Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013-09-26 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

2) 2014-10-03 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

3) 2015-07-15 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-10-03 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. M. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per pirmus 6 (šešis) mėnesius bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti turtinę žalą. 2017-08-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2020-09-04 apie 00.30 val. garažų masyve, (duomenys neskelbtini), prie garažo, pažymėto numeriu 1, konflikto su nukentėjusiuoju J. R. metu, tyčia kumščiu sudavė jam ne mažiau kaip devynis kartus į veidą, po ko J. R. nukritus ant žemės, koja spyrė jam ne mažiau trijų kartų į įvairias kūnas vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas J. R. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, pilvo kairiame šone, abejose žastuose ir dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus viršugalvyje ir dešinio kelio srityje, odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, kairio kelio ir kairės čiurnos srityse, muštinę žaizdelę ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžį, ir tokiu būdu dėl nosies kaulo lūžio nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. R. sveikatą.

Liudytojas M. M. liudyti byloje, kurioje kaltinamas jo brolis R. M., atsisakė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, tačiau jo parodymų, duotų ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nenuoseklumas leidžia teismui abejoti jų objektyvumu ir nuoširdumu. Vienu atveju jis teigė nukentėjusiajam sudavęs ne mažiau kaip devynis kartus į veidą ir tris kartus spyręs koja gulinčiam į įvairias kūno vietas. Kitais dviem atvejais pripažino sudavęs mažiau smūgių nukentėjusiajam, tai yra, du–tris smūgius į veidą ir gulinčiam du kartus spyręs į kūną. Visų apklausų metu kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusįjį J. R. mušė vienas, nors nukentėjusysis nuo pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką 2020-09-06 parašymo viso proceso metu tvirtino, kad jį mušė dviese – R. M. ir kitas jam nepažįstamas asmuo. Iš liudytojo R. U. sužinojo, kad jį mušė broliai R. ir M. M.. Liudytojas R. U. teisme teigė M. M. įvykio vietoje nematęs. Pažymėtina, kad M. M. teisiamajame posėdyje pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise (BPK 82 str. 2 d.) ir atsisakė liudyti byloje, kurioje kaltinamas jo brolis, o ikiteisminio tyrimo metu M. M. apklausus specialiuoju liudytoju, nepakako įrodymų pareikšti jam įtarimą dėl J. R. sveikatos sutrikdymo. Teismas pažymi, kad nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį yra ikiteisminio tyrimo institucijų ir prokuroro pareiga, deja, šioje byloje nustatytas tik vienas asmuo, nesunkiai sutrikdęs J. R. sveikatą.

Į bylą pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo medicinos specialisto Ž. M. paaiškinimai patvirtina, kad J. R. padaryti kūno sužalojimai (poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, pilvo kairiame šone, abiejuose žastuose ir dešinėje alkūnėje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai viršugalvyje ir dešinio kelio srityje; odos nubrozdinimai nugaros juosmeninėje dalyje; kairio kelio ir kairės čiurnos srityse, muštinė žaizdelė ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžis) padaryti mažiausiai 12 trauminių poveikių pasekoje ir visi sužalojimai yra vienodo senumo, tai yra, padaryti tuo pačiu metu – 2020-09-04. Tokia teismo medicinos specialisto išvada paneigia kaltinamojo R. M. parodymus, jog J. R. sužalojo suduodamas tik tris smūgius kumščiu į veidą nosies srityje ir du kartus spirdamas gulinčiam į pilvą, gal šoną. Nukentėjusysis J. R. teisme liudijo, jog pasigriebė golfo lazdą ir užsimojo prieš R. M. ir kitą jam nepažįstamą asmenį, atvažiavusį kartu su R. M.. Pastarasis buvo jam už nugaros, o nepažįstamas asmuo iš priekio. Pajuto smūgį iš nugaros į viršugalvį. Nepažįstamas asmuo trenkė jam į veidą, po ko jis nugriuvo ant nugaros ir tada abu pradėjo jį spardyti. Nukentėjusysis J. R. negalėjo pasakyti, nuo kurio (-ių) smūgio jam buvo sulaužytas nosies kaulas, tačiau kilusius padarinius patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, o ir kaltinamasis R. M. pripažino tris kartus kumščiu sudavęs nukentėjusiajam į veidą ties nosimi.

Vertinant liudytojos R. M. parodymus, teismas pažymi, kad prokurorė prašė teismo šios liudytojos, kuri yra kaltinamojo R. M. sugyventinė, parodymus vertinti kritiškai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikus R. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizę, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020-09-04 iki 2020-09-07 minėtas telefono numeris jungėsi tik prie UAB ,,Tele2“ bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini). Prie Kauno mieste esančių bazinių stočių minėtas telefono numeris tuo laikotarpiu nesijungė, kas reiškia, kad liudytoja meluoja, jog 2020-09-04 naktį jai paskambino R. M. ir paprašė atvažiuoti į Kauną parsivežti jį namo. Teismas pažymi, kad apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja R. M. paaiškino turinti tris telefono numerius, dviem iš jų naudojasi jos vaikai. Į kurį telefono numerį tą naktį paskambino R. M., neprisimena, gali būti, kad skambino per ,,Messenger“. Šios liudytojos paaiškintos aplinkybės liko nepaneigtos objektyviais duomenimis, atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta tik vieno liudytojos telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizė. Esant tokiems prieštaravimams, kurie nebuvo pašalinti ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, visos abejonės dėl liudytojos R. M. parodymų objektyvumo yra vertinamos kaltinamojo R. M. naudai.

Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. M. suvokė, jog suduodamas smūgius rankomis nukentėjusiajam J. R. į veidą ir spirdamas koja į įvairias kūno vietas gali sutrikdyti jo sveikatą ir norėjo taip elgtis, tai yra, nukentėjusįjį jis sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia. Įvertinus R. M. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – dėl nosies kaulo lūžio nesunkiai sutrikdyta J. R. sveikata – jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

R. M. atsakomybę lengvina tai, kad savo noru atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą; ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 3 ir 6 p.). Byloje nustatyta, kad pirminis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko tada, kai nukentėjusysis pareikalavo kaltinamojo pakelti ant žemės numestą vienkartinę veido kaukę. Kaltinamajam atsisakius tai daryti, nukentėjusysis pagriebė golfo lazdą ir pagrasino ja, bet kaltinamasis pabėgo ,,Šilo“ parduotuvės link. Maždaug po valandos kaltinamasis sugrįžo į garažą pasiimti savo šlepečių, tada nukentėjusysis vėl puolė kaltinamąjį su golfo lazda. Teismo vertinimu, tai buvo to paties konflikto tąsa ir nukentėjusysis menkavertį konfliktą sprendė golfo lazdos pagalba, tuo provokuodamas kaltinamąjį atlikti neteisėtus veiksmus.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau šiame nuosprendyje jau aptarta, jog jo parodymų, duotų ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nenuoseklumas kelia abejonių dėl jų objektyvumo ir nuoširdumo. Teismas pažymi, kad BK 59 straipsnio (Atsakomybę lengvinančios aplinkybės) 1 dalies 2 punkte įtvirtintas kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, tačiau kartu reikalauja, kad asmuo nuoširdžiai gailėtųsi padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo atveju įvertinus kaltinamojo parodymų turinį, jo nenuoseklumą dėl suduotų smūgių skaičiaus ir tai, kad nukentėjusįjį mušė tik jis vienas, teismas prieina išvados, jog tai nėra visiškas savo kaltės prisipažinimas ir nuoširdus asmens gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl nepripažįsta R. M. atsakomybę lengvinančios atsakomybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė prašė teismo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis R. M. teismui paaiškino, kad išgėrė 1-2 stiklines alaus, girtas nesijautė. Teismas pažymi, kad kaltinamajam neigiant apsvaigimą nuo alkoholio, kitų objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog nusikaltimas padarytas kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, byloje nesurinkta, todėl tai nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Prokurorė taip pat prašė teismo pripažinti ir kitą R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas. Teismas pažymi, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Šioje byloje tiriamas nusikaltimas buvo padarytas 2020-09-04. R. M. pagal paskutinį Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-07-15 nuosprendį išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo 2017-08-07, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Vadovaujantis šią įstatymo nuostata, naują nusikaltimą 2020-09-04 R. M. padarė jau išnykus teistumui, todėl negali būti pripažinta prokurorės prašoma jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skirdamas bausmę R. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir padarytos žalos dydį. Vertinant R. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas ketvirtą kartą, per paskutinius metus jis vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti), turi galiojančią administracinę nuobaudą. Skiriant bausmę svarbu pažymėti, kad R. M. nusikalsta ne pirmą kartą, ir nors ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau tai leidžia asmenį apibūdinti kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Paskutiniuoju nuosprendžiu (Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-07-15 nuosprendis), jam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, tačiau jis reikiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Pakartotinai darant naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmė, priešingu atveju, asmuo gali jaustis nebaudžiamas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. M. skirtina pati griežčiausia BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nenustačius kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatomas už vidurkį mažesnis bausmės dydis.

Paskyręs laisvės atėmimo bausmę, teismas pažymi, kad R. M. iš esmės savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, kritiškai vertina savo veiksmus, sukėlusius kito asmens nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, gauna pajamas, augina du mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog R. M. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. M. skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti Lietuvos probacijos tarnyboje.

J. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41–42). Įvertinus tai, kad J. R. žalą patyrė dėl nusikalstamų R. M. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Turtinę žalą nukentėjusysis J. R. grindžia tuo, kad sulaužyto nosies kaulo jam skubiai reikėjo atlikti nosies operaciją. 2020-09-15 G. P. Klinikoje jam atliko nosies operaciją, už ją sumokėjo 1050 eurų. Už gydytojo konsultaciją prieš operaciją sumokėjo 30 eurų ir 41 eurą sumokėjo už kraujo tyrimus, būtinus prieš atliekant operaciją. Turėtas išlaidas nukentėjusysis pagrindė pateikdamas į bylą mokėjimo kvitus. Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė patyręs 1200 eurų turtinę žalą, tačiau savo reikalavimą pagrindė tik iš dalies – į bylą pateikdamas mokėjimų kvitus 1121 eurų sumai ir paaiškindamas teismui, jog civiliniame ieškinyje turtinės žalos dydį (1200 eurų) nurodė apytiksliai. Teismas sprendžia, jog J. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas tik iš dalies – 1121 euras. Kadangi turtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamų R. M. veiksmų, šiam kyla pareiga padarytą žalą (1121 euras) atlyginti.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl R. M. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, J. R. jautė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą ir nepatogumus. Nesunkų sveikatos sutrikdymą šiuo atveju sukėlė nosies kaulo lūžis, tačiau ir be sulaužytos nosies, nukentėjusysis patyrė ir kitų sužalojimų: poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste, pilvo kairiame šone, abiejuose žastuose ir dešinėje alkūnėje; poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus viršugalvyje ir dešinio kelio srityje; odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, kairio kelio ir kairės čiurnos srityse, muštinę žaizdelę ir kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje. Visi šie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti suduodant mažiausiai 12 smūgių. Dėl sulaužyto nosies kaulo 2020-09-15 J. R. endotrachėjinėje nejautroje atlikta operacija, kurios metu nosis buvo ištiesinta ir imobilizuota. Dėl nosies kaulo lūžio ir pooperaciniu laikotarpiu nukentėjusysis patyrė kvėpavimo sutrikimus. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė ne tik fizinį skausmą, jo veide buvo matomi aiškūs išoriniai sužalojimo požymiai (kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste), po nosies operacijos nosis buvo imobilizuota. Tokie veide akivaizdžiai matomi sužalojimai sumažina asmens bendravimo galimybės ir kelia stresą bei neigiamus išgyvenimus.

Patirtą neturtinę žalą J. R. įvertino 3000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), į sužalojimo liekamuosius reiškinius, dėl ko 2020-09-15 teko atlikti nosies tiesinimo operaciją. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad R. M. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus ir dirbantis, gaunantis pajamas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šiuo atveju vertina ir provokuojantį paties nukentėjusiojo J. R. elgesį – menkavertį konfliktą sprendė golfo lazdos pagalba. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo J. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nustatomas 1500 eurų neturtinės žalos dydis.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50,96 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 105–106). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad J. R. LSMU Kauno klinikose 2020-09-06 suteiktos ambulatorinės skubiosios medicinos gydytojo bei radiologo konsultacijos dėl nosies kaulo lūžio.

Kaltinamasis R. M. 2021-03-02 atlygino civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą ir į bylą pateikė pinigų pervedimą patvirtinantį dokumentą (1 t. b. l. 111). Kadangi nusikalstama veika padaryta žala civilinei ieškovei yra atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Kompaktinės plokštelės su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. M.:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. 1121 eurą turtinei bei 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Kompaktinę plokštelę su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.