Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-859-198/2012

Teisėja Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00438-2012-4

2012 m. gruodžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

viešajame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-518-731/2012 pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. I., Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl A. I. pripažinimo neveiksnia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Fizinio asmens pripažinimo neveiksniu pagrindai yra numatyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti nustatyti du medicininiai asmens pripažinimo neveiksniu kriterijai: 1) asmens psichikos liga ar silpnaprotystė ir 2) gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kadangi tam būtinos specialios medicininės, o būtent psichiatrijos žinios, šiuos kriterijus iš esmės gali nustatyti tik teismo psichiatrijos ekspertizė (CPK 212 str., 466 str.). Byloje nustatyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktu A. I. buvo konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – lengvas kognityvinis sutrikimas, tačiau kartu dėl kito medicininio kriterijaus, būtino pripažįstant fizinį asmenį neveiksniu, buvo duota išvada, kad A. I. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 20-21). Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų apie A. I. psichinės sveikatos būklę. Pareiškėjo nurodyti duomenys apie A. I. psichinę būseną medicininiu požiūriu buvo įvertinti šios medicinos srities specialistų – teismo psichiatrų ekspertų, o teismas, neturėdamas specialių medicininių žinių, iš esmės neturi galimybės jų savarankiškai įvertinti. Teismas gali tik spręsti, ar atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Nesant nustatytų medicininių kriterijų pripažinti asmenį neveiksniu, nėra įstatyme numatytų pagrindų pripažinti tokį asmenį neveiksniu. Iš pateiktų rašytinių dokumentų bei duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodė, jog bendraujant su A. I., nebuvo pastebėti jos neadekvatūs veiksmai, ji pati savim pasirūpina, tvarkosi namuose, (b. l. 28-29). Kadangi minėti paaiškinimai nepaneigė teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadų, o priešingų minėtoms aplinkybėms įrodymų pareiškėjas nepateikė, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog esant teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoms dėl A. I. gebėjimo suprasti ir valdyti savo veiksmus, nėra pagrindo ją pripažinti neveiksnia. Iš pateikto su atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus buities tyrimo akto matyti, kad A. I. žino savo gimimo metus, pažįsta socialinius darbuotojus, kaimynus, žino gydančio gydytojo pavardę, nueina į parduotuvę, gydymo įstaigą, puikia suvokia, kiek gauna senatvės pensijos, kiek gauna išmokų kartu su ja gyvenantis pareiškėjas (b. l. 39-40). Pateiktos aplinkybės nesuteikia pagrindo, remiantis tik pareiškėjo žodiniais paaiškinimais, naikinti skundžiamą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas ekspertizę, nebuvo gavęs pareiškėjo prašymo skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, atliekant ekspertizę nebuvo nurodyta, kad ekspertams nepakanka duomenų teismo psichiatrijos ekspertizės išvadai duoti, dėl ko būtų pagrindas skirti stacionarinę ekspertizę (CPK 467 str. 4 d.). Taigi, nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ambulatorinės ekspertizės išvadomis. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde deklaratyviai nesutikdamas su ekspertizės išvadomis, nepateikia priešingų minėtoms išvadoms įrodymų .

Kolegija taip pat nenustatė procesinės teisės normų pažeidimo, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. I. bei ekspertui. A. I. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 24). Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, 2012-10-18 teismo posėdyje dalyvavę asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, prašė nagrinėti bylą A. I. nedalyvaujant, todėl nebuvo procesinių kliūčių nagrinėti bylą teismo posėdyje (b. l. 28-29). CPK nenumato privalomo eksperto dalyvavimo teismo posėdyje, nagrinėjamoje byloje pateiktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados aiškios, nereikalaujančios papildomo paaiškinimo, be to, nė vienas proceso dalyvis neprašė iškviesti ekspertą ir paprašyti paaiškinti savo išvadų.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo panaikinti sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.