- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 2YT-19920-475/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13081-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- B. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- O. Ž., N. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. Ž., N. Ž., N. Ž., suinteresuotų asmenų N. Ž. ir N. Ž. įstatyminė atstovė V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas patikslintu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas B. Ž. priėmė po jo sutuoktinės R. Ž. mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Patikslintame pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė R. Ž.. Santuokoje jiems gimė du vaikai, O. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) M. Ž. buvo sudaręs santuoką su V. Ž. (R.) ir susilaukė dviejų vaikų, N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) bei N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje pareiškėjas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisę buvo įgiję nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamasis turtas buvo registruotas pareiškėjo vardu. Po sutuoktinės mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir palikimo bylos neužvedė. Po sutuoktinės mirties liko gyventi santuokoje įsigytame bute, toliau naudojosi žemės sklypu, mokėjo žemės ir kitus mokesčius, šiuo visu ir ne tik savo dalimi, turtu naudojosi kaip savo, rūpinosi ten paliktais daiktais, darė remontą , tad savo veiksmais faktiškai priėmė palikimą. Kadangi kita tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių, jog faktiškai priėmė sutuoktinei priklausančią palikimo dalį, kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukurs teisines pasekmes, t.y. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios sutuoktinės turto dalį (b. l. 28-29).
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo O. Ž. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį patenkinti (b. l. 48-49).
Suinteresuotų asmenų N. Ž. ir N. Ž. įstatyminė atstovė V. R. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą bepateikė, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 51-52, 53).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas B. Ž. ir R. Ž. gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų – O. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini) M. Ž. buvo sudaręs santuoką su V. Ž. (R.) ir susilaukė dviejų vaikų – N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini) bei N. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini)
B. Ž. ir R. Ž. 1979 m. liepos 16 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1992 m. rugsėjo 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374, pagrindu įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 17/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 10-11, 12). Minėto turto ½ dalis priklausė R. Ž.. R. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). Testamentų registre nėra įregistruota R. Ž. sudarytų testamentų ir nėra registruota palikimo priėmimo faktų (b. l. 16).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Pareiškėjo pareiškimas yra nuoseklus – pareiškėjas po sutuoktinės R. Ž. mirties į notarą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė, tačiau po jos mirties palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdo kaip savo, moka mokesčius (b. l. 17-23, 35-38). Teismas vadovaudamasis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, jog po sutuoktinės mirties pareiškėjas visu po palikėjos mirties likusį nekilnojamąją pradėjo valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 576-578, 582 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.