- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-93-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01925-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Atsakovas
- A. Z.
- Ieškovas
- „Swedbank lizingas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Aset“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės, kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB ieškinį atsakovui A. Z. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Aset“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Z. 85000 Lt sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-19 ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė grįžtamojo lizingo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kliento nupirkti sutartyje nurodytą turtą ir perduoti jį naudotis ir valdyti klientui su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias įgijęs turtą nuosavybės teise, perdavė jį klientui valdyti ir naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Klientas įsipareigojo mokėti ieškovui sutartines įmokas, tačiau nuolat vėluodavo, todėl susidarė įsiskolinimas. 2007-04-19 ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal lizingo sutartis. Klientui pagal 2009-08-11 išsiųstą pretenziją neįvykdžius sutartinių reikalavimų, ieškovas 2009-10-22 pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarčių pagrindu valdytą turtą. Klientas įsipareigojimo nevykdė. Ieškovas 2010-05-04 pranešimu pareikalavo atsakovo įvykdyti kliento prievoles, tačiau atsakovas jų neįvykdė. Pagal lizingo sutartis nepadengtas įsiskolinimas sudaro 71 766,42 Lt, nesumokėti delspinigiai – 25 835,91 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Z. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti taikant ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas 2009-10-22 vienašališkai nutraukė visas lizingo sutartis, tai reiškia, kad lizingo sutartys galiojo iki 2009-10-22. Terminuotos prievolės terminas baigėsi 2009-10-22, ieškinio data yra 2011-02-04. Ieškovas nesilaikė nustatyto termino ir nepadavė ieškinio laiduotojui per tris mėnesius nuo prievolės pasibaigimo datos, t. y. iki 2010-01-22. CK 6.88 str. 1 d. nustatyti ieškinio padavimo laiduotojui terminai yra taikomi ir jų praleidimas lemia laidavimo pabaigą, nepaisant laidavimo sutartyse nustatytų sąlygų. Tai reiškia, kad kreditorius, per nustatytą terminą nepareiškęs ieškinio laiduotojui, praranda teisę reikšti reikalavimus laiduotojui vėliau, nepaisant to, kad skolininkas prievolės iki tol nėra įvykdęs. Sutarties nuostata, teigianti, jog laidavimas galioja iki visiško pagal pagrindinę sutartį kylančių įsipareigojimų įvykdymą reiškia ne laidavimo terminą, o tik jo apimtį. Tuo atveju, kai šalys susitaria dėl laidavimo termino (aiškiai nurodo tą terminą, o ne apimtį) arba yra laiduojama už terminuotą prievolę, laiduotojui gali būti pareikštas reikalavimas grąžinti skolą per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas. Laiduotojo A. Z. laidavimas baigėsi, kai kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio, t. y. 2010-01-22.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu tenkino: priteisė iš A. Z. 85 000 Lt prievolės, kilusios iš sutarties, įvykdymui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2011-02-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2550 Lt žyminio mokesčio „Swedbank lizingas“, UAB naudai. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl laidavimo prievolės pabaigos, kadangi atsakovas netinkamai aiškino šalių sudarytos laidavimo sutarties pabaigą, nurodydamas, kad kreditorius (ieškovas) nepareiškė laiduotojui (atsakovui) ieškinio per CK 6.88 str. 1 d. nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas. Nurodė, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje laidavimo sutartyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu Lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį Klientui ją pažeidus, Laiduotojas privalo apmokėti Kliento įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę pagal lizingo sutartį bei įvykdyti kitus Kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį (Laidavimo sutarties 11 p.). Toks susitarimas neprieštarauja laidavimą reglamentuojančioms CK teisės normoms. Tokiu atveju CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos trijų mėnesių terminas netaikytinas, laidavimas galios tol, kol bus sumokėti visi įsiskolinimai ir delspinigiai, nes sutarties šalys laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pagal CK 6.88 straipsnį, terminuotas laidavimas (kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė) baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Laidavimo sutartyje nėra nurodyta jos galiojimo terminas, tačiau sutarties 21 punktas numato, jog sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį. Iš specialiųjų lizingo sutarčių sąlygų matyti, jog turto išpirkimo terminas – 60 mėnesių. Remiantis tuo, galima preziumuoti, jog lizingo sutartys buvo terminuotos, kas suponuoja tai, jog laidavimo sutartis irgi laikytina terminuota. Teismas neįvertino aplinkybės, jog tarp ginčo šalių pasirašytos laidavimo sutarties nuostata, numatanti, jog laidavimas galioja iki visiško pagal pagrindinę sutartį kylančių įsipareigojimų įvykdymo reiškia ne laidavimo terminą, o jo apimtį, todėl negali būti pagrindu pripažinti, jog laidavimas buvo sudarytas neterminuotam laikui. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas sudarydamas laidavimo sutartį siekė susitarti dėl terminuoto laidavimo. Pažymi, jog jau vien tai, kad buvo užtikrintos terminuotos pagrindinės prievolės pagal lizingo sutartis, turėjo būti vertinama kaip galimai minėtą atsakovo siekį įrodanti aplinkybė. Atsakovas pasirašydamas laidavimo sutartį pagrįstai tikėjo, jog po 60 mėnesių bus laisvas nuo bet kokių apribojimų, kurie gali kilti pagal laidavimo sutartį. Atsakovas turėjo pagrindą tikėti, jog pasibaigus terminuotoms lizingo sutartims, pasibaigs ir laidavimas, taip pat, kad reikalavimas, iškilus jo atsakomybei pagal laidavimo sutartį, bus pareikštas per įstatyme numatytą terminą. Be to, pažymi, jog teismas neįvertino sutarties šalių esminės nelygybės, netinkamo ieškovo pareigų vykdymo, aplinkybės, kad nuo sutarties nutraukimo atsakovas neturėjo teisės naudotis turtu, lizinguotas turtas buvo išnuomotas. Ieškovas nesilaikė elementariausių apdairumo ir rizikos vertinimo reikalavimų, nes per vieną dieną suteikė 3 milijonų vertės lizingą, UAB „Aset“, kurioje dirbo tik du asmenys, todėl ieškovas turi prisiimti dalį neigiamų pasekmių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo A. Z. apeliacinį skundą ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad „Swedbank lizingas“, UAB praleido terminą ieškiniui pareikšti, nes buvo susitarta dėl terminuotos prievolės, o vadovaujantis CK 6.88 str. 1 d. užtikrinus terminuotą prievolę, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Pažymi, jog kasacinis teismas formuoja praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Šiuo atveju laidavimo sutarties 21 p. šalys aiškiai susitarė, jog sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrintos prievolės pagal lizingo sutartis. CK 6.123 str. 1 d. numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. UAB „Aset“ prievolės „Swedbank lizingas“, UAB nėra pasibaigusios, nes nėra įvykdytos (CK 6.123 str. 1 d.). Todėl CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas šiuo atveju netaikomas ir laidavimas galios tol, kol lizingo bendrovei bus įvykdytos visos prievolės pagal lizingo sutartis. Atsakovas aiškiai žinojo, kokią atsakomybę jis prisiima, sudarydamas laidavimo sutartį su lizingo bendrove, o dabar sakydamas, jog laidavimo sutartį siekė sudaryti 60 mėnesių terminui, t. y. siekdamas išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, elgiasi nesąžiningai. Be to, pažymi, jog teismas pateikė apibendrintas išvadas dėl visų byloje išdėstytų faktinių ir teisinių argumentų pagrįstumo, ir tuo civilinio proceso normų iš esmės nepažeidė. Įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Nei viena teisės norma ar teismų praktikoje suformuluota taisyklė neįpareigoja teismo sprendime aptarti visus byloje esančius įrodymus bei visas nagrinėtas faktines aplinkybes. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tinkamai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir 2011-09-19 sprendimą naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovo A. Z. įsipareigojimai pagal 2007-04-19 laidavimo sutartį buvo terminuoti ir laidavimas baigėsi pagal CK 6.88 str. 1 d. Atsakovas A. Z. 2007-04-19 laidavimo sutartimi įsipareigojo ieškovui „Swedbank lizingas“, UAB įvykdyti trečiojo asmens UAB „Aset“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, nurodytas UAB „Aset“ ir „Swedbank lizingas“, UAB sudarytose lizingo sutartyse. Laidavimo sutarties 21 punkte numatyta, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė pagal lizingo sutartį (b.l. 47-49). Kolegija sprendžia, kad CK 6.88 str. 1 d. nuostatos, reglamentuojančios terminuoto laidavimo pabaigą, nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB ir atsakovas A. Z. susitarė, kad 2007-04-19 laidavimo sutartis galioja iki lizingo gavėjo UAB „Aset“ prievolių pagal lizingo sutartis pabaigos. Trečiais asmuo nėra įvykdęs savo prievolių pagal lizingo sutartis, todėl laidavimo sutartis nėra pasibaigusi. Kadangi lizingo gavėjas nevykdė lizingo sutarčių, ieškovas „Swedbank lizingas“, UAB lizingo sutartis nutraukė nuo 2009-10-22 ( b. l. 46). Ieškovo ir atsakovo sudarytoje laidavimo sutartyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu lizingo bendrovė nutraukia lizingo sutartį klientui ją iš esmės pažeidus, klientas privalo apmokėti visą įsiskolinimą pagal sutartį, t.y. sumokėti įmokas, netesybas, palūkanų įmokas, pirmalaikio sutarties nutraukimo išlaidas, kitus mokėjimus pagal sutartį (sutarties 11.2.1; 11.2.2 punktai.). Taigi nutraukus lizingo sutartis, lizingo gavėjo, o tuo pačiu ir laiduotojo atsakovo A. Z. piniginės prievolės lizingo davėjui nesibaigė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įsiskolinimą priteisė iš laiduotojo, kurio atsakomybė yra solidari (CK 6.81 str.).
Apelianto argumentai, kad jis laidavimo sutartį siekė sudaryti lizingo sutartyse numatytam 60 mėnesių laikotarpiui, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimui. Lizingo sutartys buvo nutrauktos anksčiau jose nustatyto termino, todėl byloje yra sprendžiamas laidavimo sutarties galiojimo ir laiduotojo atsakomybės klausimas lizingo sutarčių nutraukimo atveju.
Apeliacinio skundo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su ieškovo veiksmais sudarant ir vykdant lizingo sutartį, teisiškai yra nereikšmingi, todėl kolegija jų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.