Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, P. S. (P. S.),

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertei Zitai Kazėnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą P. S. (P. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lenkui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), turinčiam spec. techninį išsilavinimą, dirbančiam, neteistam, administracine tvarka baustam, išsiskyrusiam, išlaikytinių neturinčiam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. (P. S.), kuris sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl ko negalėjo visiškai suvokti ir valdyti savo veiksmų, 2014 m. vasario 12 d., apie 9.58 val. „Statoil“ degalinės, esančios Ukmergės g. 177, Vilniuje, teritorijoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavęs iš degalinės plovyklos ir pradėdamas važiuoti atbulas, nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįvykdė reikalavimo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad važiuoti atbulai yra saugu, dėl ko partrenkė ir sužalojo prie degalinės teritorijoje stovėjusio automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusį S. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Savo veiksmais P. S. (P. S.) pažeidė Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2014 m. vasario 12 d.) 9, 14, 106 ir 119 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu P. S. (P. S.) nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Paaiškino, jog įvykis įvyko 2014 metais, „Statoil“ degalinėje, Ukmergės gatvėje, Vilniuje, dienos metu. Tąkart važiavo jam priklausančiu raudonos spalvos „Audi“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris anksčiau buvo jo tėvo. Automobilis buvo apdraustas, pats jis teisės vairuoti niekada neturėjo. Įvykio dieną atvažiavo į degalinę nuplauti automobilį. Kadangi privažiavo prie plovyklos ne iš tos pusės, iš kurios reikia, turėjo apsisukti. Važiavo atbula eiga, tačiau neapsižiūrėjo, per šoninius veidrodėlius nematė automobilio galo, o automobilio viduje buvo nukritusi viršutinė automobilio vidaus apdaila, per kurią jis visiškai nematė automobilio galo, ir pajuto, kad į kažką atsitrenkė. Išlipęs pamatė, kad nukentėjusiajam sutrenkė galvą ir koją. Prieš įvykį nukentėjusysis stovėjo prie savo automobilio, jo automobilio variklio dangtis buvo atidarytas. Atstumas tarp jo ir nukentėjusiojo automobilio buvo maždaug 7 metrai. Greitąją pagalbą iškvietė degalinės darbuotoja, jis medikų sulaukė. Pažymėjo, kad su sveikata problemų neturi, pas psichiatrą nesilanko. Paskutinį kartą problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio turėjo 2011 metais, gėrė nuo kariuomenės laikų. Dabartiniu metu alkoholio nevartoja jau 7 metus. Įvykio dieną, 2014 m. vasario mėn., savijauta buvo normali, alkoholio nevartojo. Savo sveikatos būklę suvokia, po šitos avarijos jau nebevairuoja. Nurodė, kad savo sveikatą tikrino Dvarčionyse, invalidumo neturi. Prieš tris metus lankėsi Šeškinės poliklinikoje. Šiuo metu yra apdraustas, dar oficialiai dirba. Paaiškino, kad nuo pat pradžių žinojo, jog dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad gyvenamąją vietą yra registravęs Vilniaus rajone, turi suaugusią dukrą, kuri gyvena atskirai, gyvena vienas, turi savo ūkį, du namus. Po įvykio Lietuvos draudimui sumokėjo apie 2 800 Eur – tiesiog gavo laišką apmokėti tokią sumą. Pirmas mokėjimas draudimo kompanijai buvo 2 749,30 Lt, antras mokėjimas draudimo kompanijai buvo 2015 m., 1 973,14 Eur. Už ką mokėjo, suprato. Neatsisako atlyginti ir didesnę padarytą žalą, tačiau iš karto jos atlyginti negalės – šiuo metu pardavinėja namą ir gaus lėšų, dėl pardavimo jau sutarta su klientu.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis S. G. paaiškino, kad turtinė žala jam atlyginta visa – draudimas išmokėjo 1 738 Eur išmoką, kurią pats ir nustatė. Visas medicinines paslaugas apmokėjo draudimas – jis buvo apdraustas darbe ir turėjo savo draudimą. Sutartis buvo sudaryta su SEB gyvybės draudimu, darbe buvo apdraustas ERGO sveikatos draudimu. Dirba UAB „R“, įvykio dieną važiavo darbiniu automobiliu, kuris buvo apdraustas „Kasko“ draudimu. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį kaip papildomą neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, neatsižvelgiant, kad draudimas jau sumokėjo. Paaiškino, kad po minėto įvykio ligoninėje jį apžiūrėjo medikai, kurie sunkių sužalojimų nenustatė, jam buvo susiūtas antakis, jis nedirbo savaitę. Jautė, kad kažkas negerai su koja, todėl kreipėsi į savo gydytoją. Šeškinės poliklinikoje rentgenas nieko neparodė, gydytojas pasakė, kad jokių požymių nėra. Tuomet savo iniciatyva pasidarė magnetinį rezonansą, kurio metu buvo nustatyta, kad plyšęs dešinės kojos kelio raištis, prieš tai su keliu problemų neturėjo. Gydytojas pasakė, kad su tokia koja gyventi galima, bet sportuoti negalės; sportavo neprofesionaliai. Sužinojęs diagnozę, užsiregistravo į Lazdynų ligoninę, tačiau ten pasakė, kad operaciją bus galima atlikti tik po metų. Tuomet kreipėsi į „Northway“ kliniką. Operaciją darė „Northway“ klinikoje, iki šiol jaučia skausmus, koja buvo suveržta metaliniais varžtais, dėl patirtos operacijos nedirbo virš mėnesio. Prieš šią operaciją dar mėnesį laiko ir dirbo, ir į procedūras darbo laiku važinėti turėti. Po operacijos porą mėnesių lankėsi pas gydytojus, buvo skirtos procedūros, į kurias turėjo vaikščioti darbo metu – dirbo ir važinėjo į procedūras valandai. Šiuo metu studijuoja, po įvykio buvo priverstas pasiimti 1 metų trukmės akademines atostogas, dėl ko studijos prasitęsė vieneriais metais. Sportuoja, tačiau dėl įvykio daugiau nei pusmetį negalėjo užsiiminėti sportu. Buvo išsigandęs, nes yra atsakingas už šeimą, patyrė stresą. Paaiškino, kad jo žmona nedirba, augina vieną nepilnametį vaiką.

Teismo posėdžio metu ekspertė Z. K. nurodė, kad ekspertizės metu analizavo P. S. (P. S.) pakaltinamumą. Paaiškino, kad šiuo metu jis pakaltinamas ribotai, procesiškai yra veiksnus, gali būti apklausiamas, suvokia faktines aplinkybes, jo psichikos būklė nepasikeitė po paskutinio patikrinimo, vykusio 2015 m. rugsėjo 29 d. Nurodė, kad nuo 2010 m. P. S. (P. S.) buvo stebėtas ir, įvertinus jo psichinę būseną, diagnozuota, kad jis serga šizofrenija, asmenybei būdingi pakitimai, viskas yra paaiškinta išvadoje, kuri pateikta pabendravus su asmeniu bei išanalizavus bylą. Pagal dabartinę jo būklę nekyla įtarimų, kad psichinis sutrikimas būtų paūmėjęs. Aktyvus psichikos paūmėjimas jam diagnozuotas nuo 2010 m., jis serga nepagydoma liga, jo asmenybės pakitimai yra jau negrįžtami. Ar jis gali vairuoti automobilį, nustato komisija. Jei taikomos rekomenduotos priemonės, pas psichiatrą jis turi apsilankyti kartą per mėnesį. Pažymėjo, kad P. S. (P. S.) visuomenei yra nepavojingas, bet jis turi būti stebimas. Stebėjimams – tai yra reguliarus lankymasis gydimo įstaigoje, ne mažiau kaip vieną kartą į mėnesį. Stebėjimą nustato gydantis gydytojas, bet galutinai sprendžia teismas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis S. G. paaiškino, kad jis 2014 m. vasario 12 d., apie 10.00 val., UAB „Rockwool“ priklausančiu automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Ukmergės g. 177, Vilniuje, esančią degalinę „Statoil“. Užvažiavo už degalinės pastato, pastatė automobilį šalia degalinės galinės sienos. Atidaręs variklio dangtį, į automobilio bakelį pylė langų plovimo skystį. Stovėjo prie priekinio automobilio bamperio ties automobilio viduriu, veidu į variklio pusę, kai pajuto smūgį į kelių sritį. Raudonos spalvos automobilis automobilį Audi 80, važiuodamas atbula eiga, galine dalimi jį prispaudė prie automobilio. Po įvykio automobilio Audi 80 vairuotojas nieko nekalbėjo. Vėliau atvykę GMP medikai išvežė jį į RVU ligoninę (b. l. 98-99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 3134/15(15) nurodyta, kad S. G. nustatytos muštinės žaizdos dešinio antakio ir nosies srityse poodinė kraujosruva kelio srityje su priekinio kryžminio raiščio plyšimu, išorinio šalutinio raiščio patempimu, dvigalvio šlaunies ir dvipilvio raumens daliniu plyšimu, kraujo susikaupimo sąnario ertmėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 122-126).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. A. paaiškino, kad 2014 m. vasario 12 d., apie 09.46 val., dirbo Ukmergės g. 177, Vilniuje, esančioje degalinėje „Statoil“. Kasos operatorius jai pranešė, kad į plovyklą per išvažiavimo pusę įvažiavo raudonos spalvos automobilis Audi. Ji nuėjo į plovyklą, atidarė įvažiavimo vartus ir paaiškino vairuotojui, kad šis išvažiuotų iš plovyklos per įvažiavimo vartus ir vėl įvažiuotų į plovyklą apsisukęs priekine dalimi. Vairuotojas išvažiavo iš plovyklos atbuline eiga, pradėjo apsisukinėti ir prispaudė vyriškį, kuris prie plovyklos pylėsi skystį į savo automobilį (b. l. 129-130).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. – Bondareva paaiškino, kad 2014 m. vasario 12 d., apie 09.57 val., ji buvo Ukmergės g. 177, Vilniuje, esančios degalinės „Statoil“ teritorijoje. Stovėdama prie automobilių plovyklos pamatė, kad ties plovyklos durimis gana dideliu greičiu atbulas važiavo automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nestabdydamas atsitrenkė į degalinės teritorijoje stovėjusį vyriškį, kuris tuo metu stovėjo prie savo automobilio VW Touran, ir, atidaręs variklio dangtį, pylė langų plovimo skystį. Automobilis Audi 80 kliudė ir automobilį VW Touran. Po to automobilio Audi 80 vairuotojas buvo labai sutrikęs, matėsi, kad norėjo padėti nukentėjusiajam, bet šis nieko nekalbėjo (b. l. 133).

P. S. (P. S.) įvykio metu buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 38-39).

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti ir kiti įrodymai: Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio patrulio A. R. tarnybinis pranešimas (b. l. 12), kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir eismo įvykio vietos planas (b. l. 13-15), fotolentelės (b. l. 16-18), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (b. l. 19-20, 21-22), eismo įvykio vaizdo įrašo pateikimo protokolas (b. l. 28), eismo įvykio vaizdo įrašo apžiūros protokolas (b. l. 29-30), Policijos registruojamų įvykių registro išrašas (b. l. 11).

Atlikus P. S. (P. S.) ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę buvo gautas psichiatrijos ekspertizės aktas 78TPK-232/2015, kuriame nurodyta, kad P. S. (P. S.) jam inkriminuojamo baudžiamojo įstatymo uždraustos veiklos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl psichikos būsenos jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. P. S. (P. S.) šiuo metu diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidine šizofrenija, dalinė remisija, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali suvokti konkrečias faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, todėl galima su juo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauto teismo posėdyje. P. S. (P. S.) dėl psichikos būsenos rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. gyvenamosios vietos Psichikos sveikatos centre (b. l. 86-90).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, tarp jų P. S. (P. S.), nukentėjusiojo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, kurie visiškai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, taip pat tarpusavyje sutampančius su liudytojų A. A. ir J. V. – B. paaiškinimais bei kitais byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad P. S. (P. S.) 2014 m. vasario 12 d., apie 9.58 val. „Statoil“ degalinės, esančios Ukmergės g. 177, Vilniuje, teritorijoje, vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2014 m. vasario 12 d.) 14 punkto reikalavimus, išvažiavęs iš degalinės plovyklos ir pradėdamas važiuoti atbulas, nesilaikė visų atsargumo priemonių, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2014 m. vasario 12 d.) 106 punkto reikalavimus, neįvykdė reikalavimo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2014 m. vasario 12 d.) 9 punkto reikalavimus, neįsitikino, kad važiuoti atbulai yra saugu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi 2014 m. vasario 12 d.) 106 ir 119 punktų reikalavimus, dėl ko partrenkė ir sužalojo prie degalinės teritorijoje stovėjusio automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusį S. G., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, šiais savo veiksmais padarydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas įvertinęs psichiatrijos ekspertizės akto duomenis ir teisme gautus teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimus, sprendžia, kad P. S. (P. S.) šios veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl psichikos būsenos jis, darydamas veiką, negalėjo visiškai suvokti savo veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Tai sudaro pagrindo konstatuoti, kad P. S. (P. S.) yra ribotai pakaltinamas (BK 18 str. 1 d.). Įvertinęs tai, kad P. S. (P. S.) diagnozuota liga yra nepagydoma, taip pat specialistų rekomendacijas, taikytas specialias žinias ir kriterijus, taip pat atsižvelgiant į P. S. (P. S.) asmenybę (brandaus amžiaus, neteistas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirbantis, neturintis šeimos) bei veikos pavojingumą bei jos pobūdį – teismas konstatuoja, jog yra pagrindas P. S. (P. S.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. gyvenamosios vietos Psichikos sveikatos centre. P. S. (P. S.) teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gydosi VŠĮ „Šeškinės poliklinika“ (BK 18 str. 2 d., 98 str.; BPK 403 str. 1 d. 2 p., 2 d. 1 p.).

Pagal teismų praktiką, jeigu byloje nustatoma, kad ribotai pakaltinamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, kad tarp veikos ir jos teisinių padarinių – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atsiradimo – yra priežastinis ryšys, nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti išspręstas iš esmės (BPK 403 str. 4 d.). Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nukentėjusysis S. G. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl papildomo (neįskaitant jau jam atlygintos) neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 156). Bylos duomenimis, draudimo kompanija AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam S. G. sumokėjo 1 737,72 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 164-165, 173), tačiau nukentėjusysis reikalauja papildomai priteisti jam dar 2 000 Eur neturtinės žalos.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nusikaltimu padaryta neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl ribotai pakaltinamo asmens – P. S. (P. S.) veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. G. sveikata (nustatytos muštinės žaizdos dešinio antakio ir nosies srityse poodinė kraujosruva kelio srityje su priekinio kryžminio raiščio plyšimu, išorinio šalutinio raiščio patempimu, dvigalvio šlaunies ir dvipilvio raumens daliniu plyšimu, kraujo susikaupimo sąnario ertmėje). Pagal nukentėjusiojo paaiškinimus teismo posėdžio metu, iš esmės nepatogumus bei išgyvenimus nukentėjusysis patyrė dėl to, kad įvykio metu plyšo jo dešinės kojos kelio raištis, iš karto po įvykio vieną savaitę nukentėjusysis buvo nedarbingas, gydytojai iš karto po įvykio tinkamai nenustatė diagnozės, dėl ko nukentėjusiajam reikėjo savo iniciatyva kreiptis į privačią gydymo įstaigą, dėl patirtų sužalojimų reikėjo daryti operaciją, jai ruoštis (mėnesį laiko ir dirbo, ir atlikinėjo procedūras, ruošiantis operacijai, dėl kurių darbo metu reikėjo važinėti į gydymo įstaigą) bei atlikti reabilitacijos procedūras po operacijos (dar vieną mėnesį), po operacijos vieną mėnesį nukentėjusysis taip pat buvo nedarbingas, be to, jis buvo priverstas vienerius metus praleisti studijas, pusę metų nesportavo, patyrė stresą bei išgyvenimus dėl to, jog buvo vienintelis šeimos maitintojas (turi žmoną ir nepilnametį vaiką), o staiga tapo nedarbingas. Kita vertus, nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, jog didelį stresą ar išgyvenimus dėl įvykio metu padarytų sužalojimų jis patyrė tik pačio įvykio metu, pamatęs sužalojimus, ypatingų psichologinių išgyvenimų, baimės, nerimo po įvykio jis nejuto, į psichologus nesikreipė, jo nekankino nemiga, dabar dar jaučia koją, tačiau jos paprastai neskauda, gali dirbti, sportuoti, taigi ilgalaikių, sunkių padarinių dėl šių sužalojimų nekilo, iš viso nukentėjusysis nedirbo vieną mėnesį ir vieną savaitę, dar vieną mėnesį turėjo derinti gydymo procedūras su darbu, jo patirta turtinė žala yra visiškai atlyginta draudimo kompanijos, be to, nepraėjus net metams po įvykio, ir 1 737,72 Eur dydžio neturtinė žala jam buvo atlyginta. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam yra atlyginta pakankamo dydžio neturtinė žala, dėl ko jo civilinis ieškinys dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Tai atitinka ir teismų praktiką, kuri, pastebėtina, negali būti analogiška dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, nes kiekvienu atveju konkrečios bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant šį klausimą, skiriasi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. S. (P. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti ribotai pakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, pridėtą prie bylos, palikti saugoti byloje.

Atmesti nukentėjusiojo S. G. civilinį ieškinį.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.