Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. KS-93 „Dėl A. K.“ (toliau – ir Sprendimas) dalyse, kuriose pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėjas pripažintas, kad būdamas Druskininkų savivaldybės tarybos narys ir dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl 2020 m. spalio 14 d. vykusiame šios savivaldybės tarybos posėdyje savo pareikšto nusišalinimo nuo tą dieną svarstyto Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. Tl-37 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. Tl-61 „Dėl veiklos uždarose kalnų slidinėjimo trasose vykdymo“ įgyvendinimo“ pakeitimo“ projekto (2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo projektas Nr. PR-155) (ne)priėmimo, veikė interesų konflikto situacijoje ir tokia veika pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nurodo, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas, dalyvaudamas 2020 m. spalio 14 d. vykusiame Tarybos posėdyje ir pareiškęs nusišalinimą nuo Tarybos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo projekto Nr. PR-155 svarstymo ir sprendimo priėmimo procedūrų vis tiek balsavo bei išreiškė poziciją dėl savo pareikšto nusišalinimo.

Pažymi, kad Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio 11 klausimas buvo susijęs su pareiškėjo privačiais interesais. Pareiškėjas prieš svarstant šį darbotvarkės klausimą, kaip tai numatyta Įstatyme ir Vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir VSĮ), pareiškė apie nusišalinimą nuo šio darbotvarkės klausimo svarstymo, taip siekdamas jokia forma nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Tokiu būdu atliko teisės aktuose numatytą prievolę vengti interesų konflikto ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie gali sukelti interesų konfliktą - asmeniškai žodžiu pareiškė apie nusišalinimą. Tai, jog realiai įgyvendino teisės aktų reikalavimus pripažino ir pati Komisija savo Sprendime. Po pareikšto nusišalinimo, kuris yra užfiksuotas ir Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio protokole Nr. TP-6, buvo teikiamas balsavimas dėl nusišalinimo priėmimo/nepriėmimo dėl visų apie nusišalinimą pareiškusių tarybos narių. Vykstant balsavimui dėl pareikšto nusišalinimo nuo Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio 11 klausimo svarstymo, pareiškėjas jokia forma balsavime nedalyvavo - nebalsavo nei už, nei prieš, nei susilaikė. Nurodytas aplinkybes patvirtina Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio vaizdo įrašas iš kurio matyti, kad Tarybos posėdžio pirmininkui pristačius 11 darbotvarkės klausimą pareiškė apie savo nusišalinimą, nusišalinimas buvo akivaizdus, suprantamas visiems Tarybos nariams, o vykstant balsavimui dėl pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo, jokia forma šiame balsavime nedalyvavo. Nors Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio protokole Nr. TP-6, kuriuo ir vadovavosi Komisija priimdama skundžiamą Sprendimą, nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo balsavo visi 25 Tarybos posėdyje dalyvavę Tarybos nariai (tame tarpe ir pareiškėjas), tačiau šio posėdžio vaizdo įrašas akivaizdžiai paneigia protokolą - posėdžio vaizdo įraše užfiksuotas pareiškėjo realus nusišalinimas nuo darbotvarkės.

Atkreipia dėmesį, jog iš 2020 m. spalio 14 d. Tarybos posėdžio vaizdo įrašo taip pat matyti, jog sprendžiant klausimą dėl pareikšto nusišalinimo pareiškėjas asmeniškai nebalsavo. Taigi posėdžio protokole Nr. TP-6 nurodyti balsavusių Tarybos narių „prieš“ ir „susilaikė“ skaičiai nesutampa su realiais, šio Tarybos posėdžio vaizdo įraše užfiksuotais Tarybos narių balsais. Akivaizdu, kad pareiškėjui nedalyvavus balsavime dėl pareikšto nusišalinimo, posėdžio protokole Nr. TP-6 pareiškėjo balsas dėl neaiškių priežasčių priskirtas prie balsavusių „prieš“ arba „susilaikė“ Tarybos narių. Komisija savo Sprendimu šių prieštaravimų tarp Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdžio protokolo Nr. TP-6 ir posėdžio vaizdo įrašo nepanaikino, pagrindo vadovautis protokolu Nr. TP-6, o ne vaizdo įrašu, niekaip nepagrindė ir nemotyvavo.

Pažymi, kad visi esantys neaiškumai ir netikslumai privalo būti traktuojami atsakomybėn traukiamo ar patraukto asmens, t. y. pareiškėjo naudai, todėl nagrinėjamu atveju, nepagrįstai yra pripažintas pažeidusiu Įstatymo nuostatas.

Dėl skundžiamos Sprendimo dalies, kuria pripažintas, kad dalyvaudamas sprendžiant klausimą dėl 2020 m. birželio 4 d. vykusiame šios savivaldybės tarybos Finansų, Ūkio ir kurorto plėtros, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų bei Švietimo, kultūros ir sporto komitetų jungtiniame posėdyje (toliau – ir Komitetų posėdis) savo pareikšto nusišalinimo nuo tą dieną svarstymo Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ 2019 metų veiklos ataskaitos ne(priėmimo), veikė interesų konflikto situacijoje ir tokia veika pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas nurodo, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, kad 2020 m. birželio 4 d. vykusiame Komitetų posėdyje pareiškęs nusišalinimą nuo Tarybos sprendimo projekto dėl UAB „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA“ 2019 metų veiklos ataskaitos ne(priėmimo) pareiškėjas balsavo bei išreiškė poziciją dėl savo paties pareikšto nusišalinimo.

Pažymi, kad po pareiškėjo pareikšto nusišalinimo, kuris yra užfiksuotas ir Komitetų posėdžio 2020 m. birželio 4 d. posėdžio protokole Nr. KP-9, buvo teikiamas balsavimas dėl nusišalinimo priėmimo/nepriėmimo dėl visų apie nusišalinimą pareiškusių Tarybos narių. Nors posėdžio protokole nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl pareikštų nusišalinimų (ne)priėmimo balsavo visi 20 posėdyje dalyvavusių narių, iš kurių 2 balsavo „už“, 2 - „susilaikė“, o 16 balsavo „prieš“, tačiau pareiškia, kad šiame balsavime jokia forma nedalyvavo, savo nuomonės dėl pareikšto balsavimo neišreiškė. Mano, kad Komitetų posėdžio 2020 m. birželio 4 d. protokole Nr. KP-9 padaryta akivaizdi klaida - pareiškėjui pareiškus apie nusišalinimą nuo 40 darbotvarkės klausimo ir nedalyvavus balsavime dėl išreikšto nusišalinimo (ne)priėmimo, pareiškėjo balsas dėl ydingos balsų skaičiavimo praktikos buvo priskirtas prie balsavusių prieš arba susilaikiusių asmenų. Pažymi, kad 2020 m. spalio 14 d. Tarybos posėdžio vaizdo įrašas patvirtina, kad 2020 m. spalio 14 d. vykusio Tarybos posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl pareikšto nusišalinimo pareiškėjas asmeniškai nebalsavo. Akivaizdu, kad pareiškėjui nedalyvavus balsavime dėl pareikšto nusišalinimo, posėdžio protokole Nr. TP-6 pareiškėjo balsas dėl neaiškių priežasčių priskirtas prie balsavusių „prieš“ arba „susilaikė“ Tarybos narių.

Mano, kad analogiškai galėjo nutikti ir surašant Komitetų posėdžio 2020 m. birželio 4 d. protokolą Nr. KP-9.

Pažymi, kad neturi jokių galimybių įrodinėti savo nebalsavimo dėl pareikšto nusišalinimo fakto, todėl pareiga įrodyti, kad realiai dalyvavo balsavime dėl savo paties pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo, tenka Komisijai. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad Sprendimas šiose dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad Įstatymo taikymo prasme asmuo, siekdamas suvaldyti jo tarnybinėje veikloje atsiradusią interesų konflikto situaciją, privalo veikti aktyviai, t. y. nuo nusišalinimo pareiškimo momento jokia forma nedalyvauti tolesnėse interesų konfliktą keliančio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrose. Vadinasi, nuo nusišalinimo pareiškimo minėtame Tarybos ir jungtiniame Tarybos komitetų posėdyje momento pareiškėjas privalėjo palikti posėdžių salę, o 2020 m. spalio 14 d. Tarybos posėdžio atveju - posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemą, ir nedalyvauti jokiose tolesnėse procedūrose, įskaitant savo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo klausimo svarstymą ir bet kokių iš to išplaukiančių sprendimų priėmimą.

Atkreipia dėmesį, kad skundžiamu Sprendimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo konstatuota, jog pareiškėjas Įstatymo nuostatas pažeidė balsuodamas dėl savo pareikštųjų nusišalinimų nuo interesų konfliktą keliančių procedūrų (ne)priėmimo. Komisija abiem atvejais sprendė, kad Tarybos narys, pareiškęs nusišalinimą, bet tęsdamas dalyvavimą posėdžiuose, kai buvo paskelbtas balsavimas dėl jo nusišalinimo (ne)priėmimo, netinkamai valdė savo tarnybinėje veikloje atsiradusią interesų konflikto situaciją ir pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Tokį vertinimą Komisija grindė Įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kokių veiksmų deklaruojantis asmuo privalo imtis, kai jo tarnybinėje veikloje atsiranda interesų konflikto situacija, t. y. pareiškęs nusišalinimą nuo konkretaus interesų konfliktą keliančio sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūrų asmuo jokia forma negali dalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, nuo nusišalinimo pareiškimo Tarybos ir jungtiniame Tarybos komitetų posėdžiuose momento pareiškėjas privalėjo palikti posėdžių salę, o 2020 m. spalio 14 d. Tarybos posėdžio atveju - posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemą, ir nedalyvauti jokiose tolesnėse procedūrose, įskaitant savo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo klausimo svarstymą. Todėl Komisija vertino, kad, pareiškęs nusišalinimą asmuo, privalo palikti vietą, kurioje svarstomas jam interesų konfliktą keliantis klausimas, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, nes, net dalyvaudamas procedūroje ir susilaikydamas nuo balsavimo, jis gali daryti įtaką nešališkų sprendimų priėmimui.

Pažymi, kad vien tik aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo balsavimo procedūrose (galbūt net ir neišreikšdamas savo pozicijos balsavimu) yra pakankama jo elgesį įvertinti kaip pažeidžiantį interesų konflikto valdymą reglamentuojančias Įstatymo nuostatas. Atsižvelgus į tai, visi pareiškėjo argumentai, kad jis nebalsavo dėl savo pareikštųjų nusišalinimų, todėl Įstatymo nuostatų nepažeidė, nėra reikšmingi, todėl atmestini.

Dėl surinktų įrodymų (2020 m. spalio 14 d. ir 2020 m. birželio 4 d. posėdžių eigą fiksuojančių protokolų) vertinimo nurodo, kad jie yra svarbūs tiek, jog parodo pareiškėjo dalyvavimo sprendžiant savo paties pareikštųjų nusišalinimų (ne)priėmimo klausimą, faktą, visiškai atsiribojant nuo to, ar jis balsavo, koks buvojo balsavimo rezultatas ir kaip balsai buvo skaičiuojami.

2020 m. spalio 14 d. vykusio Tarybos posėdžio protokole Nr. TP-6 fiksuojamas pareiškėjo nusišalinimo nuo Tarybos 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo projekto Nr. PR-155 svarstymo ir sprendimo priėmimo procedūrų (darbotvarkės 11 klausimas) faktas. Remiantis minėtojo Tarybos posėdžio protokolu, sprendžiant klausimą dėl pareikštojo nusišalinimo, dalyvavo visi 25 Tarybos nariai. Protokole nurodoma, kad už balsavo 4, prieš - 18, susilaikė 3 Tarybos nariai. Pareiškėjas nurodo nebalsavęs dėl savo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo ir teigia, kad tai patvirtina tą diena vykusio posėdžio vaizdo įrašas. Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, įvertino minėto nuotolinio posėdžio vaizdo įrašą ir tai aprašė: „Ekrano kairiajame krašte matyti nuotoliniame posėdyje dalyvaujantis A. K.. Stebint vaizdo įrašą, girdimas posėdžio pirmininko skelbiamas balsavimas dėl Tarybos nario pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo. Paskelbus balsavimą dėl pareikštojo nusišalinimo (ne)priėmimo matyti, kad A. K.dalyvauja posėdyje, t. y. nepalieka nuotolinio posėdžio organizavimo sistemos“. Taigi minėtasis vaizdo įrašas, kuriuo, grįsdamas savo skundo argumentus, remiasi ir pareiškėjas, tik patvirtina aplinkybę, kad jis balsavimo dėl jo pareikštojo nusišalinimo (ne)priėmimo metu dalyvavo posėdyje ir, nors, jo teigimu, savo pozicijos balsavimu nepateikė, bet neatsijungė nuo posėdžio srauto perdavimo sistemos ir tęsė savo dalyvavimą.

Kadangi 2020 m. birželio 4 d. posėdžio įrašas nebuvo daromas, A. K. elgesys buvo vertinas remiantis 2020 m. birželio 4 d. protokolo Nr. KP-9 duomenimis. Šiame dokumente nurodoma, kad iš viso posėdyje dalyvavo 20 Tarybos narių, sprendžiant klausimą dėl pareikštojo nusišalinimo - taip pat 20 Tarybos narių: už balsavo 2, prieš - 16, susilaikė 2 Tarybos nariai. Taigi posėdžio dalyvių ir balsavusiųjų dėl pareiškėjo pareikšto nusišalinimo (ne)priėmimo Tarybos narių skaičius sutampa. Duomenų, kad pareiškėjas būtų palikęs posėdžio salę ir nebalsavęs šiuo klausimu, nėra. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas nepateikė savo pozicijos balsuodamas dėl savo pareikštojo nusišalinimo (ne)priėmimo, tai nepaneigia jo dalyvavimo šioje procedūroje fakto. Protokole nėra jokių duomenų, kad jis, pareiškęs nusišalinimą, būtų išėjęs iš posėdžio salės ir nedalyvavęs tolesnėje procedūroje. Visi šio posėdžio protokole pateikti duomenys liudija buvus priešingai. Vien tik dalyvaudamas balsavimo procedūroje ir, net, jo paties teigimu, nepateikdamas savo pozicijos balsavimu, pareiškėjas galbūt suklaidino protokoluojantį asmenį dėl savo statuso šio posėdžio metu vykusioje balsavimo procedūroje. Jeigu tai galėjo suklaidinti protokoluojantį asmenį, tai galima nesunkiai numatyti, kaip tokią situaciją vertintų visuomenė ir kokia nuomonė galėtų būti susidaryta apie nešališkų ir skaidrių sprendimų Taryboje priėmimą.

Apibendrindami nurodo, kad asmuo nuo nusišalimo pareiškimo momento privalo nedelsdamas nutraukti dalyvavimą bet kokiose tolesnėse jam interesų konfliktą keliančiose procedūrose, t. y. palikti posėdžio, kuriame svarstomas su jo privačiais interesais susijęs klausimas, salę, ar atsijungti nuo tokio posėdžio srauto perdavimo sistemos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. KS-93 „Dėl A. K.“ teisėtumo dalyse, kuriose pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies dalių nuostatas.

Komisija Sprendimu pareiškėją pripažino pažeidusiu Įstatymo nuostatas dėl to, kad tiek prieš 2020 m. spalio 14 d. Tarybos posėdį, tiek prieš 2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdį pareiškėjui pačiam pareiškus apie jo nusišalinimą nuo atitinkamų klausimų svarstymo, pareiškėjas nepaliko salės ir posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemos (2020 m. birželio 4 d. posėdžio atveju), taip neįvykdydamas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo – pareiškus nusišalinimą, jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Iš Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas asmeniui, pareiškusiam apie nusišalinimą nuo atitinkamų klausimų svarstymo, numatė draudimą iš karto jokia forma nedalyvauti atliekant tarnybines pareigas. Tai reiškia, kad asmuo, pareiškęs apie nusišalinimą, turėtų iš karto palikti salę ar kitą vietą, nelaukiant, kokie bus balsavimo rezultatai dėl jo pareikšto prašymo. Kitokia šios normos interpretacija prieštarautų Įstatyme nustatytai konfliktų valdymo tvarkai.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Tarybos 2020 m. spalio 14 d. posėdyje pareiškęs nusišalinimą nuo 11 klausimo svarstymo iš salės neišėjo, taip pat, dalyvaudamas 2020 m. birželio 4 d. Komitetų posėdyje ir taip pat pareiškęs nusišalinimą nuo 40 klausimo svarstymo, posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemos nepaliko. Taigi, pareiškėjas dalyvaudamas jo pareikšto prašymo apie nusišalinimą svarstymuose, pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, šiuo aspektu, konstatavo pagrįstai.

Minėta, kad pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas dėl to, kad nesilaikė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyto ir jau aptarto reikalavimo, o ne dėl to, kad balsavo/nebalsavo dėl savo pareikštų prašymų. Šiuo aspektu pareiškėjo skunde nurodyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl platesnis jų nagrinėjimas nėra tikslingas.

Apibendrinus aptartas bylos faktines, kurių pareiškėjas priešingai neįrodė (salės ir posėdžio organizavimo ir jo srauto perdavimo sistemos, svarstant jo prašymus apie nusišalinimą, nepaliko) ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad Komisija tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai nepaneigė skundžiamo sprendimo išvadų, todėl Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. KS-93 „Dėl A. K.“ teisėtumo dalyse, kuriose pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies dalių nuostatas, pripažintinas pagrįstu, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.