- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- 1-339-373/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00003-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Kaltinamasis
- R. G.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Laima Dumskienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), dirbantis individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G., būdamas individualios įmonės (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) savininku ir vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį bei 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, atlikdamas ir buhalterio funkcijas, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), savo įmonės veiklos teritorijoje, pats atlikdamas buhalterio funkcijas, nesurašydamas apskaitos dokumentų ir nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų apskaitoje, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus –„į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ numatytus reikalavimus, nes laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. į įmonės apskaitą nebuvo įtraukta ir tyrimui nebuvo pateikta prekių (PVC gaminių) įsigijimo dokumentai: užsakymo lapai, PVM sąskaitos faktūros, kasos ar banko dokumentai, krovinio važtaraščiai, dėl prekių įsigijimo iš Lenkijos Respublikos mokesčių mokėtojo A. M. (PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) už 763 251 Eur sumą, kurie turėjo būti įtraukti į apskaitos registrus: pirkimus, skolos tiekėjams, ūkinių operacijų registracijos žurnalą, kasos knygą, Didžiąją knygą, sąnaudas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimus, nurodytus 4 p. – ,,Pinigai iš kasos išimami pagal kasos išlaidų orderius“, nes tyrimui nepateikė 2014 m. – 2017 m. kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių pinigų išmokėjimą iš įmonės kasos Lenkijos Respublikos tiekėjui A. M. ir 16 p. – ,,visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, nes 2014 - 2017 m. į įmonės kasos knygą neįtraukė dokumentų, patvirtinančių pinigų išmokėjimą iš kasos, dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti IĮ „ Rimgova“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už 2014 m. – 2017 m. laikotarpį.
Šiais veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Įmonės apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2017 m. tvarkė pats, rankiniu būdu. Įmonės veikla prekyba langais, durimis, roletais, vartais, ir jų montavimu. Prekes įsigyja iš (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojų. Visi užsakymai buvo vykdomi internetu, susirašinėjant elektroniniais laiškais, o prekes jie pristato savo transporto priemonėmis. Laikotarpiu nuo 2014 iki 2018 m. pinigus (duomenys neskelbtini) Respublikos tiekėjams sumokėdavo grynais, pagal jų nurodytus skaičiavimus. Dėl pinigų išmokėjimo už prekes asmeniškai jokių dokumentų nerašydavo, o tik pasirašydavo tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo tiekėjai. Taip pat tiekėjai ne visada palikdavo ir apskaitos dokumentus. Iki 2018 m. visi užsakymai tiekėjams buvo registruojami kompiuteryje el. paštu, o klientams skaičiuodavo pagal tam tikrą programą. Kadangi tiekėjai yra (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių mokėtojai, todėl jokių įsigijimų nedeklaravo iki 2017 m., kol to daryti nenurodė Mokesčių administratorius (t. 2, b. l. 22–24, 28-29).
Kaltinimas R. G. grindžiamas ir kitais duomenimis.
Apžiūros protokolas patvirtina, kad nuo 2014 m. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo PVC gaminių iš (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių. Nustatyta, jog prekės buvo atgabentos, pagal tarptautinius krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), už kuriuos buvo atsiskaityta grynais pinigais. 2014 m. – 2018 m. prekių įsigijimo, gabenimo ir apmokėjimo dokumentų nėra. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2018 m. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių mokėtojų A. M., M. K., K. S. M. M., W. B. įsigijo prekių už 786 048 Eur, t. y. 2014 m. už 185 311 Eur, 2015 m. už 92 069 Eur, 2016 m. už 165 408 Eur, 2017m. už 182 539 Eur, 2018 m. už 160 721 Eur. Iš jų, iš pardavėjo A. M. įsigijo didžiausią kiekį prekių už 763 251 Eur.
IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas PVM deklaracijas VMI, 21 eilutėje „prekių ir paslaugų įsigijimo sandoriais iš ES“, per mažai deklaravo: 2014 m. – 182 897 Eur, 2015 m. – 89 234 Eur, 2016 m. – 159 677 Eur, 2017 m. – 143 285 Eur, 2018 m. – 2 562 Eur, t. y. 579 045 Eur.
Pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, jog 2014 m. – 2017 m. nebuvo apskaityta ir nebuvo pateikta prekių įsigijimo iš (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojų (didžiausia dalis iš A. M.) apskaitos dokumentų: užsakymo lapų, PVM sąskaitų faktūrų, kasos ar banko dokumentų, krovinio gabenimo dokumentų. Šie nepateikti dokumentai turėjo būti įtraukti į apskaitos registrus: pirkimai, skolos tiekėjams, ūkinių operacijų registracijos žurnalą, kasos knygą, Didžiąją knygą, sąnaudas ir kitus.
Nesant šių dokumentų, iš dalies negalima nustatyti sunaudotų medžiagų savikainos ir veiklos rezultato, turto, įsipareigojimų dydžio. Iš pskaitos dokumentų į deklaracijas: pelno mokesčio, finansines atskaitomybes už 2014 m. – 2017 m. buvo perkelti neteisingi duomenys apie įmonės veiklos rezultatus: sąnaudas, pajamas, pelno mokestį, dėl ko, buvo iškraipyti duomenys apie įmonės turtą ir įsipareigojimus.
IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m.– 2017 m. nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr.IX-574 reikalavimais: 6 straipsnio 2 dalies: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies: ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nes nepagrindė apskaitos dokumentais prekių pirkimo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių mokėtojų už 579 045 Eur – ūkinių operacijų (sąskaitomis – faktūromis, kasos išlaidų orderiais ar bankiniais dokumentais, užsakymų lapais ir t. t. ).
Dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavymų nevykdymo iš dalies nebuvo galima nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio, finansinių rezultatų ir pelno (t.1, b. l. 21 - 23).
Atlikus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą, nustatyta, jog 2014 m. - 2018 m. įmonės atsakingi asmenys prekes: plastikinius langus, duris ir t. t. įsigydavo iš (duomenys neskelbtini) Respublikos mokesčių mokėtojų, tačiau prekių įsigijimo, gabenimo, apmokėjimo dokumentų neišsaugojo. Prekės iš Lenkijos Respublikos buvo pristatinėjamos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ filialus. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ per 2014 – 2018m. iš (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojo A. M. įsigijo prekių (PVC ) gaminių už 763 251 Eur, kurių nedeklaravo (1 t., b. l. 5 - 7).
Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininku nuo 2010 m. lapkričio 8 d. yra R. G. (2 t., b. l. 1).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Jo veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (2 t., b. l. 10), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 11 – 15), dirba (2 t., b. l. 1).
Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad pirmą kartą padarė apysunkį nusikaltimą, jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (BK 55, 47 straipsniai), kurios dydis, esant tik atsakomybę lengvinančiai ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skaičiuotinas nuo bausmės vidurkio iki minimumo (BK 61 straipsnis).
Bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 81 MGL (3050,46 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 54 MGL (2033,64 eurų) dydžio baudą, kurią jis per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 Swedbank AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801.
Išaiškinti R. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepaduos Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.