Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS Prevencijos poskyrio, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundą dėl Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininko nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2010 m. lapkričio 8 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininko (toliau – ir Institucija) nutarimu pagal ATPK 176 str. 1 d. nubaustas 250 litų bauda už tai, kad jis 2010 m. liepos 12 d. tarp 12.45 val. ir 13.20 val. sodybos, esančios Gyvolių kaime, Mažeikių rajone, kieme iš legaliai įsigyto ir laikomo D kategorijos revolverio „BBM Olimpic 38“, Nr. 000593, užtaisyto 9 mm kalibro guminėmis kulkomis, neteisėtai šovė į T. Č., jam buvo padarytos paviršinės kairiojo žasto ir kairės krūtinės pusės šautinės žaizdos. Tokiais savo veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 str. 3 punkto, 31 str. 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto, 34 str. 1 ir 2 punktų nuostatas. Atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo jam paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti, nes jis nubaustas nepagrįstai. Nurodė, kad 2010 m. liepos mėnesį iš namų Mažeikių rajone, Gyvolių kaime jis su sugyventine R. Č. ruošėsi važiuoti į Šiaulius. Rakinant namo duris atėjo neblaivus T. Č., jo sugyventinės buvęs vyras, kuris puolė prie R. Č. aiškintis santykius dėl priteistų alimentų padidinimo. Jo sugyventinė liepė T. Č. eiti ir kalbėti su jos advokatu, o ne neblaiviam aiškintis. T. Č. stvėrė R. Č. už rankos, tampė, vadino ją negražiais žodžiais, grasino. Jis liepė T. Č. eiti lauk iš kiemo, tačiau pastarasis pasakė, kad jis nesikištų ir tai ne jo reikalas. Po to T. Č. vėl puolė prie R. Č., tada jis nuėjo į namus, pasiėmė savigynai pirktą ginklą guminėmis kulkomis ir išėjo į lauką. Tuo metu kieme T. Č. koneveikė R. Č. visokiais žodžiais, tampė už rankos, grasino galvą sudaužyti, namus sudeginti, vaikus pasiimti. T. Č., pamatęs šautuvą, nusišaipė, sakė nejuokinti ir eiti į namus. Jis daug kartų T. Č. sakė išeiti, įspėjo, kad šaus. T. Č. paleido R. Č. ir ėjo link jo užsimojęs ranka, lyg pasiruošęs muštis. Jis atsitraukė vieną žingsnį atgal ir šovė pirmą šūvį T. Č. į krūtinę. T. Č. atsitraukė ir vėl puolė prie R. Č., užsimojo, grasino trenkti į galvą. Jis dar kartą liepė moterį paleisti, sakė, kad šaus, tada jis šovė antrą kartą į ranką ir T. Č. paleido R. Č., dar truputį koneveikė ir išėjo. T. Č. išeidamas grasino pranešti policijai, sakė, kad jį pasodins. Iškviesti policiją yra problema ir skambinti į policijos komisariatą nebandė, bet po to įvykio iš karto sėdo į mašiną, nuvažiavo į Mažeikių policiją ir pranešė apie įvykį. Prašo priimtą nutarimą panaikinti, nes nėra jo kaltės, kadangi jis gynė savo šeimą.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS Prevencijos poskyrio, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundas tenkintinas iš dalies ir paskirta administracinė nuobauda sumažintina iki sankcijoje numatytos minimalios baudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 176 str. 1 d. neteisėtas šaudymas iš ginklo gyvenamosiose vietovėse bei šaudymui neskirtose vietose, taip pat šaudymui skirtose vietose pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą nuo vieno šimto iki keturių šimtų litų su ginklo konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai ir Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys gali įsigyti ir turėti ginklus, šaudmenis savigynai. To paties įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad D kategorijos ginklo savininkas privalo nesinešioti parengto šaudyti ginklo (šovinys yra įleistas į lizdą, revolveris – atlaužtu gaiduku), išskyrus atvejus, kai tiesiogiai susiklosto aplinkybės, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei, o 2 dalies 2 punkte numatyta, kad D kategorijos ginklo savininkui draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 punktas numato, kad ginklo panaudojimas nelaikomas prieštaraujančiu žmogaus teisėms, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai buvo neišvengiamai būtina. Bet kurį ginklą asmuo gali panaudoti gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, nepaisydamas to, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti (b. l. 17), kad Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS Prevencijos poskyrio tyrėjas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Č. ir T. Č. pareiškimus, o T. Č. ir V. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK atitinkamus straipsnius. Šis nutarimas nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo, nors R. Č. apie tai buvo informuota raštu (b. l. 4) ir jai išaiškinta nutarimo atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka ir terminai. Paminėtas procesinis dokumentas ir jame nustatytos aplinkybės reikšmingos tuo, kad jame nustatyta, jog ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti pagrįstai.

Iš nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytų R. Č. ir nepilnamečio M. Č. parodymų matyti, kad konfliktas kilo, kai neblaivus T. Č. atvyko į Gyvolių kaimą Mažeikių rajone aiškintis su buvusia žmona dėl alimentų sumos padidinimo jų bendro vaiko išlaikymui. R. Č. paaiškinime nurodė, kad jai aiškinantis su buvusiu vyru, pastarasis užsimojo jai smogti, bet į konfliktą įsiterpė jos sugyventinis V. G., kuris liepė T. Č. eiti iš sodybos ir įspėjo, kad šaus. T. Č. juokiantis, V. G. šovė du kartus. T. Č. su savimi kokių nors pavojingų daiktų, kuriais galėtų sužaloti asmenį ar kilti pavojus jų sveikatai ar gyvybei, neturėjo. M. Č. paaiškinime nurodė, kad tėvas T. Č. mamos R. Č. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tik tampė mamą už rankos. Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo kaltės nėra, nes jis gynė savo šeimą, šie jo teiginiai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėje byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad vykstant konfliktui tarp T. Č. ir R. Č., buvo kėsinamasi pavojingu būdu ir realiai į asmenį, turtą ir pan. Juo labiau, apie konfliktą teisėsaugos institucijoms R. Č. pranešė ne iš karto, o po to nuvykusi tą pačią dieną į Mažeikių rajono PK.

Tam tikrų veikų, formaliai atitinkančių ATPK numatyto pažeidimo požymius, nelaikymo teisės pažeidimu pagrindas yra vieno iš pažeidimo požymių – veikos pavojingumo nebuvimas, tokiu atveju administracinė atsakomybė asmeniui nekyla. Viena iš administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių – tai būtinasis reikalingumas. Būtinasis reikalingumas atsiranda, kai asmeniui, jo sveikatai, gyvybei arba nuosavybei kyla pavojus ir jis siekdamas šį pavojų pašalinti ir išvengti žalos sau ir kitoms vertybėms pradeda atitinkamai veikti ir padaro kriminalizuotą veiką. ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010). Konstatuoti, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. šovė į kitą asmenį iš teisėtai laikomo ginklo teisėtai, negalima, nes jo šeimai reali grėsmė nebuvo iškilusi.

Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, Institucijos nutarimas pratęsti terminą dėl administracinės nuobaudos skyrimo apskųstas nebuvo, administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota, todėl jo nurodytais motyvais panaikinti paskirtos administracinės nuobaudos nėra pagrindo.

Tačiau teismas atsižvelgia, kad R. Č. ir V. G. šeimoje augantys nepilnamečiai vaikai turi sveikatos problemų (b. l. 7-10), gydomi ir vežami tyrimams, šeimos turtinė padėtis nėra lengva, todėl paskirta bauda sumažintina iki minimalios, sankcijoje numatytos už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Labiau mažinti paskirtos baudos nėra pagrindo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamų neigiamų pasekmių. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

ATPK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta bauda su ginklo konfiskavimu ar be konfiskavimo, tačiau skundžiamame nutarime Institucija nenurodė, ar taiko ginklo konfiskavimą. V. G. ginklas yra grąžintas (b. l. 16, b. l. 24), todėl laikytina, kad jam paskirta administracinė nuobauda be ginklo konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 5 p., teismas

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti 2010 m. lapkričio 8 d. Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VTS Prevencijos poskyrio viršininko nutarimą, kuriuo V. G. pagal ATPK 176 str. 1 d. paskirta 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda, sumažinant paskirtą baudą iki 100 (vieno šimto) litų.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.