus nekilnojamojo turto objektus ir nesant byloje duomenų apie tai, kokią veiklą, užtikrinančią pajamų, iš kurių atsakovė galėtų atsiskaityti su ieškove ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, gavimą, atsakovė vykdo šiuo metu.
23. Atsakovės argumentus dėl pablogėjusios juridinio asmens reputacijos ir prastesnių galimybių vykdyti veiklą apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima matyti, kad atsakovei nepavyko sudaryti sandorių, reikalingų veiklai vykdyti, dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu (CPK 178 straipsnis). Taigi, šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos atsakovės atžvilgiu ar neproporcingai suvaržo jos teises ar teisėtus interesus.
24. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.