- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- e2-1091-948/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- D. P.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei D. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-518-767/2025 patvirtintos taikos sutarties sąlygas: 1) nepilnametės S. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu S. V.; 2) priteisti iš atsakovės D. P. išlaikymą nepilnametei dukrai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio patekimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) nepilnametės dukros S. V. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą S. V.; 4) nustatyti atsakovės bendravimo su dukra S. V., tvarką: 4.1. atsakovė D. P. su dukra bendrauja kas antrą (antrą ir ketvirtą) mėnesio savaitgalį nuo penktadienio dukros ugdymo laiko pabaigos (arba 17.00 val., jei tą dieną dukra nedalyvauja ugdymo procese) iki sekmadienio 18.00 val.; 4.2. atsakovė D. P. su dukra bendrauja ½ dalį dukros rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų atostogų metu, 14-ka kalendorinių dienų dukros vasaros atostogų metu, o taip pat kas antrus metus per didžiąsias metų šventes. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina arba netinkamai rūpinasi dukra, neturi pastovios gyvenamosios vietos (per pastaruosius 1,5 metų ją keitė net 7 kartus, keisdama ne tik gyvenamąsias patalpas, tačiau ir savivaldybes ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) bei partnerius, apsigyvendama ir avarinės būklės, neatitinkančios higienos ir saugos reikalavimams gyvenamosiose patalpose. Atsakovė užmezginėja artimus santykius su abejotinos reputacijos asmenimis, yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje, t. y. dukra gyveno smurtinėje aplinkoje. Atsakovei trūksta socialinių įgūdžių: ji nesugeba tvarkytis buityje, negamina ir nemaitina dukros visaverčiu maistu, neugdo dukros, nelavina jos, vartodama alkoholį būdama su dukra neužtikrina dukrai sveikos ir saugios gyvenamosios aplinkos. Atsakovė rūpinimosi dukra naštą perkėlė kitiems asmenims – savo motinai. Atsakovei buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos ir, nors atsakovė šias paslaugas priėmė noriai, tačiau iš esmės atsakovės elgesys nepasikeitė – atsakovė nededa jokių pastangų sukurti dukrai saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, tinkamai ja rūpintis, o jos sukurta aplinka kenkė vaiko emocinei ir psichologinei būklei. Po 2025 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2-518-767/2025 priėmimo atsakovė ir toliau sistemingai pažeidinėjo dukros teises – 2025 02 28 d., 2025 10, 30 d. būdama su dukra piktnaudžiavo alkoholiu, kas yra konstatuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų. 2025 10 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai šalių dukrą iš neblaivios atsakovės perdavė ieškovui ir nuo to laiko šalių dukra rūpinasi vienas ieškovas, dukra gyvena su juo adresu (duomenys neskelbtini). 2025 11 06 Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, nepateikė dokumentų socialiniam būstui gauti, atsakovė nesugeba užtikrinti mažametės dukros tinkamų gyvenimo sąlygų, negali tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais, netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, neužtikrina saugios vaikui aplinkos ir kt. Ieškovas turi pastovią gyvenamąją vietą, kurioje didelę gyvenimo dalį gyveno ir šalių nepilnametė dukra ir ten šiuo metu gyvena, todėl vaikui ši aplinka yra pažįstama ir artima. Be to, šalia gyvena ieškovo mama V. V., kuri nuo pat šalių dukros gimimo, bendravo su vaiku, padėjo ir padeda ieškovui rūpintis dukra. Ieškovas yra turi darbą, gauna stabilias pajamas, iš kurių gali vykdyti pareigą išlaikyti dukrą.
3. Institucija teikianti išvadą nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimais, tačiau galutinę išvadą pateiks posėdžio metu po visų įrodymų ištyrimo.
4. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – asmeniškai, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Nors teismo šaukimai grįžo neįteikti, tačiau atsakovė apie posėdžių vietą ir laiką buvo informuota telefonu, tiek teismo, tiek paties ieškovo bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų.
5. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė. Sutinka su ieškovo reikalavimu, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitinka jo interesus, taip pat, kad šalių pareiga ir galimybės išlaikyti vaikus yra vienodos, todėl prašoma iš atsakovės priteisti 200 Eur suma vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, atitinka S. V. interesus bei neprieštarauja CK 3.200 straipsnio nuostatoms.
Šalies argumentai
6. Ieškovas posėdžio metu ieškinį patikslino – padidino prašomo priteisti iš atsakovės išlaikymo vaikui dydį iki 250 Eur. Parodė, kad dukra pas ji gyvena nuo 2025-10-30. Vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikas lanko ugdymo įstaigą. Yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto. Atsakovė priteistą laikiną iš laikymą 200 Eur dydžio dukrai teikia, nevengia su dukra bendrauti. Kol atsakovė nebuvo išvykusi į užsienį, aplankydavo dukrą, atveždavo maisto, dovanėlių. Jokių kliūčių nedarys atsakovei ir dėl dažnesnio bendravimo, nei kad yra prašoma ieškiniu. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti.
7. Atsakovė posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka teikti 200 Eur dydžio išlaikymą, mano, kad tokio dydžio išlaikymo pakanka. Parodė, kad nuo kovo mėnesio išvyko dirbti į užsienį – į (duomenys neskelbtini), į įmonę prie maisto pakavimo. Dabar mėnesį bus bandomasis laikotarpis. Alga turėtų būti apie 2000 Eur į rankas. Lietuvoje jokio turto neturi. Dabar dar nežino, kas kiek laiko galės grįžti į Lietuvą ir bendrauti su dukra. Nori, kad ieškovas rinktų čekius, patvirtinančius, kad išlaikymui priteisti pinigai bus panaudoti dukrai.
8. Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė pateiktą išvadą. Pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma 250 Eur dydžio laikytina realia ir būtina minimaliausiems vaiko poreikiams. Šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nepažeis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų ir tai geriausiai atitinka vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
9. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra vaiko S. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2025-02-27 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-518-767/2025 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė nepilnametės dukros S. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, išsprendė ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo bei dukros išlaikymo klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Ieškovas prašo pakeisti 2025 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-518-767/2025 patvirtintos taikos sutarties sąlygas bei nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su S. V. jo gyvenamojoje vietoje, motyvuodamas tuo, kad vaikas nuo 2025-10-30 jau gyvena su juo, ieškovas tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, o atsakovė šios pareigos nevykdo, vaiku nesirūpina.
11. Bylos medžiaga nustatyta, kad po 2025 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties civilinėje byloje Nr. e2-518-767/2025 priėmimo atsakovė sistemingai pažeidinėjo dukros teises – 2025 02 28 d., 2025 10, 30 d., būdama su dukra, piktnaudžiavo alkoholiu, kas yra konstatuota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų. 2025 10 30 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai šalių dukrą iš neblaivios atsakovės perdavė ieškovui ir nuo to laiko šalių dukra rūpinasi vienas ieškovas, dukra gyvena su juo adresu (duomenys neskelbtini). 2025-11-06 Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, nepateikė dokumentų socialiniam būstui gauti, atsakovė nesugeba užtikrinti mažametės dukros tinkamų gyvenimo sąlygų, negali tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais, netinkamai vykdo savo kaip motinos pareigas, neužtikrina saugios vaikui aplinkos ir kt.
12. Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, turėti savo namų aplinką. Todėl tėvams, gyvenant skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindiniu vaiko auklėtoju, kitam tėvui išlaikant vienodas teises netrukdomai bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime.
13. Atsakovė posėdžio metu teismui prieštaravimų, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškovu, nepateikė. Teigiamą išvadą šiuo klausimu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodydamas, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu nepažeis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo prašymas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo pagrįstas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio vaiko – S. V., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu (CK 3.174 straipsnio 1, 2 dalys).
14. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis. Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl paminėto, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus.
15. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą vaikui 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra dirbantis, kitų išlaikytinių neturi, turi asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį būstą, kur vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir mokymosi sąlygos. Atsakovė yra darbingo amžiaus, pradėjusi dirbti užsienyje, kitų išlaikytinių neturi, nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų ir būtų nedarbinga ar iš dalies darbinga, byloje nėra.
16. Pareiga teikti vaikui išlaikymą negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, atsakovė turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau šiuo atveju atsižvelgus tiek į nustatytus vaiko poreikius, tiek į esamą vaikų tėvų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti 250 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis yra protingo dydžio, atitinkantis vaiko poreikius bei būtinas jų pačių minimaliausių poreikių patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo tenkintinas, iš atsakovės nepilnamečiui vaikui – S. V., priteisiant išlaikymą 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina tvarkyti ieškovui uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.191 straipsnis).
17. Ieškovui išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
18. CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi kliudyti vienas kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
19. Ieškovas prašo nustatyti konkrečią vaiko S. V. bendravimo su atsakove tvarką. Taip pat ieškovas nurodo, kad nedarys kliūčių ir dažnesniam atsakovės bendravimui su dukra. Vaiko motina prieštaravimų dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo asu vaiku tvarka prieštaravimų nepareiškė, todėl tenkintinas ieškovo prašymas dėl atsakovės bendravimo tvarkos su dukra: atsakovė D. P. su dukra bendrauja kas antrą (antrą ir ketvirtą) mėnesio savaitgalį nuo penktadienio dukros ugdymo laiko pabaigos (arba 17.00 val., jei tą dieną dukra nedalyvauja ugdymo procese) iki sekmadienio 18.00 val.; atsakovė D. P. su dukra bendrauja ½ dalį dukros rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų atostogų metu, 14-ka kalendorinių dienų dukros vasaros atostogų metu, o taip pat kas antrus metus per didžiąsias metų šventes.
20. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
21. Ieškovo patirtos 713,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijose rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Įvertinus proceso trukmę, teikiamų procesinių dokumentų ir prašymų apimtį, jos laikytinos pagrįstomis ir atitinkančiomis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus. Patikslintą ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos 713,90 Eur jo turėtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas 68 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.,) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
22. 2025-12-18 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmus teismo sprendimą, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas
nusprendė:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-518-767/2025 patvirtintos taikos sutarties sąlygas:
1) nepilnametės S. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu S. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
2) priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. V., gim. (duomenys neskelbtini), 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio patekimo dienos 2025-12-17 iki dukros pilnametystės, išlaikymo lėšas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) nepilnametės dukros S. V. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą S. V.;
4) nustatyti atsakovės bendravimo su dukra S. V., tvarką: 4.1. atsakovė D. P. su dukra bendrauja kas antrą (antrą ir ketvirtą) mėnesio savaitgalį nuo penktadienio dukros ugdymo laiko pabaigos (arba 17.00 val., jei tą dieną dukra nedalyvauja ugdymo procese) iki sekmadienio 18.00 val.; 4.2. atsakovė D. P. su dukra bendrauja ½ dalį dukros rudens, Kalėdų, žiemos, Velykų atostogų metu, 14-ka kalendorinių dienų dukros vasaros atostogų metu, o taip pat kas antrus metus per didžiąsias metų šventes.
Priteisti iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį valstybei, nurodant šią sumas sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Įmokos kodas – 5662.
Priteisti ieškovui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 713,90 Eur (septynis šimtus trylika eurų 90 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų teisinei advokatės pagalbai apmokėti
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.