Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio (10 klasių) išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį,

ir M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (7 klasių) išsilavinimo, mokosi Pikelių pagrindinėje mokykloje 8 klasėje, gyvenantis Mažeikių m. Viekšnių g.4, teistas: 1) 2011-05-23 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams. 2012-05-29 nutartimi bausmė pakeista areštu 45 paroms, bausmę atlikęs 2012-10-08; 2) 2012-11-08 pagal LR BK 245 str. laisvės apribojimu 6 mėn., turintis teistumą,

kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. ir M. K. 2012 m. birželio 25 d. nuo 8 val. iki 19 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdami kartu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu atkabinę Mažeikių m. Senkelio g.2 korpuso 43 garažo durų kablį iš vidinės pusės, įsibrovė į garažą ir pavogė 200 Lt vertės V. T. priklausančius lauko baldus – žurnalinį staliuką, sekcijos vieną dalį ir spintelę.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku M. K. pasiūlė nueiti į garažus baldų. Nuėjo į vieną apleistą garažą, kurio durys buvo praviros, paėmė sekciją, staliuką, spintelę, susidėjo į M. turėtą karutį. Baldus nuvežė pas M. K. močiutę, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nespėjus visų baldų sunešti į vidų, atvažiavo jų savininkas, o jie pabėgo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. vasarą, tikslios datos nebeprisimena, pasiūlęs R. nueiti į garažus. Ten veždavo medienos nuolaužas, jiems trūko pinigų, o reikėjo malkų. Nuėję į garažus pamatė truputį praviras vieno garažo duris. Garaže buvo tvarkingai sudėti baldai. Ką galėjo pavežti, tą ir pasiėmė. Visur aplinkui garažai išlaužyti, baldai buvo seni, todėl galvojęs, kad niekas jų nepasiges. A. truputį padėjo krauti, bet paskui jis vienas pats vežė. Parvežus baldus į močiutės kiemą atėjo trys vyrai, kurie pasakė, kad baldai jų. Jis tuo metu buvo paieškomas policijos, todėl išsigandęs ir pabėgęs;

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų A. R. ir M. K. prisipažinimo ir parodymų, jų kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo V. T. parodymais, jog 2012 m. vasarą, vakare jam paskambino garažo kaimynas ir pasakė, kad iš garažo veža jo baldus. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą pamatė, kad ten jo baldai. Pasakęs, kad vežtų atgal ir pretenzijų nebus, bet močiutė pakėlė triukšmą, o vaikinai pabėgo. Baldai buvo seni, bet dar neblogi. Jis linkęs kaltinamiesiems atleisti – jie jauni, pasitaisys. Garažas nebuvo atidarytas, jie atstūmė skląstį ir pateko į vidų. Paskui duris pridarė užstūmę skląstį;

liudytojo R. B. parodymais, jog praeitų metų vasarą atvažiavęs į Senkelio gatvėje esantį garažą pamatė du vaikinus tarp garažų stumiančius karutį su matytais daiktais. Pasekė iki (duomenys neskelbtini), paskambino T. Vieni daiktai buvo troboje, kiti – lauke. Kaltinamieji ten irgi buvo, bet pabėgo, nespėjo su jais pakalbėti, nes buvo labai pikta močiutė, puolė juos su montiruote, todėl baldų nerinko, patys pabėgo. Kai jis atvažiavo į savo garažą, kaimyno garažo durys buvo uždarytos. Jis užeidavo pas kaimyną, todėl matė, kokie baldai buvo pas jį sudėti garaže, taip ir atpažino;

2012 m. birželio 25 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Mažeikių m. Senkelio g.2 korpuso 43 garažas, garažo durys praviros (5–7 b. l.);

2012 m. birželio 25 d. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme padėta sulaužyta spinta, į ūkinės paskirties pastato sieną atremtos sekcijos durelės, gyvenamo namo kambaryje ant rudo staliuko pastatyta baltos spalvos virtuvinė spintelė (8–12 b. l.);

V. T. pareiškimu dėl vagystės (13 b. l.).

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog A. R. ir M. K. pagrobė svetimą turtą neteisėtai patekę, t. y. įsibrovę į V. T. garažą, todėl jų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuotą vagystę.

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu betarpiškai ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. R. ir M. K. kaltės padarius LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, nes jie pagrobė svetimą turtą neteisėtai patekę, t. y. įsibrovę į V. T. garažą, todėl jie baustini už minėtos nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės A. R.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (apysunkis nusikaltimas) į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (30–31 b. l.). Remiantis LR BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nukentėjusysis jam atleido, jam skirtina švelnesnė iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį, negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).

Išaiškintina kaltinamajam A. R., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 9, 10 dalys).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl bausmės M. K.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (apysunkis nusikaltimas) į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka (47–48 b. l.) teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą.

Remiantis LR BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nukentėjusysis jam atleido, jam skirtina švelnesnė iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį, negu BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 54, 55, 58 ir 61 straipsniai).

Iki nuosprendžio priėmimo M. K. dar padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrintina su 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme (63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 9 dalis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Išaiškintina kaltinamajam M. K., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 9, 10 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297 – 305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant:

per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. R. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam A. R., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

M. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant:

per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant:

per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu iš dalies atliktą bausmę.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam M. K., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.