Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-25 · Administracinė byla Nr. I-10463-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
I-10463-484/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
T. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10463-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-04005-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.21; 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
SPRENDI MA SLietuvos Respublikos vardu2015 m. lapkričio 25d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjaIna Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K),10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Skundenurodė, kad nuo 2011-04-01 iki 2012-01-01 jo laisvė Lukiškių TI-K buvo apribota pažeidžiant teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, žeminant jo garbę ir orumą. Paaiškino, kad kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, trūko oro. Kamerose buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui teko mažiau ploto, nei nustato teisės aktai. Remdamasis Lietuvos higienos norma HN 76:1999 nurodė, kad vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau kaip 5 m². Pažymėjo, kad jeigu nuteistajam tenka mažiau nei 3 m² kameros grindų ploto, tai laikoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu.

Pareiškėjo tvirtinimu, dėl neteisėtų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių bendrauti sumenkėjimą, nuolat jaučia baimę, apatiją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad anksčiau į teismą neturėjo galimybės kreiptis, kadangi nemokėdamas prancūzų kalbos, neturėjo galimybės susipažinti su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su Konvencijos 3 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu ir suprasti, kad jo teisės buvo pažeistos. Pažymėjo, kad neteisėtų valstybės institucijų veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų neigiamas poveikis yra juntamas dabar ir išliks visam gyvenimui, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta, nepaisant jos atsiradimo laiko (1b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpius, kuriuos jis praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2011-03-31 iki 2012-01-10. Skundą teismui dėl žalos priteisimo pateikė 2015-08-06. Atsižvelgdamas į tai, Lukiškių TI-K, remdamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011).

Atsakovo atstovo teigimu, nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Atsakovo atstovo teigimu, Lukiškių TI-K administracija stengiasi sumažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį suimtiesiems ir nuteistiesiems, sudaro galimybę jiems pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsakovas atstovo tvirtinimu, maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau šis skaičius nuolat buvo viršijamas ir galėjo siekti virš 1 000 asmenų, kadangi Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija negali įtakoti atvykstančiųjų asmenų skaičiaus.Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytos ribos.

Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, o asmenys, kurie reguliariai vėdina savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Atsakovo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad tam tikri nepatogumai yra neatsiejama laisvės atėmimo bausmės pasekmė (6-13b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-01-04, atlyginimo.

Lietuvos Respublik?s viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikoscivilinio kodekso(toliau –CK)ir kitųįstatymųnustatyta tvarka.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tikCKnormos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodeksonormos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d.nutartisadministracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d.nutartisadministracinėje bylojeNr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d.nutartis administracinėje bylojeNr. A556-150/2011ir kt.).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (LVAT 2011 m. kovo 24 d.nutartisadministracinėje bylojeNr. A261-1027/2011). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nustatyta, kad galimi pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu prasidėjo 2011-03-31ir tęsėsi iki 2012-01-10 (1, 6-13 b. l.). Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų (ploto trūkumo, netinkamos kamerų būklės), t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė,todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015-08-03 (2 b. l.), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011-03-31 iki 2012-01-10.Byloje taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytinaišvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Skunde ir atsikirtime į atsiliepimą (27-28 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad 2011-2012 metais jis patyrė psichologinių sukrėtimų (kameros draugo savižudybė, gaisras Lukiškių TI-K), dėl kurių ilgą laiką buvo depresijoje, nebendravo su kitais asmenimis, todėl tik 2015 m. pradžioje, atsigavus nuo patirto šoko ir pradėjus bendrauti su kitais asmenimis, sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir kito nuteistojo pagalba (nes neturi reikiamo išsilavinimo) parengė skundą teismui.

Pažymėtina, kad pareiškėjas jokių įrodymų apie savo psichologinę būklę 2011-2012 metais, kuri galėjo būti kliūtimi suvokti savo teisių pažeidimą ir laiku kreiptis teisminės gynybos, nepateikė. Kitų nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo sąlygoti ieškinio senaties termino praleidimą, taip pat nenustatyta. Pareiškėjo argumentai apie teisinį nepasirengimą laiku kreiptis į teismą nepripažintini svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti.

Taigi, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindąišvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo pats arba pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK1.125straipsnio 8 dalis,1.131straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į tai, teisiškai nėra svarbu, kaip šioje byloje būtų spręstas pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo klausimas, todėl teismas nenagrinėja kitų skundo bei atsiliepimo argumentų dėl viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos buvimo).

Taigi, nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, kadpareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą teismui pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti, pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

T. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė