- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2-3538-760/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01165-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Ieškovas
- BUAB „E.“
- Atsakovas
- I. M., V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „E.“ (toliau – Bendrovė, Įmonė), atstovaujamos bankroto administratorės UAB „B. v.“ (toliau – Bankroto administratorė), ieškinį atsakovams I. M. (I. M.) ir V. M. dėl žalos, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų solidariai priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovų solidariai priteisti 1723,35 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „E.“, bankroto administratore paskirta UAB „B. v.“ bei bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratorei turtą pagal finansinę atskaitomybę ir visus dokumentus. 2017 m. gruodžio 5 d. bankroto administratorės įgaliotas asmuo paštu išsiuntė bankrutuojančiai įmonei ir jos vadovui I. M. 2017 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties kopiją ir 2017 m. gruodžio 5 d. administratoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų pateikimo, tačiau jie grįžo neįteikti. Apie UAB „E.“ bankroto procesą viešai paskelbta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis BUAB „E.“ įregistruota 2011 m. balandžio 12 d., įmonės vadovu nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. birželio 28 d. buvo V. M., nuo 2016 m. birželio 28 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo vadovo pareigas ėjo I. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi pripažino BUAB „E.“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovas V. M. atsistatydindamas iš pareigų, turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą, tačiau duomenų, kad jis įmonės turtą perdavė sekančiam jos vadovui I. M. nėra. Pasak ieškovės atstovės, kadangi už 2016 m. nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui, taip pat nebuvo parengtas įmonės turto balansas turto bei dokumentų perdavimo momentui, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto dydžio vadovų pasikeitimo momentu, tad jiems pereina pareiga paneigti kaltės prezumpciją, įrodant, koks turtas faktiškai buvo perduotas. Ieškovės atstovės teigimu, I. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, o esant situacijai, jog jam šio turto ir dokumentų neperdavė V. M. apie tai turėjo informuoti bankroto administratorę ir nurodyti kur yra įmonės turtas ir dokumentai. Anot ieškovės atstovės, atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Ieškovės atstovės teigimu, šiuo atveju prievolės solidarumo prezumpcijai kilti gali pakakti ir savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, tačiau sukėlusių bendrą žalą (objektyvaus bendrininkavimo). Pasak ieškovės atstovės, atsakovas V. M. atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus – nėra duomenų, kad būtų tinkamai perdavęs dokumentus ir turtą, o I. M. neteikė finansinės atskaitomybės ataskaitų, netinkamai organizavo dokumentų saugojimą, tinkamai neperdavė dokumentų bankroto administratorei, šie turi būti kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės turto ir dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo. Atsakovai nesutikdami su solidaria atsakomybe turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Anot ieškovės atstovės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir dėl šių veiksmų nėra galimybės nustatyti prie kurio atsakovo atsirado žala, tai darytina išvada, kad abu atsakovai atsakingi už įmonei padarytą žalą 1723,35 Eur (žalos suma nustatyta remiantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma), kuri atsirado neperdavus įmonės turto pagal paskutinį 2015 metų balansą, ko pasekoje įmonė neturi galimybės atsiskaityti su įmonės kreditoriais.
Atsakovui I. M. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jis teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės, atstovaujamos bankroto administratorės, pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Taip pat nurodė, jog 2016 m. birželio 8 d. pasirašyta įmonės akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kuria V. M. (kuris taip pat buvo įmonės direktorius) ir G. M. pardavė įmonės akcijas (suteikiančias 100 proc. balsų) I. M., kuris vėliau tapo įmonės direktoriumi. V. M. įmonei vadovavo nuo jos įsteigimo datos iki 2016 m. birželio 28 d., per šį laikotarpį įmonė nebuvo įsiskolinusi, jos veikla bei buhalterinė apskaita buvo vykdoma kaip to reikalauja teisės aktai, o finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikiami VĮ Registrų centrui, išskyrus už 2016 m. Kadangi įmonė buvo parduota 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. finansinių ataskaitinių metų rinkinys privalo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., todėl prievolė teikti finansinius dokumentus už 2016 m. perėjo naujam vadovui I. M.. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte, 7 dalies 2 punkte numatyta prievolė tinkamai perduoti įmonės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui paskutiniams valdymo organams, t. y. I. M.. Atsistatydinant visas įmonės turtas ir visi dokumentai V. M. buvo perduoti naujam vadovui I. M.. Tai patvirtina Turto bei dokumentų perdavimo aktas su priedais. Pasak atsakovo V. M., teigti jog jis netinkamai organizavo ir vadovavo įmonės veiklai ir prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „E.“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, taip pat, jog visas įmonės turtas buvo perduotas netinkamai – nėra pagrindo. Anot atsakovo V. M., atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, jam negali būti taikoma atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnis, kadangi jis savo vadovavimo laikotarpiu tinkamai vykdė pareigas, o atsistatydinant perdavė visus įmonės dokumentus bei turtą.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nes ieškinio suma neviršija 2000 Eur sumos ir šalys nepateikė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apie posėdžio datą, laiką ir vietą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, bylose, dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo, priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys ir trumpai išdėstyti motyvai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „E.“, bankroto administratore paskyrė UAB „B. v.“, taip pat nustatė 15 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį bankrutuojančios įmonės valdymo organai (administracijos vadovas) privalėjo perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 5 d. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „E.“ įregistruota 2011 m. balandžio 12 d., įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. birželio 28 d. ėjo atsakovas V. M., o nuo 2016 m. birželio 28 d. iki nutarties iškelti UAB „E.“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ėjo atsakovas I. M.. Pagal balansą, kurio ataskaitinis laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 12145 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 Eur. Nuo 2016 metų UAB „E.“ teisės aktų nustatyta tvarka neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi BUAB „E.“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įmonės likvidatoriaus funkcijas pavesta atlikti bankroto administratei UAB „B. v.“, taip pat patvirtintas kreditorių sąrašas ir kreditoriniai reikalavimai, kuriuos sudaro 1723,35 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriui.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, šiuo atveju bendrovės vadovas.
Pažymėtina tai, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju.
Ieškovė teigė, kad atsakovo V. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis atsistatydindamas iš įmonės vadovo pareigų, turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą sekančiam vadovui, tačiau tokių duomenų nėra; atsakovo I. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, o esant situacijai, jog jam šio turto neperdavė buvęs ankstesnis įmonės vadovas, apie tai turėjo informuoti bankroto administratorių ir nurodyti kur yra įmonės turtas ir dokumentai.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad UAB „E.“ vadovu atsakovas V. M. buvo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. birželio 28 d. Iš atsakovo V. M. pateiktos 2016 m. birželio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad V. M. ir jo sutuoktinė 2016 m. birželio 8 d. pardavė įmonės akcijas (suteikiančias 100 proc. balsų) atsakovui I. M.. Tą pačią dieną V. M. perdavė I. M. visą įmonės turtą, nurodytą darbinės atskaitomybės parengimo lentelėse už 2016 m. sausio – birželio mėnesius, perdavė jam visą įmonės dokumentaciją nuo įmonės įsteigimo iki pardavimo laikotarpio. Tai patvirtina atsakovo V. M. pateiktas 2016 m. birželio 28 d. įmonės turto ir dokumentų perdavimo – priėmimo aktas.
Iš atsakovo V. M. pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu UAB „E.“ turtas ženkliai viršijo įsipareigojimus, teisės aktų nustatyta tvarka buvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, o pasikeitus įmonės valdymo organams buvęs bendrovės vadovas, t. y. atsakovas V. M. perdavė naujajam bendrovės vadovui, t. y. I. M. įmonės turtą ir dokumentus, ką patvirtina jų parašai, esantys 2016 m. birželio 28 d. įmonės turto ir dokumentų perdavimo – priėmimo akte. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. M. paneigė savo kaltės prezumpciją. Iš pateiktų įrodymų nėra pagrindo teigti, kad V. M., būdamas UAB „E.“ direktoriumi būtų atlikęs kokius tai neteisėtus veiksmus, todėl jo atžvilgiu civilinė atsakomybė netaikoma ir civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus (administracijos vadovą) perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. 2017 m. gruodžio 5 d. bankroto administratorius išsiuntė paskutiniam įmonės direktoriui atsakovui I. M. registruotą laišką jo gyvenamosios vietos adresu, dėl įpareigojimo vykdymo, tačiau nei įmonės dokumentai nei turtas nebuvo perduotas.
Teismas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Nustatyta, kad paskutinis įmonės „E.“ direktorius buvo atsakovas I. M., šias pareigas jis ėjo nuo 2016 m. birželio 28 d. iki nutarties iškelti UAB „E.“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Iškėlus UAB „E.“ bankroto bylą, atsakovui I. M., kaip vadovui, atsirado Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga – perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šio pareigos jis neįvykdė. Dėl šio atsakovo I. M. neteisėto neveikimo neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes bankroto administratorei neperduoti įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, įmonės veiklos rezultatus. Dėl netinkamo atsakovo I. M., kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymo ieškovė patyrė žalą, kuri lygi bankroto byloje patvirtintiems 1723,35 Eur dydžio kreditoriniams reikalavimams, todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp atsakovo I. M. veiksmų ir atsiradusios žalos. Kadangi atsakovo I. M. kaltė preziumuojama ir ji nėra paneigta, todėl nesant objektyvių duomenų dėl turto praradimo priežasčių, atsakovas I. M., kaip buvęs įmonės direktorius, turi atlyginti bendrovei dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo I. M. 1723,35 Eur žalos ieškovei.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, esant ieškovės prašymui, iš atsakovo I. M. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. liepos 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Taip pat ieškovė prašo priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Tačiau iki teismo sprendimo priėmimo ieškovė nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo jų priteisti.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. M. atžvilgiu ieškinys atmestinas, sutinkamai su CPK 93 straipsniu, iš atsakovo I. M. valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. 39 Eur bei 6,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso 45,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1723,35 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt tris eurus 35 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „E.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo I. M. (I. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45,92 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.