- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- I-2936-643/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Iveta Pelienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Ivetos Pelienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–6) prašydamas: 1) teismui pripažinus, kad yra praleidęs terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esat svarbioms priežastims; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą; 3) panaikinti 2014 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė arba KAM) sprendimą Nr. 12-01-34 (toliau – ir Sprendimas); 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos KAM, nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija) dalį – viso 13 145,82 Lt.
Pareiškėjas nurodo, kad jam 2010 m. birželio 30 d. KAM sprendimu paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), buvo perskaičiuota remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu ir mokama sumažinta. Pareiškėjas nurodo, kad KAM, taikydama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam iš viso neišmokėjo 13 145,82 Lt pensijos dalies. Pažymėjo, jog sumažintos pensijos mokėjimas buvo pratęstas 2012 metams bei 2013 metams. Pareiškėjo teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Pažymėjo, jog jis yra diskriminuojamas kaip pensininkas gaunantis pensiją tarp kitų socialinių grupių, taikant 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų nuostatas. Savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis bei tarptautiniais teisės aktais. Pareiškėjas, gindamas savo pažeistas turtines teises, 2013 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į KAM su prašymu apskaičiuoti bei išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, tačiau VRM ginčijamu Sprendimu atsisakė tai padaryti. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama KAM, ir KAM atsiliepime (b. l. 14–17) į skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti. Pažymėjo, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta valstybinė pensija, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai, jei pensija mažinama ne daugiau nei 20 procentų. KAM pažymėjo ir tai, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio, kuriuo pratęstas atitinkamų teisės normų galiojimas, atitiktis Konstitucijai šiuo metu yra nepaneigta, todėl ministerija neturi teisės galiojančių Laikinojo įstatymo normų nevykdyti. Pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjui pensija buvo mažinama Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu bei susidariusios pensijos nepriemokos dydžio, t. y. 13 145,82 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad
Nuo 2010 m. birželio 30 d. KAM sprendimu pareiškėjui J. M. neterminuotai buvo paskirta 1 287,43 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija (b. l. 34).
2013 m. gruodžio 11 d. KAM buvo gautas pareiškėjo prašymas apskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią 2010 m. birželio 30 d. – 2013 m. gruodžio 3 d. laikotarpiu (b. l. 25).
2014 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 12-01-34 KAM išaiškino pareiškėjui, jog jam paskirta pensija buvo mažinama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai ir nurodė, jog vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokama visa jam paskirta pensija. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs 3 metų senaties terminą, todėl jo prašymo nenagrinėjo (b. l. 7–8).
Iš Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo personalo ir administravimo valdybos J1 parengtos 2014 m. vasario 14 d. pažymos Nr. PAS-281 (b. l. 19) nustatyta, jog pareiškėjui paskirta 1 287,43 Lt dydžio valstybinė pensija nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, jo pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, nepagrįstai. Byloje ginčo nėra dėl pensijos ribojimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju vertintinas tik pareiškėjo pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas teisėtumas bei pagrįstumas.
Ginčui taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.
Teisinis reglamentavimas
Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 str. nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str., kurio 1 d. 2 p. nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 str. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92).
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas buvo sustabdęs šią bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime, kuris Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. gegužės 15 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinio Teismo vertinimu, tiek 2011 m. gruodžio 20 d., tiek 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai nepažeidė konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principų.
Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo
Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 19) nustatyta, kad pareiškėjui J. M. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) nuo 2010 m. birželio 30 d. buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis ir šiuo pagrindu taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, o perskaičiuotos pareiškėjo valstybinės pensijos neigiamas pokytis neviršijo leistino (nediskriminacinio) pensijų mažinimo masto (20 proc.), teismas neturi priežasčių konstatuoti, jog tikrinamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija šiuo pagrindu buvo mažinama teisėtai.
Iš Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl KAM sprendimo panaikinimo
Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti 2014 m. sausio 8 d. KAM sprendimą Nr. 12-01-34 laikytinas išvestiniu reikalavimu iš pagrindinio reikalavimo – priteisti valstybinės pensijos nepriemoką. Todėl netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl pensijos nepriemokos priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo. Teismo vertinimu, KAM, ginčijamu sprendimu atsisakydama išmokėti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką, nesant tam teisinio pagrindo, elgėsi teisėtai ir pagrįstai, tokiais savo veiksmais jokių galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą KAM sprendimą nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo J. M.skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.