- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-11-23
- Bylos Nr.
- A6.-803-482/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00696-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Pažeidėjas
- G. D.
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi G. D. firmos „Augenis“ vadovės G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios(duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. D. firmos „Augenis“ vadovė G. D. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) 6.930 ¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais.
Nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-06-30 duomenimis (tikrintino laikotarpio pabaigai) G. D. firmos „Augenis“, skola biudžetui buvo 8.517,99 Eur. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. spalio 19 d., duomenimis, G. D. firmos „Augenis“ įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 7.353,77 Eur. Per laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2017-06-30 į įmonės kasą įnešta 56963,64 Eur, iš kasos išmokėta 57044,34 Eur, iš jų: 2178,00 Eur už buhalterines paslaugas, 37332,53 Eur avansas atskaitingam asmeniui, 17533,81 Eur darbo užmokesčiui. Likutis 2017-06-30 kasoje 2,54 Eur. Nustatyta, kad per tikrinamą laikotarpį atskaitingas asmuo gavo 37333,53 Eur, išleido 54235,21 Eur, iš jų: 9352,60 Eur Socialinio draudimo fondo valdybai, 2850,00 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taigi, 25130,93 Eur kasos pajamų suma (37333,53-9352,60-2850) galėjo būti panaudota atsiskaitymui su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Didžiausi įvykdyti mokėjimai, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui yra:
1. Avanso apyskaita Nr. 9/1 už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2016-09-30 išmokėta tiekėjams 1789,01 Eur, kai skola 2016-09-30 valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 9.649,54 Eur, o skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas nebuvo suėjęs sudarė dar 4.816,15 Eur;
2. Avanso apyskaita Nr. 11/1 už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2016-11-30 išmokėta tiekėjams 1789,01 Eur, kai skola 2016-11-30 valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 9.613,84 Eur, o skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas nebuvo suėjęs sudarė dar 3.978,51 Eur;
3. Avanso apyskaita Nr. 2 už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki 2017-02-28 išmokėta tiekėjams 1614,60 Eur, kai skola 2016-02-28 valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 9.822,88 Eur, o skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas nebuvo suėjęs sudarė dar 2.649,42 Eur;
4. Avanso apyskaita Nr. 3/1 už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2016-03-31 išmokėta tiekėjams 2729,92 Eur, kai skola 2017-03-31 valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 9.919,67 Eur, o skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas nebuvo suėjęs sudarė dar 2.255,49 Eur;
5. Avanso apyskaita Nr. 5/1 už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2017-05-30 išmokėta tiekėjams 2510,41 EUR, kai skola 2017-05-30 valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas suėjęs sudarė 8.840,39 Eur, o skola valstybės biudžetui, kurios mokėjimas terminas nebuvo suėjęs sudarė dar 1.573,00 Eur ir kt.
Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Jei Įstaiga būtų vykdžiusi šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu G. D. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, paaiškino, kad šiuo metu firmos veikla sustabdyta. Ji norėjusi išsaugoti firmą, todėl pirmiausia mokėjo darbo užmokesčius. Prašė skirti, kuo mažiausią baudą.
Motyvuojamoji dalis
Nustatytas faktinės aplinkybes ir G. D. kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalies numatytą pažeidimą patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime, kuriuo prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiškime, apibendrinant surinktus duomenis, nurodoma, kad buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta 2017 m. liepos 21 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-4910, kurioje nustatyta, kad G. D. firma „Augenis“ atsiskaitymus atliko kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Nustatytai duomenys įrodo, kad vadovė pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2013, Nr. 46- 2246) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai bendrovė, turėdama lėšų sumokėti mokesčius į valstybėse biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais (b.l.1-5), mokesčio mokėtojo aktualūs ir balanso duomenys (b.l.6-13), 2017-07-21 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)FR1042-4910 (b.l.14-16), Firmos „Augenis“ avanso apyskaitos (b.l.17-34), Paaiškinime G. D. firmos „Augenis“ vadovė nurodė, kad skola biudžetui susidarė dėl pablogėjusios ekonominės padėties, patyrus nuostolius, kuomet beveik du metus buvo uždarytas kelias dėl geležinkelio vėžės rekonstrukcijos darbų bei atsiradus didesnei viešojo maitinimo įstaigų konkurencijai mieste. Šiuo metu stengiasi grąžinti skolas (b.l.35), firmos „Augenis“ laikotarpio nuo 2016-07-01 iki 2017-06-30 įplaukų informacija (b.l. 36-37), kita bylos medžiaga.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Nagrinėjamoje byloje Įstaigai nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl ji privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Minėto straipsnio 1 d. 3 p. numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1d. 5p. numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
G. D. nesilaikydama atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais, nevykdo CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tuo pažeidžia kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, tokie vadovo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir kaltę, abejoti jais nėra pagrindo.
G. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina, tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, kad G. D. skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda.
Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašo priteisti iš G. D. 7353,77 Eur nuostolių, kuriuos patyrė dėl G. D. padaryto nusižengimo. ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teismo nuomone, šioje nagrinėjamoje dalyje nėra teisinio pagrindu pripažinti nukentėjusiąja Valstybinę mokesčių inspekciją. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. G. D. firmos “Augenis” buvusią patikrinimo metu 7353,77Eur mokestinę nepriemoką VMI laiko negautomis pajamomis. Byloje nustatyta, kad valstybė dėl nesumokėtų atitinkamų mokesčių laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-06-30 patyrė žalą, tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, kad tai Institucijos buvo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti G. D. veiksmai.
Mokestinė prievolė – tai atitinkamas teisinis mokesčio mokėtojo (skolininko) ir valstybės (kreditorės) santykis dėl tinkamo pareigų, sudarančių šio santykio turinį, vykdymas. Mokestinei prievolei vykdyti netaikomos atitinkamos prievolių teisės (CK VI knyga) normos. Pažymėtina, kad visus mokesčių mokėjimo ir su jais susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai. Taigi G. D. firmą “Augenis”, ir VMI santykiam turi būti taikomi atitinkamus mokesčius reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 27 straipsnis numato mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą. Pagal minėto įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalis mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka gali atidėti arba išdėstyti. Įstatymo 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o minėto įstatymo 106 straipsnyje yra nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. Taigi, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, ne pareiškiant civilinį ieškinį administracinio nusižengimo byloje. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, gali būti reiškiamas civilinis ieškinys civilio proceso tvarka.
Valstybinė mokesčių inspekcija nepagrįstai tapatina G. D. firmos “Augenis” mokestinę nepriemoką su turtine žala, už kurią, VMI teigimu, atsakinga G. D.. Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neteisėti veiksmai buvo bendras pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nevykdymas. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp šių G. D. veiksmų ir VMI nesumokėtų mokesčių. G. D. firmos “Augenis” skola valstybės biudžetui – 7353,77 Eur mokestinė nepriemoka - atsirado dėl G. D. firmos “Augenis” laiku nesumokėtų mokesčių. Žala yra neigiamas turtinis neteisėtų vadovo veiksmų rezultatas, todėl žala nepripažįstamos bendrovės mokestinės prievolės, nes jos yra būtinosios veiklos išlaidos, atsirandančios nepriklausomai nuo vadovo veiksmų. Dėl G. D. veiksmų G. D. firmos “Augenis” mokestinė prievolė nebuvo panaikinta ir vis dar egzistuoja. Šiuo atveju, G. D. padengus įmonės įsiskolinimo dalį kaip padarytą žalą ir tą pačią mokestinės nepriemokos dalį padengus pačiai įmonei, VMI neteisėtai praturtėtų, o tai jau neatitinka ne tik teisingumo, bet ir protingumo bei sąžiningumo kriterijų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu, teismas
nutarė:
G. D. firmos „Augenis“ vadovę G. D. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti už tai 1400 ( vieno tūkstančio keturių šimtų ) eurų dydžio baudą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą priteisti iš G. D. 7353,77 Eur nuostolių palikti nenagrinėtą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) mėnesių nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų). Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-803-482/2017. Nenurodžius paminėtų rekvizitų, suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.