Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-11-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-803-878/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
A15.-803-878/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00306-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
B. S.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-803-878/2019Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00306-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.8; 1.4.11; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 1.7; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 26 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,sekretoriaujant I. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. S., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. Z.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. S. 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 1.20 val. Alytuje, A. J. gatvėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punkto ir 3 priedo 1.1. papunkčio reikalavimus, lenkė automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, ir taip padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti, išreikštam naudojant tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, ir taip padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu B. S. pareiškė, jog dėl jam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo kaltę pripažįsta visiškai, dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kaltę neigė. Paaiškino, kad jis 2019 m. rugpjūčio 26 d. Alytuje vairavo „BMW“, važiavo su drauge K. R., jam iš paskos su „WV Golf“ važiavo draugai. Važiuojant A. J. tiltu, priekyje važiavęs automobilis staigiai pristabdė, todėl B. S. nutarė jį aplenkti ir kirto ištisinę liniją. Pradėjęs lenkimą, pamatė policijos automobilį su švyturėliais, bet negalvojo, kad jis yra stabdomas, todėl važiavo toliau 50 km/val. greičiu. Lenkdamas automobilį, nesuprato, kad kerta ištisinę liniją, tuo metu norėjo saugiai aplenkti kitą automobilį. Važiuodamas tolumoje matė, kad jam iš paskos apie 100 m atstumu važiavo policijos automobilis su švyturėliais, girdėjo garsinius signalus. Draugė matė ir pasakė B. S., kad tai - policijos pareigūnai. Kai aplenkė tą automobilį, už B. S. buvo dar keletas automobilių, todėl B. S. nemanė, kad policija jį vejasi. Negirdėjo, kad būtų reikalaujama sustabdyti jo vairuojamą automobilį. Neturėjo priežasties vengti policijos pareigūnų. Norėjo nuvažiuoti iki Alytaus piliakalnio, bet jo automobilis netikėtai užgeso. Jis keliu pro Pirmąjį Alytų norėjo draugo V. automobilį parvairuoti į jo namus Panemuninkėliuose, važiuojant pakeliui link piliakalnio. Žino, kad automobilio duslintuvas buvo nulūžęs, tokiu automobiliu negalima važinėti. Nenori komentuoti apie savo telefoną, jame rašytas žinutes, nes nenori duoti prieš save parodymų. Buvo nufotografuotas ne jo telefonas. Nesinaudojo tuo metu savo telefonu, neieškojo jokios pagalbos. Jo telefonas yra be užrakto, visi laisvai gali juo naudotis.

Liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad patruliuodami su A. M., Vilniaus gatvės žiede prie kavinės „Pušis“ pamatė „BMW“ automobilį, sukėlusį įtarimą, nes skleidė didelį garsą. Kol policijos pareigūnai apsisuko, „BMW“ jau buvo ant A. J. tilto, jis jau buvo padidinęs greitį, pareigūnai buvo nuo jo mažiau nei 500 m atstumu, maždaug per vidurį tilto. Pareigūnai, siekdami jį sustabdyti, įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Tada „BMW“ vairuotojas akivaizdžiai padidino greitį, lenkė kitą automobilį. Važiuojant per tiltą, tarp pareigūnų ir „BMW“ buvo vienas automobilis, bet jis sustojo, pareigūnai jį aplenkė, vijosi „BMW“ apie 140 km/val. greičiu, tačiau „BMW“ automobilis nestojo, tolo greitai, nepavyko jo prisivyti. Vydamiesi balsu nepranešė, kad automobilis sustotų, kolegė tuo metu per raciją kvietė į pagalbą kolegas ir pranešinėjo, kur yra automobilis. Prie jo buvo priartėję apie 200 metrų. „BMW“ nuvažiavo iki Ežerėlio gatvės ir dingo. Jį vijosi pagal dulkes ir sutiko jau stovintį, išjungtu varikliu. Automobilyje buvo B. S. ir K. R.. Patikrino dokumentus, jie buvo tvarkingi, vairuotojas buvo blaivus, jis pasakė, kad nestojo, nes išsigando, kad neatimtų techninės apžiūros, nes buvo pametęs duslintuvą. B. S. sakė, jog kvailai pasielgė, kad bėgo nuo pareigūnų, bet paskui, būdamas sulaikytas, su kažkuo pabendravęs telefonu trumposiomis žinutėmis, pradėjo kalbėti kitaip, sakė, kad nematė policijos automobilio, o kai pamatė, sustojo. Kai jis pradėjo keisti parodymus, pareigūnai paėmė jo telefoną ir, B. S. sutinkant, pažiūrėjo jo žinutes. Telefonas buvo užrakintas, B. S. pats suvedė kodą. Prie bylos pareigūnai pridėjo tarnybiniu telefonu nufotografuotų B. S. telefono ekrano nuotraukų su jo susirašinėjimo tekstu. Vėliau į įvykio vietą atvyko B. S. draugai „VW Golf“ automobiliu, paskui - ir B. S. tėvas.

Liudytoja A. M. parodė, kad patruliuodami naktį pastebėjo A. J. tilto link važiuojant „BMW“ automobilį, kuris kėlė didelį triukšmą, todėl nusprendė patikrinti vairuotoją, jo dokumentus. Prasilenkiant nepastebėjo automobilio numerio, tik matė, kad buvo „BMW“ automobilis, matė spalvą, žiūrėjo, kas vairuoja. Apsisuko žiede, įjungė garso signalą ir švyturėlius. „BMW“ nuo jų pradėjo dideliu greičiu šalintis. Tarp B. S. ir pareigūnų automobilių buvo ne daugiau kaip 100-150 m, kai buvo įjungtas garsinis signalas ir švyturėliai. Per garsiakalbį jo nestabdė, kadangi norėjo priartėti prie jo, o kai priartėjo, B. S. padidino greitį, ir pareigūnai turėjo jį vytis. Policijos automobilio greitis siekė 100 km/val., o B. S. automobilis važiavo greičiau. B. S. iš paskos važiavęs automobilis, kai pareigūnai įjungė signalus, pasitraukė ir davė jiems kelią. Automobilis, kurį aplenkė B. S., nesitraukė, bet pareigūnai jį aplenkė. Daugiau automobilių nebuvo, mieste buvo tuščia. Liudytoja per raciją pranešė, kad „BMW“ šalinasi, o kolega bandė neatsilikti nuo jo. „BMW‘ įsuko žvyrkelin į gyvenamųjų namų kvartalą. Pareigūnai „BMW“ vijosi apie 2 km. Nuo pagrindinio kelio B. S. buvo pavažiavęs nedaug, jau buvo išjungęs ir automobilio šviesas, ir variklį. B. S. sėdėjo už vairo, šalia sėdėjo K. R.. Vairuotojo ir automobilio dokumentai buvo tvarkingi, B. S. buvo blaivus. Jis pasakė, kad išsigando dėl nulūžusio duslintuvo, todėl nestojo. K. pasakė, kad ji matė, jog važiuoja policija su švyturėliais, ir girdėjo garsinius signalus, sakė, jog B. nestojo, nes bijojo dėl duslintuvo. B. duslintuvą turėjo bagažinėje. Jis pripažino, kad, lenkdamas kitą automobilį, kirto ištisinę liniją. Vėliau privažiavo jo draugai. B. S. nuolat bendravo telefonu ir nuolat keitė parodymus, todėl jį paprašė parodyti, su kuo susirašinėja. B. S. pats suvedė savo telefone slaptažodį ir parodė savo susirašinėjimą telefone. Jis neprieštaravo, kad pareigūnai paimtų jo telefoną, pats jį padavė, pats suspaudė pin kodą, kad telefoną atrakintų. Dokumente šios apžiūros neužfiksavo. Kai B. S. gavo žinutę, kolega savo tarnybiniu telefonu nufotografavo jo susirašinėjimą, vėliau nuotraukas atspausdino ir pridėjo prie medžiagos. Po to privažiavo tas automobilis, kuris važiavo B. S. iš galo, buvo susirinkę daug žmonių, atvažiavo ir B. S. tėtis, buvo atvažiavę kiti policijos ekipažai. Atvažiavo autovežis, bet „BMW“ automobilis pats važiuoti negalėjo, kalbėjo, kad kažkas nutiko su pavarų dėže.

Liudytoja K. R. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 1 val. ji kartu su B. S. jo draugo Luko automobiliu „BMW“ važiavo Alytuje Vilniaus gatve. Privažiavus tiltą, B. lenkė lėtai važiavusį kitą automobilį. Jie pamatė policijos automobilio švyturėlius, girdėjo garsinį policijos signalą, bet nesuprato, kad yra stabdomi. Kai pastebėjo policijos automobilį, važiavo toliau tuo pačiu greičiu, mano, kad neviršijo leistino greičio. Nekalbėjo tarpusavyje, ką policija vejasi. Tarp jų ir policijos automobilio buvo dar lyg du automobiliai, važiavo jų draugai ir tas automobilis, kurį B. aplenkė, ir tik paskui šiuos automobilius važiavo policija. B. norėjo nuvaryti automobilį į draugo namus, į Panemuninkėlius, bet nusprendė dar pravažiuoti pro piliakalnį ir ten susitikti su draugais, kurie važiavo paskui juos. Įsukus į žvyrkelį, „BMW“ automobilis kažkodėl sustojo. Kai B. pasakė, kad mato švyturėlius, liudytoja pasakė, kad jis sustotų, bet B. S. pasakė, kad jie nežino, ar čia juos stabdo, todėl nestojo. Nemanė, kad policija norėjo juos stabdyti, negirdėjo, kad būtų raginamas sustoti „BMW“ automobilis. Kai privažiavo policijos pareigūnai ir liepė išlipti, visko klausinėjo, liudytoja buvo pasimetusi, norėdama kuo greičiau išeiti, sutiko su užrašytais parodymais ir pasirašė. Tačiau jos apklausos protokole parašyta netiesa, ji tiesą sako teisme. Liudytoją pareigūnai apklausė ne įvykio vietoje, bet prie „Dzūkų alaus restorano“, praėjus gal dviem valandoms po įvykio. Nebuvo tada įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus.

Liudytojas A. K. parodė, kad su B. S. ir kitais draugais buvo aikštelėje prie „Nemuno“ parduotuvės. Nutarė dviem automobiliais važiuoti link piliakalnio, jis su S. M. „VW Golf“ automobiliu važiavo paskui B. ir K.. Važiuodami tilto link, sutiko policijos automobilį. Leidžiantis nuo žiedo, būdamas tilto viduryje, pamatė švyturėlius, išgirdo garso signalus ir leido policijai jį apvažiuoti. Per garsiakalbį pareigūnai nestabdė konkretaus automobilio. Nebuvo aišku, kad būtent tą automobilį stabdo, pamanė, kad pareigūnai skuba į kokį įvykį. Policija garsinį signalą įjungė, kai liudytojas buvo gale tilto, ant posūkio, policija tada jau buvo aplenkusi jo automobilį. B. važiavo gal poros automobilių ilgių atstumu nuo liudytojo. Jis jau buvo aplenkęs kitą automobilį, lenkė per ištisinę liniją ir nuvažiavo toliau, o liudytojas gerokai atsiliko, važiavo apie 30-40 km/val. greičiu, priekyje trukdė važiuoti kitas automobilis. Žinojo, kur važiuoti, po to pamatė stovintį B. ir policijos automobilį.

Liudytojas S. M. parodė, kad su A., B. ir K. buvo aikštelėje prie „Nemuno“ parduotuvės, nusprendė važiuoti prie piliakalnio. B. su drauge važiavo pirmi, liudytojas su A. – jiems iš paskos. Tarp jų važiavo dar kitas automobilis. Važiavo pro Pirmąjį Alytų į aikštelę prie piliakalnio. Važiavo per tiltą ir pamatė policijos pareigūnų švyturėlius. A. davė jiems kelią. B. buvo jau aplenkęs priekyje važiuojantį automobilį. Liudytoją policijos pareigūnai pravažiavo, gale tilto jie įjungė garsinį signalą. A. nelenkė priekyje važiuojančio automobilio. Nematė, kur nuvažiavo B., jie prie jo privažiavo už kokių 4-5 min., rado nusukusį nuo pagrindinio kelio link piliakalnio. Negirdėjo, kad policijos pareigūnai per garsiakalbį reikalauti sustoti „BMW“, negirdėjo, kad jie stabdė kokį automobilį. Esant aikštelėje, B. automobilis jau buvo netvarkingas, buvo nukritęs duslintuvas. Nekilo abejonių, kad B. automobilis kelia triukšmą nakties metu. Tada B. automobilį matė pirmą kartą, tą dieną jis jį įsigijo, jie kartu grįžo iš Šiaulių, kur L. V. pirko automobilį, paskui davė jį B., kad šis parvarytų į Alytų, o pats išvažiavo į Vilnių. Duslintuvą grįždami pametė pusiaukelėje.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo faktas bei jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. K. 2019 m. rugpjūčio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. jis dirbo kartu su vyriausiąja patrule A. M. ekipaže A1703. Patruliuojant tarnybiniu automobiliu nustatytame maršrute, važiuojant Alytuje, A. J. tiltu link miesto centro apie 1.20 val. pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris nuo miesto centro (Vilniaus g.) važiavo A. J. tilto link. Važiuodamas „(duomenys neskelbtini) automobilis kėlė didelį triukšmą, dėl to kilo įtarimų, ar automobilis yra techniškai tvarkingas. Su vyriausiąja patrule A. M. nusprendė „(duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoją sustabdyti ir patikrinti automobilio dokumentus. Su tarnybiniu automobiliu žiedinėje sankryžoje, esančioje Vilniaus g., apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui ,,(duomenys neskelbtini) markės automobilį. Tuo metu ,,(duomenys neskelbtini) automobilis važiavo A. J. tiltu Pirmojo Alytaus link. Nedelsdamas įjungė mėlynos ir raudonos šviesos švyturėlius bei garsinį signalą. Tuo metu paskui „BMW“ markės automobilį važiavo kitas automobilis „VW Golf 4“, kuris, jiems įjungus švyturėlius ir garsinį signalą, pradėjo stabdyti ir trauktis prie dešiniojo kelkraščio. Tuo metu tilto pabaigoje, A. J. g. „BMW” automobilis, lenkdamas priekyje važiuojantį kitą automobilį, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir, padidinęs greitį, nuvažiavo toliau. Jiems įjungus švyturėlius bei garsinį signalą jų tarnybinis automobilis buvo maždaug ties tilto viduriu, o „BMW“ automobilis buvo tilto pabaigoje. „BMW“ padidinus greitį, jis nedelsiant taip pat padidino greitį, bandydamas prisivyti „BMW“ automobilį, ir liepė pareigūnei A. M. per radijo ryšio stotelę pranešti, kad stabdomas automobilis „BMW“ nestoja. Vejantis automobilį A. M. radijo ryšio stotele pranešinėjo kitiems ekipažams, kur link važiuoja automobilis. Visą laiką paskui automobilį važiavo su įjungtais raudonos/mėlynos šviesos švyturėliais bei garsiniu signalu. „BMW“ automobilis dideliu greičiu lėkė A. J. g., vėliau staigiu posūkiu pasuko į Ežerėlio gatvę. Nedelsiant į šią gatvę įvažiavo ir jie ir Ežerėlio g. ties 16 namu, rado šalikelėje sustojusį jau minėtą „(duomenys neskelbtini) markės automobilį užgesintu varikliu bei išjungtomis šviesomis. Vairuotojo vietoje sėdėjo B. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje priekyje sėdėjo K. R., tel. (duomenys neskelbtini). Paklausė B. S., kodėl nestojo stabdomas policijos, jis atsakė, kad važiuodamas pametė duslintuvą, dėl to bijojo, kad nebūtų atimta techninė automobilio apžiūra. Vėliau paklausė, kodėl lenkė automobilį per ištisinę liniją, o B. S. atsakė, kad tai buvo dar viena priežastis, kodėl bėgo. Patikrinus automobilio dokumentus, šie buvo tvarkingi, galiojantys. Vairuotojas turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest7510“, ARJK-0094, patikros sertifikato Nr. 0973823, B. S. buvo nustatyta 0.00 prom. Dar kartą paklausus, kodėl bėgo nuo policijos, jeigu dokumentai tvarkingi, o jis pats yra blaivus, B. S. atsakė, kad išsigando. Automobilio keleivė K. R. paaiškino, kad važiuojant B. S. pamatė juos atvažiuojančius ir pasakė „policija“, tačiau nestojo ir važiavo toliau. Ji teigė, kad draugui pasakė sustoti, bet šis atsakė, kad bijo dėl nulūžusio duslintuvo, kad neatimtų techninės apžiūros. Vėliau apklausiant vairuotoją B. S., jis nuolat su kažkuo bendravo trumposiomis žinutėmis ir keitė savo parodymus. Galiausiai B. S. nesutiko, kad stabdomas nestojo policijos pareigūnams. Sutiko tik dėl kirstos ištisinės kelio ženklinimo linijos. Pareikalavo parodyti, su kuo B. S. susirašinėja telefonu. B. S. parodžius savo mobilųjį telefoną, pastebėjo, kad susirašinėjimo žinutėse yra kalbama apie įvykio aplinkybes. Tarnybiniu telefonu „CAT“ nufotografavo susirašinėjimo žinutes, kuriose B. S. kalba apie tai, kaip bėgo nuo policijos pareigūnų ir kokiu greičiu važiavo, o jo draugai jam rašė, kokias įvykio aplinkybes pasakoti. Susirašinėjimo žinučių nuotraukos pridedamos prie administracinės medžiagos. B. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje. Kadangi už 426 straipsnio 5 dalyje padarytą pažeidimą gali būti skiriama transporto priemonės konfiskacija, buvo nuspręsta transporto priemonę nuvežti į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24. Automobilis buvo užplombuotas plombomis nuo 60414 iki 60421. B. S. ir K. R. buvo apklausti, apklausos pridedamos. Dėl sistemų gedimo B. S. protokolo surašymui buvo pristatytas į policijos komisariatą, vykti jis sutiko geranoriškai (b. l. 3–4).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra analogiškos aplinkybėms, kurias savo tarnybiniame pranešime nurodė vyriausiasis patrulis A. K. (b. l. 5–6).

Apklausos protokole užfiksuoti B. S. parodymai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) prie automobilio vairo sėdėjo jis. Važiuodamas Alytuje per A. J. tiltą, per automobilio veidrodėlį pamatė jam iš galo šviečiančius mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Iš pradžių pagalvojo, kad yra stabdomas ne jis, o kiti automobiliai, nes tuo metu jam iš galo važiavo kitas automobilis. Kad traukiasi kiti automobiliai, nepastebėjo, nes tuo metu per ištisinę kelio ženklinimo liniją lenkė priešais jį važiavusią mašiną. Garsinio signalo negirdėjo, nes automobilyje garsiai klausėsi muzikos. Aplenkęs priekyje jo važiavusį automobilį, matė šviečiančius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, į šalikelę nesitraukė, nes švyturėliai buvo toli ir jis negalvojo, kad kažkam trukdo. Nusukęs į šalutinį kelią piliakalnio link, sustojo, nes pravažiavo posūkį, tuomet išgirdo garsinį signalą ir pamatė mėlynos/raudonos spalvos švyturėlius. Tik sustojęs suprato, kad prieš tai buvo stabdomas policijos pareigūnų. Pamatęs policijos pareigūnus, išsigando, kad gali būti anuliuota techninė automobilio pažiūra, nes prieš tai važiuodamas pametė duslintuvą. Sutinka, kad A. J. g. lenkė automobilį per ištisinę kelio ženklinimo liniją, taip pat matė šviečiančius mėlynos/raudonos šviesos švyturėlius, bet nesitraukė į kelio kelkraštį ir toliau važiavo (b. l. 7–8).

Žemesnės instancijos teismas

Apklausos protokole užfiksuoti K. R. parodymai, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 1.20 val. ji kartu su savo draugu B. S. važiavo automobiliu ,,(duomenys neskelbtini) Alytaus mieste Vilniaus gatve A. J. gatvės link. Automobilį vairavo jos draugas. Įvažiavus į A. J. gatvę, draugas jai pasakė „policija“ ir važiavo toliau, ji jam pasakė, kad sustotų, bet jis važiavo toliau, nesustojo, vėliau pasuko į kažkokį žvyruotą keliuką, ji jam sakė sustoti, nes tiek ji, tiek jis matė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir garsu. B. jai pasakė, kad nestoja policijai, nes bijo, kad neatimtų techninės apžiūros, nes automobilio nulūžęs išmetimas ir automobilis garsiai burzgia. Minėtas automobilis „BMW“, kuriuo važiavo, priklauso B. draugui, jį tą pačią dieną nupirko Šeduvos miestelyje. Kodėl B. S. iš Juozapavičiaus gatvės pasuko į tą žvyruotą keliuką, ji nežino, nes turėjo važiuoti į Panemuninkėlių kaimą. Automobilyje važiavo tik jie dviese (b. l. 9–10).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas iš Alytaus, Ežerėlio g. 16 į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Alytaus r. sav., Užubalių k., Ūdrijos kel. 24 (b. l. 11).

Iš susirašinėjimo žinučių matyti, kad B. S., mobiliuoju telefonu susirašinėdamas su ,,Facebook“ draugais, rašo, kaip jis bėgo nuo policijos ir kokiu greičiu važiavo (b. l. 12-18).

VĮ ,,Regitra“ informacija patvirtina, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) valdytoju-savininku nurodytas E. L. (b. l. 25), kuriam pranešta apie teismo posėdį ir nurodyta pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl šios transporto priemonės buvimo B. S. žinioje teisėtumo (b. l. 26).

Žemesnės instancijos teismas

Asmens duomenų pažyma patvirtina, kad B. S. turėjo teisę vairuoti transporto priemonės (b. l. 27–28).

Tarnybinio automobilio „VW Transporter“, šaukinys A1703, vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotos automobilio „(duomenys neskelbtini) persekiojimo ir B. S. laikino sulaikymo, jo telefono apžiūrėjimo aplinkybės (b. l. 45).

Tarnybinio automobilio „VW Transporter“, šaukinys A1703, maršruto stebėjimo išklotinė patvirtina, kad šis automobilis 2019 m. rugpjūčio 26 d. 1:20:58 val. nuo Vilniaus g. Alytuje važiavo 63 km/val. greičiu A. J. tilto link, pravažiavus šį tiltą, automobilio greitis 1:21:30 val. buvo 84 km/val., automobilis sustojo Ežerėlio gatvėje, jo greitis 1:22:27 val. buvo 0 km/val. (b. l. 44).

Policijos pajėgų valdymo sistemos „Ecofleet“ detalios ataskaitos duomenys apie tarnybinį automobilį „VW Transporter“, šaukinys A1703, patvirtina, jog šis automobilis 2019 m. rugpjūčio 26 d. 1:20:000 val./km važiavo 31 km/val. greičiu, 1:20:34 val. važiavo 10 km/val. greičiu, 1:20:58 val. važiavo 63 km/val. greičiu, 1:21:30 val. važiavo 84 km/val. greičiu, 1:22:13 val. važiavo 8 km/val. greičiu, 1:22:27 val. sustojo (b. l. 73).

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 8 punktas, be kita ko, nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 papunktis nustato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų. Šio straipsnio 9 dalis nustato, kad už 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių.

Bylos duomenys – B. S. prisipažinimas ir parodymai, liudytojų policijos pareigūnų A. M. ir A. K., taip pat liudytojo A. K. parodymai ir vaizdo įrašas failas „A1703-190826-012034-013008-20010200.mp4“ patvirtina, kad B. S., 2019 m. rugpjūčio 26 d. apie 1.20 val. Alytuje, A. J. g., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 3 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus, lenkdamas kitą automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, taigi, jis tokiais tyčiniais veiksmais padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 426 straipsnio 5 dalis nustato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Kelių eismo taisyklių 16 punktas nustato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti.

Nors B. S. neigia padaręs ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Taigi, šiuo atveju policijos pareigūnų veiksmų atitiktis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintai Policijos patrulių veiklos instrukcijai (toliau – Instrukcija) yra labiausiai reikšminga siekiant nustatyti, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Instrukcijos 25 punkte numatyta, kad transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Instrukcijos 26 punkte nustatyta, kad tamsiuoju paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų: policijos pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Rekomenduojama stabdyti transporto priemones apšviestuose kelio ruožuose (išskyrus atvejus, nurodytus Instrukcijos 22.2, 22.4, 22.7 ir 22.8 punktuose). Instrukcijos 30 punkte nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo: įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui; įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas; esant galimybei, panaudoti automobilio priverstinio stabdymo priemones, prireikus, vadovaudamasis įstatymais, panaudoti fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą (...).

Šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnams, pastebėjusiems galimai techniškai netvarkingą B. S. vairuojamą automobilį, skleidžiantį didelį garsą, kilo pareiga reaguoti į galimai daromą nusižengimą, taip pat stabdyti šį automobilį, juo labiau, kad policijos pareigūnų akivaizdoje B. S. padarė ir dar vieną KET pažeidimą, lenkdamas automobilį per siaurą ištisinę liniją.

Liudytojų policijos pareigūnų A. K., A. M. parodymai, jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašai, kuriuose matyti šviesos signalo atsispindintis mirgėjimas ant pakeliui buvusių objektų – pastatų, medžių, liudytojų K. R., A. K., S. M. parodymai, B. S. ir K. R. paaiškinimai iškart po įvykio patvirtina, kad policijos pareigūnai nuo A. J. tilto ir šios gatvės pradžios įsijungę šviesos ir garso signalus, tiltu ir šia gatve per Alytaus miestą vijosi įtarimą sukėlusį „BMW“ automobilį. Policijos tarnybinio automobilio kameros filmuotame vaizdo įraše matyti, jog A. J. tiltu tarp policijos ir B. S. automobilių važiavęs automobilis pasitraukia į dešinę ir sustoja, aiškiai suprasdamas reikalavimą sustoti. Tai patvirtina, kad B. S. automobilis buvo pradėtas stabdyti važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, B. S. vairuojamą automobilį policijos pareigūnai stabdė, būdami dviese, uniformuoti, su specialiomis spalvomis nudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu, apšviestose miesto gatvėse. Bylos duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai nestabdė B. S. nei duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, nei per garsiakalbį liepiant sustoti, nei įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tačiau pažymėtina, kad policijos pareigūnai neturėjo netgi galimybės duoti B. S. signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, nei įjungti švieslentę, nes B. S., jiems vejantis, visą laiką važiavo jiems priekyje dideliu greičiu, policijos pareigūnai jį pavijo tik tada, kai B. S. vairuojamas automobilis dėl gedimo sustojo žvyrkelyje.

Pats B. S., apklausiamas iškart po įvykio, patvirtino, jog, važiuodamas A. J. tiltu, pamatė jam iš galo šviečiant mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Teisme jis parodė, jog, lenkdamas automobilį, matė, kad už jo važiavęs policijos automobilis įjungė švyturėlius, girdėjo ir policijos garsinius signalus. Tačiau jis teigė, kad negirdėjo per garsiakalbį išreikšto reikalavimo sustoti, nemanė, kad stabdomas būtent jis.

Teismas konstatuoja, jog B. S. ne tik matė ir girdėjo policijos garso ir švyturėlių signalus, bet ir suvokė, kad yra tokiu būdu stabdomas. Tai patvirtina B. S. vairuojamo automobilio persekiojimo aplinkybės, pažeidėjo elgesys tuo metu bei jį sustabdžius.

Bylos duomenimis nustatyta, jog stabdydami pažeidėjo vairuojamą automobilį, policijos pareigūnai įjungė specialiuosius šviesos ir garso signalus, stengėsi neatsilikti nuo persekiojamo automobilio. Sutiktina su B. S., kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų išreiškę per garsiakalbį reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau pažymėtina, kad Instrukcijos 30 punkte nurodyta stabdymo tvarka yra reikalinga tam, kad stabdomam asmeniui nekiltų jokių abejonių, jog būtent jis yra stabdomas. Kita vertus, vien tai, kad pareigūnai, stabdydami pažeidėją, vienu metu nepanaudojo visų priemonių, kurios nurodytos Instrukcijoje, t. y. persekiodami pažeidėją įsijungę garsinius signalus papildomai nenaudojo garsiakalbio, reikalaudami jo sustoti, negali būti lemiančia aplinkybe daryti išvadą, jog jie elgėsi netinkamai. Bylos duomenimis B. S. vairuojamas automobilis buvo stabdomas nakties metu, kuomet gatvėse nebuvo daugiau kitų eismo dalyvių ar transporto priemonių, pažeidėjo dėmesio atkreipimui buvo naudojami raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai bei garso signalai, B. S. mieste buvo persekiojimas apie 2 km, nakties metu, kai eismas nebuvo intensyvus, jau tiltu B. S. automobilį pareigūnai vijosi didesniu nei 63 km/val. greičiu, ant tilto ir jo pabaigoje aplenkė tarp jų ir B. S. buvusius du automobilius, savo tarnybinio automobilio greitį, pravažiavus tiltą, didindami iki 84 km/val., jiems jau pravažiavus tiltą, jokių kitų automobilių tarp B. S. ir jį persekiojančių pareigūnų nebebuvo, taip pat nebuvo automobilių ir prieš B. S. automobilį. Pasak policijos pareigūnų A. K. ir A. M., tarnybinio automobilio greitis vejantis B. S. siekė net virš 100 km/val., tačiau jie vis tiek nepavijo B. S. vairuojamo automobilio. B. S. dėmesio atkreipimui buvo naudojami raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliai bei garso signalai, policijos automobilis buvo nudažytas specialiomis spalvomis, juo važiavo uniformuoti policijos pareigūnai.

Tai, kad B. S. vengė būti policijos sustabdytas, patvirtina tiek policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašai (failas A1703-190826-012034-013008-20010200), kuriuose matyti, kad policijos pareigūnams įjungus šviesos ir garso signalus, B. S. automobilis iškart didina greitį ir sparčiai tolsta, tiek policijos tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) policijos pajėgų valdymo sistemos „Ecofleet“ detalios ataskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 1:20:58 val. tarnybinio automobilio greitis nuo 0 padidėja iki 63 km/val. prieš pat A. J. tiltą, o atnaujinus duomenis po 30 s, greitis yra pasiekęs 84 km/val., toks greitis buvo užfiksuotas iškart policijos automobiliui pervažiavus A. J. tiltą. Šie objektyvūs duomenys paneigia B. S. versiją, kad jis važiavo neviršydamas leistino 50 km/val. greičio, nes tokiu atveju policijos pareigūnai, jau prieš pasiekiant jiems tiltą važiuodami 63 km/val. greičiu ir jį didindami iki 84 km/val. tilto pabaigoje, neabejotinai būtų B. S. paviję, vos šiam tiltą pervažiavus. Abu liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad B. S. mieste važiavo žymiai didesniu nei 100 km/val. greičiu. Tokius jų parodymus patvirtina ir policijos pareigūno A. K. iškart po įvykio nufotografuotas B. S. susirašinėjimas mobiliojo ryšio telefonu, kur B. S. draugui giriasi važiavęs 140 km/val. greičiu. Nors policijos pareigūnų po įvykio paimto B. S. mobiliojo ryšio telefono apžiūra nebuvo užfiksuota ANK 594 straipsnio nustatyta tvarka, t. y nesurašytas tyrimo veiksmo protokolas, vis dėlto liudytojų A. K. ir A. M. parodymai, vaizdo įrašai (failai A10703-190826-024632-025604-20010300.mp4 ir A10730-190826-030537-030823-20010300.mp4) patvirtina, kad po įvykio policijos pareigūnams B. S. davė apžiūrėti savo mobiliojo ryšio telefoną, pats jį atrakino, suvesdamas kodą, A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šis pareigūnas tarnybiniu telefonu „CAT“ nufotografavo B. S. susirašinėjimo telefonu nuotraukas, kurias prideda prie bylos medžiagos, šias aplinkybes patvirtino savo tarnybiniame pranešime ir A. M.. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad byloje nufotografuotas telefono, kurio ryšio operatorius „Telia LT“, ekrane matomas susirašinėjimas yra būtent B. S. telefono ir tai būtent B. S. draugams rašo, kad bėgo nuo policijos, nes jie matė, kad jis lenkė per ištisinę liniją, kad atsiplėšė nuo policijos, kad važiavo 140 km/val. greičiu (b. l. 17). Byloje esančių telefono, kurio ryšio operatorius nenurodomas, ekrano nuotraukų (b. l. 19-24) teismas nevertina, nes jų paėmimas neįformintas ANK 594 straipsnyje numatytu būdu, dėl šių nuotraukų užfiksavimo ir pridėjimo prie bylos medžiagos aplinkybių nenurodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Galima daryti tik prielaidą, kad čia buvo fotografuojamas liudytojos K. R. susirašinėjimas jos telefonu su pažeidėju.

Įvertinus didelį atstumą tarp policijos automobilio ir žymiau greičiau nei leistinas maksimalus greitis nuo jų tolstančio B. S. automobilio, abejotina, kad policijos pareigūnų per garsiakalbį perduodamas nurodymas sustoti būtų B. S. išgirstas. Nėra pagrindo šiuo konkrečiu atveju manyti, kad per garsiakalbį duodamas nurodymas sustoti būtų įtakojęs reikalavimo sustabdyti transporto priemonę aiškumą ar B. S. galimybes suvokti iš jo reikalaujamo veiksmo. Pagal visas šios bylos aplinkybes, garsiakalbio naudojimas nebuvo objektyviai būtinas B. S. dėmesiui atkreipti. Teismas konstatuoja, kad nustatytomis aplinkybėmis automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas B. S. neabejotinai matė ir girdėjo, taigi suprato, kad būtent jis yra stabdomas jį persekiojusių policijos pareigūnų. Aplinkybės, jog B. S. vairavo techniškai netvarkingą automobilį, lenkė, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, ir paaiškina B. S. nepaklusimo policijos pareigūnų reikalavimams sustoti priežastį. Todėl pažeidėjas neabejotinai turėjo suvokti, kad policijos tarnybinis automobilis ne šiaip važiuoja iš paskos, o jį persekioja. Nors teismo posėdyje B. S. teigė, kad jis neturėjo priežasties vengti policijos pareigūnų, šie jo aiškinimai prieštarauja paties pažeidėjo parodymams teisme, kad jis žinojo, jog vairuojamo automobilio duslintuvas yra nulūžęs. B. S., apklausiamas 2019 m. rugpjūčio 26 d., nurodė, kad, pamatęs pareigūnus, išsigando, kad gali būti anuliuota techninė automobilio apžiūra dėl pamesto duslintuvo, be to, tiek teisme, tiek iškart po įvykio B. S. pripažino, kad lenkė, kirsdamas ištisinę liniją, tuo metu jam iš paskos važiuojant policijos pareigūnams, taigi, neabejotinai suprato, kad policijos pareigūnams matant, jis padarė dar vieną teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

B. S., pamatęs įjungtus policijos pareigūnų automobilio švyturėlius, elgėsi ne taip, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės (t. y. Kelių eismo taisyklių 12 punktas), t. y. net ir nesuprasdamas, kad yra stabdomas, ir galvodamas, kad policijos pareigūnų automobilio įjungti švyturėliai galbūt yra skirti ne jam, jis privalėjo sulėtinti greitį ir duoti kelią tokiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais švyturėliais, tačiau jis pasielgė priešingai – nesulėtino greičio ir nesustojo, o pradėjo nuo jų bėgti – iškart labai padidino greitį ir nuvažiavo, vėliau matydamas, kad policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais važiuoja paskui jį ir persekioja, kai tarp jo ir policijos automobilio ir prieš jį jokios kitos transporto priemonės nevažiavo, užuot sustabdęs automobilį ir laukęs policijos pareigūnų, kad būtų galima išsiaiškinti susidariusią situaciją, toliau nuo jų bėgo, staigiai nusuko automobiliu į žvyrkelį, ten buvo rastas stovintis išjungtu varikliu, užgesintomis šviesomis. Nors B. S. iškart po įvykio aiškino, kad sustojo, nes pravažiavo posūkį piliakalnio link, iš tiesų jis toliau nepabėgo nuo policijos pareigūnų dėl automobilio gedimo – tą patvirtino tiek pats B. S. teisme, tiek parodė liudytojos A. M., K. R..

Toks pažeidėjo elgesys akivaizdžiai patvirtina, jog B. S. suprato, kad policijos pareigūnai stabdė būtent jo vairuojamą automobilį, ir norėdamas išvengti atsakomybės už techniškai netvarkingo automobilio vairavimą, ištisinės linijos kirtimą, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Objektyvių priežasčių, galėjusių trukdyti įvykdyti policijos reikalavimą, nenustatyta. Konstatavus tai, darytina ir išvada, kad net ir tuo atveju, jei policijos pareigūnai būtų per garsiakalbį išreiškę reikalavimą sustabdyti automobilį, B. S. vis tiek nebūtų to daręs, nes jo siekis šiuo atveju buvo bet kokiais būdais išvengti jo patikrinimo.

Liudytoja K. R. iškart po įvykio paaiškino, kad B. S. pastebėjo, jog iš paskos vejasi policija, ji jam sakė sustoti, bet B. S. važiavo toliau, sakė jai, kad nestoja policijai, nes bijo, kad dėl nulūžusios dujų išmetimo vamzdžio nebūtų panaikintas techninės apžiūros galiojimas (b. l. 9-10). Nors ši liudytoja teisme jau teigė, kad tokį paaiškinimą pasirašė, nes norėjo, kad policija ją kuo greičiau paleistų, pastebėtina, kad ją po įvykio apklausė kitas policijos pareigūnas G. G., o liudytojai A. K. ir A. M. tiek teisme parodė, tiek savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog tokias pačias aplinkybes jiems nurodė K. R. iškart po įvykio, be to, tokią nesustojimo priežastį iškart po įvykio jiems nurodė ir pats B. S.. Taigi, teismui nėra pagrindo netikėti K. R. apklausos protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Nekyla abejonių, kad vėliau ši liudytoja, būdama pažeidėjo draugė, su juo suderino jau kitokią poziciją dėl parodymų teismui, nes dar prieš teismo posėdį B. S. gavo visas bylos medžiagos kopijas (b. l. 39). Tuo tarpu jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų A. K. ir A. M. parodymais teismas neturi. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų linkę apkalbėti pažeidėją. Duomenų dėl šių asmenų šališkumo nenurodė ir pažeidėjas.

Pažymėtina, kad pažeidėjo parodymai buvo išvis nelogiški, prieštaringi ir neatitinkantys objektyvių bylos duomenų: jis teigė nesupratęs, kad kerta ištisinę liniją, nors vaizdo įrašas patvirtina, kad ši linija nebuvo nei nusitrynusi, nei dar dėl kokių nors kitų priežasčių sunkiai pastebima. B. S. aiškino, kad draugo prašymu jo automobilį norėjo nuvaryti į šio namus Panemuninkėlių kaime, bet sugalvojo pakeliui užsukti prie Alytaus piliakalnio. Pažymėtina, kad, važiuojant nuo Alytaus miesto centro per A. J. tiltą, Panemuninkėlių kaimas yra į priešingą pusę nei Alytaus piliakalnis ir jokiu būdu piliakalnis nėra pakeliui į minėtą kaimą. Be to, iš B. S. važiavimo trajektorijos akivaizdu ir tai, kad jis nevyko prie Alytaus piliakalnio, nes, norint pasiekti Alytaus piliakalnį, nuo A. J. tilto jam būtų reikėję pasukti į Merkinės bei Piliakalnio gatves, tuo tarpu B. S. pravažiavo A. J. ir Merkinės gatvių sankryžą tolyn ir nusuko į Ežerėlio gatvę. Tokiu būdu važiuojant prie piliakalnio, atstumas žymiai pailgėtų, nes tektų grįžti atgal, be to, piliakalnis žymiai patogiau pasiekiamas asfaltuotomis Merkinės ir Piliakalnio gatvėmis, nei gruntinės dangos Ežerėlio ir kitomis gatvelėmis. Pastebėtina, kad po įvykio apklausiama K. R. teigė net nesupratusi, ko B. S. pasuko į kažkokį žvyruotą keliuką, nes jie turėjo važiuoti į Panemuninkėlių kaimą, taigi, taip K. R. paneigė jau tik vėliau B. S. sukurtą versiją apie vykimą prie piliakalnio. B. S. sakė netiesą ir teigdamas, kad jis, būdamas sulaikytas iškart po įvykio, nesinaudojo mobiliuoju telefonu, kad jo telefonas neturi jokio užrakinimo – vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio patvirtina, kad B. S., būdamas laikino sulaikymo kameroje, visą tą laiką labai intensyviai naudojosi savo mobiliuoju telefonu, bandydamas skambinti ir rašydamas žinutes, be to, jis, policijos pareigūnams paprašius, atrakino savo mobilųjį telefoną, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. M. ir A. K.. Objektyviems duomenims – vaizdo įrašui – prieštarauja ir B. S. aiškinimai, kad jam ant tilto aplenkus automobilį, tarp jo ir besivejančių policijos pareigūnų buvo dar keletas automobilių, nes policijos automobilio vaizdo įrašuose aiškiai matyti, kad jokių automobilių, policijos automobiliui faktiškai dar ant tilto aplenkus minėtus automobilius, toliau važiuojant A. J. gatve tarp policijos tarnybinio automobilio ir B. S. vairuojamo automobilio nebebuvo. Tikrovės neatitinka ir pažeidėjo teiginiai, kad jis važiavo 50 km/val. greičiu, nes policijos pareigūnų parodymai, vaizdo įrašai ir policijos pajėgų valdymo sistemos „Ecofleet“ detalios ataskaitos duomenys patvirtina, jog B. S. nuo jį žymiai greičiau nei 50 km/val. besivejančių policijos pareigūnų tolo labai sparčiai. Taigi, teismui visiškai nėra jokio pagrindo tikėti nelogiškais ir tiesos neatitinkančiais pažeidėjo parodymais.

B. S. suvokė, kad policijos pareigūnai A. J. gatvėje reikalauja sustabdyti vairavimo priemonę, suvokė, kad šio reikalavimo nevykdo, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog B. S. nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam ir iš esmės ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tuo jis padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl administracinių nuobaudų skyrimo

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 Eur iki 1 200 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 1 150 Eur iki 1 450 Eur.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamus administracinius nusižengimus B. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltės dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo jis nepripažino, nesigailėjo padaręs nusižengimus, klaidino teismą tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais, taigi, vertintina, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo atžvilgiu B. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis ne kartą baustas už ANK 417 straipsnyje numatytus nusižengimus. B. S. neteistas, tačiau, nors teisę vairuoti automobilį yra įgijęs tik prieš dvejus metus, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog B. S. baustas už ANK 417 straipsnio 8 dalyje (3 kartus), 417 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje (2 kartus), 481 straipsnyje, 416 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus (b. l. 29-35). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes, B. S. asmenybę bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus jam straipsnio sankcijoje numatytas baudas, artimesnes maksimalioms. Galutinė subendrinta administracinė nuobauda skiriama, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis.

Dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo

Įstatymas numato, jog už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių (ANK 417 straipsnio 9 dalis), o už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant minėtos administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, įvertintina tai, jog B. S. teisę vairuoti automobilį įgijęs prieš dvejus metus, tačiau jau 8 kartus nubaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir šiurkščius, jam jau buvo paskirtas ir specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams. Būtina esmingai įvertinti ir aplinkybę, jog B. S. padarė vieną iš pačių šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kėlusį realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams. Pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog B. S. yra nedrausmingas vairuotojas, linkęs tyčia pažeidinėti visuotinai privalomas Kelių eismo taisykles. Todėl B. S. privalomai skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, B. S. asmenybę, siekiant pilnai įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, jam skiriamos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas didesniam nei sankcijose numatytas vidurkis terminui.

Be to, už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui gali būti skiriama ir kita administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus <...>. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas <...> (ANK 29 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju B. S. vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio savininku VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje įrašytas kitas asmuo. Nėra duomenų, kad šis asmuo žinojo ar galėjo žinoti, kad B. S. jo automobilį panaudos daryti administraciniams nusižengimams, todėl B. S. neskirtina administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 28 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

B. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį skirti administracinę nuobaudą – 80 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1 100 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.Papildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19104929419.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali iš karto sumokėti jam paskirtą baudą, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.