Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-4015-1223/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-12-30
Bylos Nr.
1-4015-1223/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21760-2025-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
M. L.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-4015-1223/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21760-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.6.7; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov),sekretoriaujant Livetai Veličkaitei,vertėjaujant Olgai Gumuliauskienei,dalyvaujant prokurorėms Martynai Lukauskaitei, Indrei Zubavičiūtei,kaltinamajam M. L. (M. L.), jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. 2025 m. birželio 21 d., apie 18.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia abejomis rankomis sugriebė V. U. (V. U.) už kaklo ir jį spaudė, po ko abejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių jam į galvos sritį, taip sukėlė V. U. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą, padarydamas jam odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir kairiame momenyje. Taip M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Kaimynės bute vyko remonto darbai. Dieną prieš įvykį santechnikai pramušė skylę bendroje jo ir kaimynės sienoje. Jam žadėjo tai sutvarkyti, tačiau nieko nepadarė. Įvykio diena pamatė kaimynės bute prie skylės sėdintį statybininką V. U. Paklausus, kas sutvarkys skylę, V. U. atsakė, kad jis yra nekaltas, nes skylę padarė santechnikai. Praradęs savitvardą nuėjo į kaimynės būtą ir užpuolė V. U., paėmė jį už atlapų, patampė ir sudavė jam smūgius, kaip tai nurodyta pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka, kad padarė V. U. nustatytus sužalojimus. Po kelių savaičių V. U. atsiprašė ir atlygino jam padarytą žalą.

Nukentėjusysis V. U. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko vidaus apdailos darbus. 2025 m. birželio 20 d. jam telefonu pranešė, kad santechnikas A. B. atlikdamas savo darbus per klaidą pragręžė skylę bendroje butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sienoje ir dėl padarytos žalos susitarė su buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoju. 2025 m. birželio 21 d., apie 18.10 val., jam dirbant, pro atrakintas buto duris atėjo vyras, vardu M., kiek jam žinoma, gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini). M. pasakė jam: „tai ką, ar aš pats turiu eit ir kalbėt?“, pranešė, kad jam padaryti nuostoliai ir jog paskambins kažkokiems banditams. Po to M. abejomis rankomis griebė jam už kaklo, suspaudė, dėl to pajautė fizinį skausmą, kurį vertina septyniais balais iš dešimties, tada abejų rankų kumščiais gal du–tris kartus trenkė jam į galvos sritį, dėl to taip pat pajautė fizinį skausmą, kurį vertina šešiais balais iš dešimties. Po šių smūgių M. dar kažką jam pasakė ir išėjo. Nedelsdamas apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Savo galvos srityje pastebėjo nubrozdinimą ir patinimą. Dar jaučia fizinį skausmą kairėje apatinio žandikaulio srityje. Praėjus kuriam laikui po įvykio M. jo atsiprašė ir atlygino jam padarytą žalą. Atleido M. ir pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio atsisako.

Liudytojas A. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), štrabuodamas sieną pamatė, kaip kaimyninio buto duše nukrito plytelės. Bandė tartis su kaimynu dėl šios problemos, tačiau nesėkmingai. Bute taip pat dirbantis V. U. užpūtė skylę putomis, kad į kaimyno butą nepatektų dulkės. Kitą dieną, apie 17–18 val., jam paskambino V. U. ir pasakė, kad kaimynas atbėgo, jį smaugė ir lygtais jam trenkė.

Liudytojas V. B. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute vyko remonto darbai, juos atliko V. U. ir santechnikas A. B. Remonto darbai reikalavo bendros su kaimyno M. L. butu sienos griovimo. M. L. su tuo sutiko, siena buvo nugriauta ir pastatyta nauja. Po ko A. B. bandė paslėpti sienoje vamzdžius, dėl to M. L. bute turbūt iškrito dvi plytelės. A. B. bandė aiškintis, tačiau M. L. neįleido jo į savo butą. Kitą dieną dirbo V. U., kuris jam paskambino ir pasakė, kad M. L. jį užpuolė. Kiek žino iš V. U., M. L. trenkė jam per galvą. Kitą dieną nuvažiavo į savo butą apžiūrai ir rado V. U., kurio kairės galvos pusės viršugalvyje matėsi 2 Eur monetos dydžio įdrėskimas.

Liudytojas, policijos pareigūnas E. Ž. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną parodė, kad 2025 m. birželio 21 d. dirbdamas kartu su policijos pareigūnų E. Š. gavo pranešimą apie įvykį adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus juos pasitiko pranešėjas, kurio vardo neatsimena. Bute, kuriame matėsi statybos-remonto darbai, pranešėjas pasakė, kad sienoje buvo padaryta skylė, buvo bandoma kalbėtis su kaimynu dėl žalos atlyginimo, tačiau nesėkmingai. Pranešėjo galvos srityje buvo žaizda, negali pasakyti, kurioje pusėje. Pranešėjas nurodė, kad jautė fizinį skausmą, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Nustatė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravęs M. L. Įvykio dieną su M. L. susisiekti nepavyko.

Iš specialisto išvados matyti, kad V. U. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir kairiame momenyje, padaryti paveikus kietais bukais ir (ar) paviršiais, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ „Naujosios Vilnios poliklinika“ 2025 m. birželio 23 d. 15.11 val., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. birželio 21 d. V. U. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tikėtina, kad V. U. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. V. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad V. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. V. U. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir (ar) paviršiais. Tikėtina, kad V. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į veido ir momens sritį, tiek ir pačiam V. U. momens sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių. V. U. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse, atsisukęs kaire galvos puse į traumuojantį daiktą. V. U. nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais ir (ar) paviršiais. Tikėtina, kad V. U. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius į veido ir momens sritį, tiek ir pačiam momens sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar paviršių.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažįstančiajam V. U. pasiūlius pagal jam pateiktas penkias nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, V. U. pareiškė, kad asmuo nuotraukoje Nr. 1 yra tas pats asmuo, kuris jį užpuolė ir sukėlė jam fizinį skausmą. Nuotraukoje Nr. 1 pavaizduotas asmuo yra M. L.

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad įraše girdima, kaip 2025 m. birželio 21 d. 18.14 val. V. U. operatoriui praneša apie tai, kad prieš jį ką tik (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atlieka remonto darbus, kaimynas, vardu M., gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), rodydamas nepasitenkinimą dėl dieną prieš santechniko per klaidą išgręžtos skylės bendroje butų sienoje, panaudojo prieš jį fizinį jėgą – smaugė ir smogė, dėl to jam truputį skaudą.

Iš kūno kameros vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad pirmame įraše matoma, kaip vyras praverdamas buto duris pasitinka policijos pareigūnus. Vyras iš išvaizdos panašus į statybininką. Bute vyksta statybos-remonto darbai. Paklaustas policijos pareigūno, vyras atsako, kad atbėgo kaimynas iš ano buto, griebė jam už kaklo, sudavė kažkur į šoną ir reiškė nepasitenkinimą dėl santechniko sienoje pragręžtos skylės. Po kurio laiko vyras parodo savo galvą ir sako, kad čia buvo kraujo lašas, bet jau nebėra. Įraše ant vyro kairės pusės pakaušio matomas nubrozdinimas. Antrame įraše matomos identiškos aplinkybės, užfiksuotos kito policijos pareigūno kūno kamera.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 straipsnio 1 dalies pagrindu šio skyriaus 135, 138 ir 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 7 punktą nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. L. kaltė mušant ir kitaip smurtaujant – abejomis rankomis sugriebus V. U. už kaklo ir jį spaudus, taip pat kumščiais sudavus ne mažiau dviejų smūgių jam į galvos sritį – sukėlus V. U. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojus, padarant jam odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir kairiame momenyje, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamasis M. L. apklausiamas parodė, kad paėmė V. U. už atlapų ir tampė bei sudavė jam smūgius, sutiko, jog padarė V. U. nustatytus sužalojimus. Be M. L. prisipažinimo, jo kaltę sukėlus V. U. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojus įrodo nukentėjusiojo V. U. parodymai, iš kurių matyti, kad M. L. rankomis griebė jam už kaklo ir jį suspaudė, po ko kumščiais du–tris kartus trenkė jam į galvos sritį, dėl to jautė fizinį skausmą bei jam galvos srityje buvo padaryti nubrozdinimas ir patinimas; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, pagrindžiantis, kad V. U. atpažino M. L. kaip asmenį, kuris tai padarė; kūno kameros vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas sužalojimas V. U. galvos srityje; specialisto išvada, pagrindžianti, kad V. U. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir kairiame momenyje, sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Neabejotina, kad dėl sugriebimo už kaklo ir smūgių kumščiais į galvos sritį sudavimo V. U. jautė fizinį skausmą. M. L. suvokė ir numatė, kad rankomis sugriebus V. U. už kaklo ir jį spaudus bei kumščiais sudavus ne mažiau dviejų smūgių jam į galvos sritį gali sukelti jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdyti jo sveikatą, ir tokių padarinių norėjo, nes, kaip pats apklausiamas parodė, prarado savitvardą dėl to, kad niekas nesutvarkė jo buto sienoje padarytos skylės, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (1 punktas), savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo (2 punktas), susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu (3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (4 punktas).

M. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Iš kaltinamojo M. L. ir nukentėjusiojo V. U. parodymų matyti, kad M. L. atlygino V. U. padarytą žalą, taip pat jog M. L. atsiprašė V. U., V. U. M. L. atleido ir pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisakė, bylos nagrinėjime teisme pasirinko nedalyvauti. Iš to teismas sprendžia, kad M. L. savu noru atlygino V. U. padarytą žalą ir su juo susitaikė. M. L. yra dirbantis, vedęs, neteistas, per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas. Nors M. L. prieš tai jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs tokią pačią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir tuo pačiu pagrindu – jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, tačiau nuo atitinkamo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo įsiteisėjimo praėjo ilgas laikas – daugiau nei ketveri metai. Be to, svarbu, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepalankiai susiklosčiusioje situacijoje dėl M. L. buto sienoje padarytų apgadinimų jo pasirinkto netinkamo šios problemos sprendimo būdo, todėl pagrindo spręsti apie sistemingą M. L. smurtinį elgesį nėra. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog M. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, be kita ko, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

M. L. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai. Minėta, praeityje M. L. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu už padarytą analogišką nusikalstamą veiką. Gynėjos akcentuojamas nuo atitinkamo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjęs laikas sprendžiamu klausimu yra teisiškai nereikšmingas. Pažymėtina, praeityje M. L. padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai vertintina ne kaip jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu sąlyga (BK 38 straipsnio 2 dalis), o kaip jo asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Nors, minėta, nagrinėjama nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau iš pasikartojusio M. L. smurtinio elgesio galima spręsti, kad praeityje vien sprendimu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu jo smurtinis elgesys nebuvo pakankamai prevenciškai paveiktas. Todėl pritartina prokurorei, kad, siekiant tai pažaboti, tikslinga M. L. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant mažesnį už vidurkį šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

V. U. pareiškė M. L. civilinį ieškinį dėl 1 200 Eur dydžio neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu V. U. civilinio ieškinio atsisakė, nurodydamas, kad M. L. atlygino jam padarytą žalą. Tai sudaro pagrindą priimti civilinio ieškinio atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 105 straipsnio 5 dalies pagrindu, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 145,83 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš M. L. valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu imperatyviu, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, nepriklausomai nuo M. L. valios, nes jis nemoka proceso kalbos. Be to, M. L. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodė, kad gauna minimalaus dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Teismo vertinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš M. L. būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą. Tai, kas išdėstyta, sudaro pagrindą neišieškoti iš M. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

M. L. (M. L.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu V. U. (V. U.), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. L. (M. L.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant devynių mėnesių nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos šio įpareigojimo įvykdymo terminą.

M. L. (M. L.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsnio 1 dalimi, priimti civilinio ieškovo V. U. (V. U.) ieškinio dėl 1 200 Eur dydžio neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš M. L. (M. L.) atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Neišieškoti iš M. L. (M. L.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską (laikomas voke prie bylos 120 lapo) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

M. L. (M. L.) išaiškinti, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas