- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-523-417-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Rasa Valentinienė, Juozapas Surblys
- Nuteistasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- D. Ž., I. D. D.
- Ieškovas
- I. D. D., D. Ž.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Linas Žukauskas
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-523-417/2009
Teisėjas V. Gedeikis Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1., 1.1.9.2.,2.1.15.1.2.
2009 m. gruodžio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 4 d. ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.
Vadovaujantis BK 68 str. R. A. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.
Ieškovėms I. D. D. ir D. Ž. palikta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.
Iš R. A. priteista 40000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) D. Ž. neturtinei žalai atlyginti, kita jos ieškinio dalis atmesta bei priteista 10 000Lt (dešimt tūkstančių litų) Ievai D. D. neturtinei žalai atlyginti, kita jos ieškinio dalis atmesta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 str. 4 d. dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2008 m. rugsėjo 11 d., apie 11. 50 val., Plungės rajone, Paežerės kaime, kelio Šiauliai– Palanga 84-tame kilometre, nuteistasis R. A. būdamas vidutiniškai girtas vairavo A. A. vardu registruotą automobilį „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir važiavo viršydamas leistiną toje vietoje 90 km/h greitį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė priešpriešiais atvažiuojantį P. D. vairuojamą automobilį „Volkswagen Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. vairuojamas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant išvengti susidūrimo, nuvažiavo į šalikelės griovį ir buvo apgadintas. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių (su naujais papildymais ir priedais 2008-09-01) reikalavimus, t. y. 14 p. – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; 133 p. – įpareigojantį važiuojant neviršyti leistino greičio; 9 p. – įpareigojantį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Eismo įvykio metu buvo sužalotos automobilio „Volkswagen Vento“ keleivės Ieva D. D. ir D. Ž. . Nukentėjusiajai I. D. D. dėl dešinio žastikaulio galvos panirimo ir dešiniųjų ketvirto–penkto šonkaulių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai D. Ž. dėl odos nubrozdinimų ir muštinės žaizdos veide, muštinės–kirstinės žaizdos nosyje, galvos smegenų sukrėtimo, muštinės žaizdos dešiniame žaste ir ant dešinės alkūnės sąnario, dešinio žastikaulio skeveldrinio atviro lūžio apatiniame trečdalyje, dešinio alkūnkaulio skeveldrinio atviro lūžio, minkštųjų audinių aptraiškymo, dešinio alkūninio nervo potrauminio uždegimo, dešinio blauzdikaulio vidurinio trečdalio skeveldrinio lūžio, dešinio vidinio kulkšnelio lūžio padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistasis R. A. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendį: sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumas civilinėms ieškovėms Ievai D. D. iki 5000 Lt, D. Ž. – iki 10000 Lt bei pakeisti nuosprendžio dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams, pritaikant LR BK 75 str. nuostatas, t. y. nuosprendžio vykdymo atidėjimą ir šiai nuosprendžio daliai.
Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl įvykdyto nusikaltimo kaltu visiškai prisipažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau, pasak apelianto, jis taip pat padėjo nustatyti faktines bylos aplinkybes bei objektyvią tiesą šioje byloje. Todėl, R. A. nuomone, jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad tokia aktyvi atgaila sudarys teismui galimybę jam paskirti žymiai švelnesnę bausmę ir netaikyti papildomos bausmės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nuteistasis pažymi, kad jis pats autoįvykio metu patyrė sužalojimus, kurių pasekmes jaučia iki šio laiko. Šiuo metu jis dirba AB „Žemaitijos pienas“ ir į darbą važinėti visuomeniniu transportu iš savo gyvenamosios vietos nėra galimybės. Pasak R. A. , turėdamas galimybę vairuoti transporto priemones, jis galėtų greičiau atlyginti žalą nukentėjusioms. O be to, pasak apelianto, ir pastarosios neprieštaravo, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Akcentuoja, jog prisipažįsta, kad transporto priemonę vairavo neblaivus, tačiau, apelianto nuomone, ši aplinkybė nebuvo susijusi tiesioginiu ryšiu su autoįvykiu. Mano, jog jo neblaivumas šiuo atveju yra kvalifikuojantis požymis, o ne atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismas spręsdamas nukentėjusiosioms priteistinos žalos dydžio klausimą, neatsižvelgė į jo pajamas, į tai, kad jis jau moka žalos atlyginimą draudimo bendrovei ir ligonių kasai. Be to, akcentuoja, jog šeimoje augina ir išlaiko mažametę dukrą bei žmoną, kuri nedirba. Apeliantas pažymi, kad CK 6.282 str. 3 d. nustatyta teismo teisė sumažinti žalos atlyginimo dydį, atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį. O be to, pažymi, kad ir teismų praktikoje atsižvelgiama ir į šeiminę padėtį, išlaikytinių skaičių, nusikaltimo priskyrimą tyčinių ar neatsargių nusikaltimų kategorijai. Todėl mano, kad priteistos sumos neatitinka ir teisminėje praktikoje besiformuojančių tokiose bylose priteisiamų žalos sumų dydžių. Apelianto įsitikinimu, I. D. D. visiškai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti būtų 5000 Lt, o D. Ž. 10000 Lt.
Šalies argumentai
Nukentėjusieji D. Ž. , I. D. D. , P. D. pateiktuose atsikirtimuose į R. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kadangi Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 5 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nukentėjusieji akcentuoja, jog, jų manymu, R. A. teisė vairuoti transporto priemones atimta pagrįstai. Be to, pažymi, kad buvo ne tik nepataisomai sugadintas jų automobilis „Volkswagen Vento“, tačiau ir sutrikdytos sveikatos: D. Ž. patyrė sunkius sužalojimus, I. D. D. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras bei nukentėjusiųjų atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliantas skunde kaltės klausimo neginčija. Skundžiama nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio bei BK 68 str. nuostatų – atimti teisę vairuoti – taikymo.
Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiajam atsiradusios žalos atlyginimo klausimą, nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, todėl priteistos žalos dydis neadekvatus realios žalos dydžiui.
Kolegija įvertinusi visus byloje surinktus duomenis konstatuoja, jog minimi apelianto skundo argumentai,nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, kurie teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.
Apylinkės teismas neturtinę žalą, kurią patyrė nukentėjusiosios D. Ž. ir D. D. , įvertindamas pinigine suma, nurodė, į kokius kriterijus atsižvelgia spręsdamas šį klausimą. Būtent, jog nusikalstama veika D. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ji patyrė daug sužalojimų, ilgai buvo gydoma stacionariai ir ambulatoriškai, pasekmes jaučia iki šiol, jai nustatytas darbingumo lygis 25 proc. Po sužalojimų kentėjo skausmą, išgyveno dvasiškai, patyrė nepatogumus negalėdama judėti, pasirūpinti savimi. Gydymas dar nebaigtas, visiškas pasveikimas neprognozuojamas. Nukentėjusiajai I. D. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo gydoma stacionariai ir ambulatoriškai, patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl padarytų sužalojimų.
Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Teisėjų kolegija vertindama apelianto nurodytą aplinkybę, jog jis jau moka žalos atlyginimą draudimo bendrovei ir Ligonių kasai, todėl, anot nuteistojo, turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiosios priteistinų neturtinės žalos dydžių, pažymi, kad prievolė atlyginti atsiradusius nuostolius tiek draudimo bendrovei, tiek ir Ligonių kasai R. A. atsirado tik dėl jo paties neatsakingumo (vairavimo neblaiviam bei viršijant nustatytą greitį), jo nusikalstamų veiksmų. Todėl, apygardos teismo nuomone, minėtosios aplinkybės nėra ir negali būti traktuotinos kaip pagrindas mažinti nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydžius, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus. Kaip minėta, Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ir juolab nenumato kaltojo asmens teisės nutarti, koks konkretus žalos dydis yra pakankamas nukentėjusiojo asmens patirtai žalai atlyginti. O žalos dydį kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo įvertinta teismas. Todėl R. A. skunde nurodytas motyvas, jog, jo nuomone, nukentėjusiosioms visiškai pakankama suma neturtinei žalai atlyginti – I. D. D. būtų 5000 Lt, o D. Ž. – 10000 Lt, atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir nuteistojo skundo argumentą, jog viena iš aplinkybių mažinti žalos dydžius yra tai, jog jis išlaiko šeimą, nedirbančią žmoną bei turi mažametį vaiką.
Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, nuteistajam minėtosios aplinkybės nebuvo paskata atsisakyti savo neteisėtų veiksmų, o būtent sumanymo vairuoti automobilį esant neblaiviam, maža to, pažymėtina, net dukart viršyti leistiną greitį, todėl apygardos teismo nuomone, R. A. akcentuodamas minėtąsias aplinkybes, tik siekia palengvinti savo teisinę padėtį, suklaidinti teismą ir taip pasiekti, jog būtų dar labiau sumažintas nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydis. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas nukentėjusiųjų D. Ž. ir D. D. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, nurodydamas tokio sprendimo motyvus. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiųjų D. Ž. ir D. D. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies pagrįstas ir nukentėjusiosioms priteistos sumos: 40 000 Lt D. Ž. bei 10 000 Lt D. D. , neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.
R. A. kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų nurodė, jog atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones, pasunkės jo nuvykimas į darbo vietą – AB „Žemaitijos pienas“, kadangi visuomeniniu transportu į ją nuvykti nėra galimybės. O jis tik dirbdamas galės atlyginti žalą nukentėjusiosioms.
Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisvės bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Asmens teisių, laisvių suvaržymas, specialių pareigų nustatymas, suprantama, pats savaime, nėra patogus asmeniui, kuriam yra taikoma, tačiau pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, neturi būti patogi tam, kuriam ji taikoma, jos paskirtis yra auklėjamojo pobūdžio, ir ja siekiama maksimalaus teigiamo poveikio asmeniui, kuriam ji taikoma. Tiek bausme, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama paveikti asmenį, taip, kad jis įvertinęs bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės) sukeltus nepatogumus, ateityje susilaikytų nuo neteisėtų veiksmų. Todėl uždraudimas naudotis specialia teise, kaip šiuo konkrečiu atveju R. A. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, padeda užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei panaikina sąlygas nusikalstamai veikai daryti ir ji skiriama tada, kai nusikalstama veika padaroma naudojantis specialia teise, kaip valstybės atsakas į asmens neteisėtus veiksmus naudojantis jam suteikta teisė, kaip šiuo atveju – automobilį vairuojant neblaiviam, bei stipriai viršijant leistiną greitį.
Iš faktinių bylos duomenų akivaizdu, kad R. A. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – privalėjo būti taikomas, kadangi eismo įvykį apeliantas sukėlė būtent naudodamasis šia teise, tačiau itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko kilo ne tik dideli materialiniai padariniai, tačiau autoįvykio metu buvo sužalota nukentėjusiųjų sveikata – viena iš labiausiai saugomų asmens vertybių. Todėl apylinkės teismo sprendimas taikyti BK 68 str. nuostatas apeliantui R. A. yra ne tik teisėtas ir pagrįstas, tačiau ir buvo būtinas siekiant visiškai įgyvendinti bausmės tikslus.
Teisėjų kolegija vertindamas R. A. skundo argumentą, jog tik jam neatėmus teisės vairuoti transporto priemonę, bus užtikrintas žalos atlyginimas, nes tada apeliantas galės vykti į darbą, dirbti ir gauti lėšų žalai atlyginti, pažymi, kad dėl tokio nuteistojo pareiškimo susidaro įspūdis, jog apeliantas tarsi manipuliuodamas teismu, šiam kelia sąlygą neatimti teisės vairuoti – tada bus atlyginama žala.
Apygardos teismas pažymi, kad žalos atlyginimas nėra nuteistojo paslauga nukentėjusiajam ar juolab teismui. Žalos atlyginimas – besąlyginė nuteistojo prievolė, kurios įvykdymas turi tapti prioritetas kitų nuteistojo poreikių tenkinimo kontekste. Pažymėtina, kad nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato teismo pareigos sudaryti palankias sąlygas nuteistajam, pažymėtina, jo paties kaltais nusikalstamais veiksmais padarytai žalai atlyginti. Todėl šiuo atveju tik paties nuteistojo rūpestis ir net pareiga gauti lėšų žalos atlyginimui, imtis visų įmanomų priemonių, siekiant bent finansiškai kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą moralinę (neturtinę) žalą.
Kaip minėta, bausmė, kaip valstybės prievartos priemonė, negali ir neturi būti patogi asmeniui, kuriam ji yra taikoma. Tad ir šiuo atveju vien tai, kad nuteistajam po bausmės paskyrimo tampa nepatogu vykti į darbo vietą, nėra pateisinimas nuteistojo apatiškumui, nesistengimui visomis galimomis priemonėmis atlyginti žalą nukentėjusiesiems nuo nusikaltimo asmeniui.
Nuteistasis R. A. taip pat apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę nepakankami įvertino jo prisipažinimą, gailėjimąsi, anot nuteistojo, jo aktyvios atgailos, dėl kurios jis pagrįstai tikėjosi gerokai švelnesnės bausmės.
Vertindama tokį apelianto skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo įstatymo 281 str. 4 d. sankcijoje numatyta laivės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Vidurkis šios bausmės yra šiek tiek daugiau nei treji metai laisvės atėmimo.
Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintą prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei atsižvelgė į tai, kad R. A. teisiamas pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą. Dėl to, jog galiojančių administracinių nuobaudų apeliantas neturi, dirba ir darbovietės administracijos charakterizuojama teigiamai, ir tinkamai įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai nusprendė pastarajam skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, bausmės dydį nustatant mažesnį negu BK 281 str. 4 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Pirmosios instancijos teismas nustatęs vieną lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam tik 2 metus laisvės atėmimo. Ši bausmė teisėjų kolegijos nuomone yra itin nedidelė atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, būtent, jog buvo šiurkščiai pažeistos Kelių eismo taisykles: automobilį apeliantas vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, bėgo nuo jį stabdžiusių kelių policijos pareigūnų viršydamas leistiną greitį daugiau negu du kartus, taip pat įvertinus kilusius padarinius- sužaloti du žmonės, vienas iš jų- D. Ž. , patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl apelianto teiginys, kad tariamai paskirtoji bausmė dar yra per griežta yra visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, jog apelianto nurodytas prisipažinimas, gailėjimasis buvo tinkamai įvertinti, todėl buvo paskirta pakankamai švelni bausmė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.