- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- e2KT-158-790/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos prašymu nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2A-1998-392/2020 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos prašymas nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2A-1998-392/2020 nagrinėjimo šiai bylai nagrinėti sudarytą teisėjų kolegiją ir visą Vilniaus apygardos teismą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ir atsakovės E. K.-M. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo. Ieškovė nurodė, kad jos atstovas, atsidaręs pirmosios instancijos teismo sprendimo elektroninę versiją, pastebėjo, jog šio sprendimo autore yra R. V., kuri nedirba sprendimą priėmusiame pirmosios instancijos teisme, bet yra teisėja Vilniaus apygardos teisme. Ieškovės vertinimu, tai, kad rengiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyvavo apeliacinės instancijos teismo, kuris turėtų vertinti šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėja, yra objektyviai nepateisinama. Abejonių dėl Vilniaus apygardos teismo nešališkumo ieškovei taip pat sukėlė tai, kad byla šiame teisme buvo paskirta nagrinėti neįprastai operatyviai. Ieškovės teigimu, paskambinęs į teismą, jos atstovas buvo informuotas, kad apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos paprastai yra išnagrinėjamos per 8–9 mėnesius, tuo tapo ši byla buvo paskirta nagrinėti praėjus 5 dienoms po to, kai ji buvo gauta apeliacinės instancijos teisme.
Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.
3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
4. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.
6. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, peticijos Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, peticijos Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).
7. Šiuo atveju ieškovė, kaip aplinkybę, keliančią abejonių dėl galimo Vilniaus apygardos teismo šališkumo, nurodo tai, kad ginčijamo sprendimo elektroninėje versijoje šio sprendimo autore yra nurodyta Vilniaus apygardos teismo teisėja. Ieškovės vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad ši teisėja dalyvavo priimant minėtą sprendimą, todėl būtų objektyviai nepateisinama, kad sprendimo teisėtumas apeliacine tvarka būtų peržiūrėtas teisme, kuriame ši teisėja dirba. Vis dėlto su tokia ieškovės pozicija sutikti nėra pagrindo. Rengiant dokumentus kompiuterio programų pagalba yra įprasta naudoti anksčiau sukurtas duomenų rinkmenas ir jas pakoreguoti, siekiant rengiamam dokumentui suteikti norimą turinį. Todėl vien tik ta aplinkybė, kad skundžiamas sprendimas kompiuterio programos pagalba buvo parengtas panaudojus anksčiau sukurtą duomenų rinkmeną, kurio rengėja buvo teisėja, šiuo metu dirbanti Vilniaus apygardos teisme, nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti Vilniaus apygardos teismo nešališkumu ar tuo, kad bylą nagrinėjusi teisėja pati savarankiškai įvertino bylos medžiagą ir parengė apskųstą sprendimą. Tai, kad bylą išnagrinėjusi teisėja savarankiškai atliko anksčiau sukurtos duomenų rinkmenos turinio korekcijas ir savarankiškai parengė procesinį teismo dokumentą, patvirtina ir ieškovės prašyme dėl teismo nušalinimo nurodyta aplinkybė, kad būtent ši teisėja paskutinį kartą modifikavo parengtą sprendimą.
Šalies argumentai
8. Prašyme nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo bylos nagrinėjimo ieškovė taip pat nurodė, kad abejonių dėl teismo nešališkumo jai sukėlė aplinkybė, jog byla buvo paskirta nagrinėti neįprastai skubiai. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Vilniaus apygardos teisme buvo gauta 2020 m. lapkričio 20 d., 2020 m. lapkričio 23 d. byloje buvo paskirtas teisėjas pranešėjas, o 2020 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartimi buvo sudaryta teisėjų kolegija šiai bylai išnagrinėti ir byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. gruodžio 8 d. Įvertinus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančius duomenis matyti, kad tokia pačia tvarka buvo paskirtos nagrinėti ir kitos Vilniaus apygardos teisme 2020 m. lapkričio 20 d. gautos civilinės bylos pagal apeliacinius skundus dėl žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, kad ši civilinė byla Vilniaus apygardos teisme buvo tvarkoma kitaip, nei kitos bylos, ar kad šiuo atveju buvo pažeistos bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), nuostatos.
9. Be pirmiau aptartų aplinkybių, ieškovė nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių Vilniaus apygardos teismo ar atskirų šio teismo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, taip pat ji nepateikė duomenų, kad kuris nors teismo narys turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Todėl šiuo atveju pašaliniam stebėtojui negalėtų kilti abejonių dėl to, kad ieškovės inicijuota byla galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės prašymas dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos prašymo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2A-1998-392/2020 nagrinėjimo.