Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-512-174/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-29
Bylos Nr.
AN2-512-174/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00863-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
Š. G.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-512-174/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00863-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2.; 1.5.3.; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto Š. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto Š. G. skundo ir paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-111968735-17, kuriuo Š. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 450 Eur bauda ir jam taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 1 mėnesiui už tai, kad jis 2017 m. liepos 8 d., apie 19.43 val., Medelyno g., Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 144 km/h greičiu, viršijo nustatytą 60 km/h greitį (įvertinus greičio matuoklio 2 km/h paklaidą) 82 km/h. Tokiai savo veiksmais Š. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Š. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį ir jam už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirti švelnesnę nuobaudą, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Nurodo, kad padaryto nusižengimo neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jo skundo argumentus dėl švelnesnės atsakomybės taikymo. Apelianto Š. G. nuomone, teismas, išnagrinėjęs jo skundą, be pagrindo neatsižvelgė į aplinkybes, leidžiančias taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, neįvertino bausmės tikslų, dėl to jam buvo paskirta nepagrįstai didelė, jo teises bei interesus ribojanti bausmė, kuri neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų bei neabejotinai sukels nepagrįstai didelių pasekmių.

Visų pirma apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra nemotyvuota, t. y. teismas visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl jo, Š. G., skunde nurodytų aplinkybių dėl neproporcingai didelių neigiamų pasekmių jam atėmus teisę vairuoti transporto priemones, nevertino pažeidimo padarymo aplinkybių ir pobūdžio ir dėl to skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Teismas formaliai nurodė, kad nenustatė aplinkybių, leidžiančių taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobaudą, tačiau dėl tokios išvados argumentuotai nepasisakė, šių aplinkybių bylos kontekste nenagrinėjo. Tai leidžia teigti, jog skundas buvo išnagrinėtas neišsamiai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Taip pat negalima sutikti su teismo išvada, kad netaikius specialiosios teisės atėmimo, pasiekti bausmės tikslus kitomis administracinėmis poveikio priemonėmis nagrinėjamu atveju nėra galimybės. ANK 416 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda yra numatyta 450 Eur, todėl, atsižvelgiant į baudų dydžius už kitus administracinius nusižengimus bei į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, kai vidutinis darbo užmokestis yra apie 830 Eur, tokia bauda yra labai didelė. Tokia bauda yra pakankamai didelė ir įvertinus jo, Š. G., gaunamas pajamas. Taip pat apeliantas neprieštarauja ir sutinka, jog neatimant teisės vairuoti jam galėtų būti paskirta didesnė nei minimali bauda, tai būtų laikoma proporcinga nuobauda, įvertinus tai, kad jam nebūtų atimama teisė vairuoti transporto priemones. Š. G. nurodo, kad pusę paskirtos baudos pagal administracinį nurodymą jis jau yra sumokėjęs, tai rodo, jog jis nevengia atsakomybės. Š. G. pasižada sumokėti ir likusią baudos dalį. Neatėmus jam teisės vairuoti transporto priemones jis toliau dirbs taksi vairuotoju ir turės realią galimybę sumokėti visą jam paskirtą baudą. Nors, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, jis, Š. G., anksčiau buvo baustas už kitus KET pažeidimus, tačiau apeliantas pažymi, kad tokio dydžio bauda jam niekada nebuvo paskirta, be to, jis yra sumokėjęs visas anksčiau jam paskirtas baudas, tai tik dar kartą įrodo, jog jam paskyrus tik piniginę baudą, ji bus sumokėta ir tai jam sukels įstatyme numatytas neigiamas pasekmes, kurias lėmė jo padarytas administracinis nusižengimas.

Apeliantas Š. G. pažymi, kad su padarytu administraciniu nusižengimu jis sutiko, byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi dėl tokio savo poelgio, vertina jį kritiškai. Kaip nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, pažeidimas buvo padarytas minimaliai sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, įvertinus aplinkybes, t. y. leistiną greitį jis viršijo Klaipėdos mieste, Medelyno gatvėje, kurioje yra leidžiamas didesnis greitis nei paprastai būna mieste. Didesnis greitis paprastai leidžiamas atsižvelgiant į kelio ruožo ypatumus, įvertinus tai, kad važiuojant didesniu greičiu nebus sukelta grėsmė eismo saugumui. Leistiną greitį jis viršijo šeštadienio vakare, kai eismas nebuvo intensyvus, kelyje automobilių beveik nebuvo. Dėl šių priežasčių jo padarytas pažeidimas nesukėlė ypatingai didelės grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui. Apeliantas pažymi, kad prie aplinkybių, suteikiančių teisę teismui taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nurodytų pažeidimo padarymo aplinkybių nenagrinėjo, nevertino jų dėl galimybės skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nors, Š. G. nuomone, tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl švelnesnės nei numatytos įstatyme atsakomybės taikymo.

Be to, apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu ir, atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones net ir trumpam terminui, tai turės sunkių ir neproporcingų padarytam administraciniam nusižengimui padarinių. Tokios aplinkybes neatitiktų piliečių lygiateisiškumo principo, nes kitam pažeidėjui, kurio darbas nėra susijęs su transporto priemonės vairavimu, pasekmės būtų daug švelnesnės, nors pažeidimo pobūdis ir pavojingumas būtų toks pat. Š. G. nurodo, kad jis dirba E. N. transporto paslaugų įmonėje. Jo darbas yra taksi automobilio vairavimas. Š. G. pažymi, kad atėmus jam teisę vairuoti 1 (vienam) mėnesiui, jis nebegalės atlikti savo tiesioginių pareigų ir neabejotinai bus atleistas iš darbo, tai sukels jam didelių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių. Darbas vairuojant taksi yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, atėmus teisę vairuoti transporto priemones jis ne tik neturės pajamų visą mėnesį, bet, jį atleidus iš darbo, turės ieškotis kito darbo, o jo paieškos gali užtrukti pakankamai ilgą laiką.

ANK 22 straipsnyje administracinės nuobaudos paskirtimi įvardijamas siekis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apelianto nuomone, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir įgyvendinti paskyrus jam tik piniginę baudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, nurodyti pirmosios instancijos teismo procesiniai pažeidimai leidžia teigti, kad teismas be pagrindo netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, kurios leidžia, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jam, Š. G., specialiosios teisės atėmimas buvo paskirtas nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista ir jam turi būti paskirta švelnesnė administracinė nuobauda (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius prašo atmesti kaip nepagrįstą Š. G. apeliacinį skundą ir palikti galioti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu, paliktu galioti skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi, Š. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 450 Eur bauda ir jam taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 1 mėnesiui. Š. G. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį viršijo nustatytą leistiną 60 km/h greitį (įvertinus greičio matuoklio 2 km/h paklaidą) 82 km/h. Ginčo dėl šio administracinio nusižengimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti Š. G. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą neturi teisinio pagrindo. Kadangi Š. G. apeliaciniame skunde kelia tik jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš to, kas paminėta, išeina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Vertinant Š. G. skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Kita vertus, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį už Š. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių yra privalomas.

Nagrinėjamu atveju Š. G. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, buvo paskirtas minimalus šio straipsnio 7 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nors apeliantas prašo šios administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, jam neskirti, šį savo prašymą argumentuodamas tuo, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė ypatingai didelės grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui, nes leistiną greitį jis viršijo šeštadienio vakare, kai eismas nebuvo intensyvus, kelyje automobilių beveik nebuvo; taip pat tuo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis neabejotinai bus atleistas iš darbo E. N. transporto paslaugų įmonėje, kur dirba taksi vairuotoju, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, tai sukels jam didelių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo neskirti Š. G. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra.

Pažymėtina, kad Š. G. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairuodamas transporto priemonę daugiau kaip 50 km/h viršijo leidžiamą greitį, važiavo net 144 km/h greičiu, kai leistinas greitis buvo 60 km/h greitį, viršydamas greitį net 82 km/h (įvertinus greičio matuoklio 2 km/h paklaidą pažeidėjo naudai). Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, jog, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, anksčiau jis ne kartą buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, iš jų ir už analogiško pobūdžio nusižengimą – nustatyto greičio viršijimą, tai, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, rodo, kad Š. G. padarytas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio.

Atmetant administracinėn atsakomybėn patraukto Š. G. skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atsižvelgdamas į galimas greičio viršijimo pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį nusižengimą (kai greitis viršijamas daugiau kaip 50 km/h) nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Todėl tai, kad Š. G. darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo veikla, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas KET reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Juo labiau jog, kaip minėta, Š. G. ir praeityje buvo baustas už analogiško pobūdžio nusižengimą (nustatyto greičio viršijimą) ir kitus KET pažeidimus, už padarytus nusižengimus jam buvo skiriamos piniginės baudos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl pažeidė KET, padarydamas vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, be to, kaip matyti, Š. G. ir po šio jam inkriminuoto nusižengimo padarymo buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį (b. l. 55–56), suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų dėl savo neteisėto elgesio Š. G., nepaisydamas darbo veiklos, nedaro, toliau pažeidinėja įstatymais nustatytą tvarką. Todėl tokio asmens interesai, priešingai, nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju negali būti iškeliami aukščiau visuomenės bendrųjų interesų užtikrinti eismo saugumą ir nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.

Pažymėtina, kad Š. G. skunde akcentuojama aplinkybė, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbe, jam buvo žinoma dar iki nusižengimo padarymo, t. y. jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, tačiau to nepaisė ir vairuodamas automobilį kelyje, kur leistinas greitis 60 km/h, važiavo 144 km/h greičiu, t. y. beveik du su puse karto didesniu nei leistinas (leistiną greitį viršijo net 82 km/h), būdamas visiškai abejingas galimoms sunkioms pasekmėms. Kita vertus, kaip matyti iš Š. G. pateiktos darbo sutarties Nr. 2016/15 (b. l. 47) ir E. N. transporto paslaugų įmonės pateiktos Š. G. charakteristikos (b. l. 49), jis šioje įmonėje dirba nuo 2016-10-28, t. y. dirbo iki nusižengimo padarymo, taigi jis žinojo, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbe, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis vairavo automobilį mieste šeštadienio vakare, kai eismas, priešingai, nei teigia apeliantas, būna pakankamai intensyvus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Kita vertus, įvertinus tai, kad Š. G. teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui – 1 mėnesiui, abejotina jo skundo argumentu, kad dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo jis gali prarasti darbą. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš darydamas tyčinį administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Tai, kad Š. G., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas.

Nagrinėjamu atveju apelianto vertinimas, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė ypatingai didelės grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui, parodo, kad Š. G. tinkamai neįvertina šio administracinio nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį bando racionalizuoti ir pateisinti nelogišku argumentu – neva važiavimas kelyje, kur, apelianto teigimu, eismas nebuvo intensyvus, yra mažiau pavojingas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog Š. G., be paskirtos administracinės nuobaudos – baudos, turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nedarytų šiurkščių KET pažeidimų.

Nors Š. G. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neįvertino visų jo skunde nurodomų argumentų, reikšmingų administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tinkamam individualizavimui, tačiau su šiais apelianto argumentais aukštesnysis teismas taip pat nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, visos Š. G. skunde nurodytos aplinkybės, jog administraciniu nurodymu paskirtą piniginę baudą sumokėjo, gailisi padaręs nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant darbo funkcijas, teismo buvo įvertintos, pagrįstai konstatuojant, jog tai nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą skirtu švelnesnę administracinę nuobaudą. Su šia apylinkės teismo išvada, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sutinka ir apygardos teismas.

Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant skundą apylinkės teisme, Š. G. nenurodė. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog Š. G. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto Š. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė