Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. R. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 2 d. nutarimo Nr.RN-25-2 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

T. R. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gegužės 28 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 9 d. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. sausio 9 d. Neatliktos bausmės dalis – 2022 m. gruodžio 28 d. – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai 12 (dvylika) dienų.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 2 d.. nutarimu Nr. RN-25-2 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti T. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (pagal įstatymo naują redakciją, įsigaliojusią nuo 2023 m. sausio 1 d., BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu T. R. gynėjas advokatas S. Milovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir taikyti nuteistajam T. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. sausio 2 d. priimtame nutarime nėra aiškiai suformuluotų motyvų, kodėl asmuo nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką arba padaręs akivaizdžią pažangą vis vien negali būti lygtinai paleistas. Komisijos Nutarimas susideda iš atskirų 2022 m. gruodžio mėnesio nuteistojo socialinio tyrimo išvados atskirų dalių, t. y. jame nėra jokių pačios komisijos suformuluotų samprotavimų, iš kurių galima būtų spręsti, kaip komisijos nariai supranta „akivaizdžią nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą“ ir kodėl tokios pažangos nėra konstatuota T. R. elgesyje. Socialinio tyrimo išvada nenaudotina sprendžiant dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio pasikeitimo (pagerėjimo arba pablogėjimo), jei rizikos lygis per vertinimo laikotarpį išliko tas pats (kaip nagrinėjamu atveju – vidutinė rizika). Taigi, tiek Komisija, tiek teismas savo sprendimus nepagrįstai grindė T. R. socialinio tyrimo išvadą surašiusių specialistų vertinimais ir išvadomis, kurie skirti ne akivaizdžios pažangos ar regreso konstatavimui, bet visiškai kitam tikslui: nustatyti koks yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygis tyrimo momentui ir pagal tai parinkti atitinkamas intervencijos priemones taip individualizuojant bausmės vykdymo procesą.

1.2. Iš Komisijos Nutarimo turinio matyti, kad nuteistojo elgesys keitėsi pozityviai, konstatuojama pažanga, progresas, o pati galimybė ją konstatuoti/matyti savaime reiškia, kad pažanga yra akivaizdi. Antai Nutarime konstatuojama, kad bausmės atlikimo metu T. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įsitraukia į resocializacijos procesą. Išsprendė savo gyvenamosios vietos klausimą ir patvirtino savo įdarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis kėlė savo profesines kompetencijas, dalyvavo tikslinėse užsiėmimuose, dirba savarankiškai pasirinktą darbą – vykdo individualią veiklą bei už suteiktas paslaugas pagal sutartį gauna pajamas. Komisijos nutarime teigiama, kad iš esmės vienintelė probleminė sritis, kuri išlieka aktuali – tai tik darbo patirties stygius, išrankus požiūris darbo atžvilgiu. Taigi, visa Nutarime išdėstytų argumentų dėstymo logika byloja apie pastebimą T. R. elgesio judėjimą geryn, o vartojami teiginiai (pavyzdžiui, išlieka aktuali) tik patvirtina egzistuojančią dinamiką probleminių sričių mažėjimo link.

1.3. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą, ar nuteistasis per bausmės atlikimo laiką padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kiek kartų jis buvo teistas prieš tai ir už kokio sunkumo nusikaltimus; ar dirbo ir kokia jo darbo patirtis; kaip buvo charakterizuojamas laisvėje ir pan. Nagrinėjamam klausimui tai neturi jokios reikšmės, kadangi ir už vienintelį gyvenime padarytą nusikaltimą nuteistas asmuo per bausmės atlikimo laiką kriminogeninės rizikos prasme gali nei kiek nepasikeisti arba ta rizika gali net padidėti. Nuteistasis T. R. buvo teistas dvylika kartų, tačiau atlikdamas bausmę gali stengtis taisytis ir suėjus BVK 82 straipsnyje įtvirtintam terminui pasikeisti iš esmės. Savaime suprantama, kad nuteistajam, turinčiam gausią kriminalinę praeitį, keistis gali būti kur kas sunkiau ir resocializacijos procesas gali užtrukti ilgiau, tačiau vertinant tokio nuteistojo pastangas taisytis ir jo daromą pažangą, jis negali būti mažiau vertas lygtinio paleidimo. Nuteistojo asmenybę ir jo turimus teistumus jau yra įvertinęs teismas, kuris priėmė nuosprendį ir atitinkamai parinkęs bausmės rūšį bei dydį, todėl dar kartą vertinti nurodytas aplinkybes kaip bloginančias nuteistojo padėtį, reiškia non bis in idem principo pažeidimą.

1.4. T. R. bausmę atlieka nuo 2014 m. gegužės 28 d. Per bausmės atlikimo laikotarpį jam buvo skirta 16 nuobaudų ir tik 3 paskatinimai, tačiau akcentuotina, kad paskutinė nuobauda buvo skirta pakankamai seniai, net 2019 m. lapkričio 22 d. Nuteistasis jau daugiau kaip trejus metus nepadarė jokių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimų, ėmė elgtis preciziškai ir pavyzdingai, tai patvirtina aplinkybė, kad vėliau net 3 kartus nuteistasis buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Iš šių aplinkybių matyti, kad per pastaruosius kelerius metus T. R. elgesys nuosekliai ir ženkliai gerėjo. Akivaizdu, kad tam tikru momentu nuteistasis ėmė kritiškai vertinti savo ankstesnį elgesį ir padarė teigiamas išvadas. Šis pokytis buvo nedelsiant pastebėtas ir pataisos namų administracijos – T. R. atlikti tolesnę bausmę buvo perkeltas į lengvąją grupę, kurioje yra iki šiol ir gana ilgalaikėje perspektyvoje sugeba preciziškai laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos.

1.5. Be to, per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką T. R. nuolat mokėsi ir įgijo net keturias specialybes: 2015 m. Marijampolės profesinio rengimo centre – apdailininko, 2016 m. – siuvėjo, 2017 m. – elektros įrenginių remontininko, o 2021 m. – mūrininko bei betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Maža to, šiuo metu nuo rugsėjo 1 d. mokosi baldų gamybos specialybės. Dar 2020 m. T. R. įregistravo individualią veiklą (meninė kūryba: interjero dizainas, reklama ir konsultacijos), tačiau pataisos namų direktoriaus leidimą jai vykdyti gavo tik 2022 m. kovo 15 d. Iš karto pradėjo dirbti – sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Už atliktus užsakymus gauna realų atlygį, kurį nukreipia savo vaikams išlaikyti. Lygtinio paleidimo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo priimti T. R. į darbą, o ir atlyginimas laisvėje būtų bent 5 kartus didesnis. Taigi, tai leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis yra pilnai pasiruošęs suvaldyti Komisijos ir teismo sprendimuose akcentuotus probleminius kriminogeninius veiksnius, susijusius su galima bedarbyste.

1.6. Tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek skundžiamoje teismo nutartyje nurodomas dviprasmiškas teiginys dėl nuteistojo tariamo „išrankaus požiūrio į darbą“. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad T. R. negali dirbti bet kokį darbą, nes dėl turimų sveikatos problemų tam tikrų darbų nesugebėtų atlikti arba tai sukeltų sunkias pasekmes. 2015 m. balandžio 17 d. nuteistajam buvo nustatytas neįgalumas ir tik 50 proc. darbingumas. Jam yra diagnozuotas ankilozinis spondilitas, dėl kurio yra riboti judesiai per kaklą ir ženkliai ribota I/s priekinė juosmeninė fleksija, ribotas krūtinės ląstos paslankumas, skausmingi entezopatiniai taškiai krūtinės ląstos ir alkūnkaulių srityse. Dažniausiai ankilozinio spondilito atveju pažeidžiami stuburas ir dubens sąnariai. T. R. diagnozuota liga nuolat progresuoja, o taikomas medikamentinis gydymas neefektyvus, kadangi biologinė terapija įkalinimo įstaigoje neįmanoma. Dėl šių priežasčių 2022 m. gruodžio mėnesį, T. R. buvo perkeltas atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę į pataisos namų ligoninės Socialinės globos sektorių.

1.7. Nuteistojo T. R. asmens bylos duomenys ir šiame skunde pirmiau aptartos aplinkybės sudaro visas prielaidas teigti, kad bausmės atlikimo metu T. R. elgesys kriminogeninės rizikos prasme nuolat teigiamai keitėsi, jo progresas ir esami rezultatai yra akivaizdūs ir suponuoja vienareikšmę išvadą, kad tikslai, kurie nuteistajam buvo iškelti paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausme iš esmės yra pasiekti. Tolesnės T. R. resocializacijos ir socialinės integracijos galima siekti ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygomis, kartu taikant intensyvią priežiūrą. Toks tolimesnis bausmės vykdymo režimas pirmiausia sudarys sąlygas nuteistajam gyventi šeimoje, kas pagal socialinio tyrimo išvadas yra svarbus veiksnys, galintis palengvinti integracijos į visuomenę procesą po paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs T. R. gynėjo advokato S. Milovo skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad T. R. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2023 m. sausio 2 d. nutarimo, šiuo atveju siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2022 metais.

Skunde akcentuojama, kad T. R. nuolat mokėsi ir įgijo net keturias specialybes: apdailininko, siuvėjo, elektros įrenginių remontininko, mūrininko bei betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas, 2020 m. T. R. įregistravo individualią veiklą – meninę kūrybą, tačiau pataisos namų direktoriaus leidimą jai vykdyti gavo tik 2022 m. kovo 15 d. Iš karto pradėjo dirbti – sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokosi baldų gamybos specialybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. R. iš tikrųjų pagal 2022 m. kovo 15 d. gavo leidimą vykdyti individualią veiklą – teikti interjero dizaino, reklamos bei konsultacinio pobūdžio paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims (4 t., b. l. 5). Už atliktus darbus 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. T. R. gavo atlyginimą. 2022 m. lapkričio 8 d. nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl leidimo papildomai užsiimti individualia apmokestinamąja veikla gaminant žvakes, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. 2022 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-317 nustatyta, kad T. R. stokoja oficialios darbinės patirties, nes dėl nuolatinių problemų su teisėsauga nesugebėdavo išlaikyti ilgalaikių darbinių santykių. Nuteistasis T. R. turi pakankamą išsilavinimą, 4 profesines kvalifikacijas, tačiau iki 2022 m. nei vienos iš įgytų profesijų bausmės atlikimo metu nerealizavo. Pabrėžtina, kad užimtumo trūkumas gali būti siejamas su nuteistojo nusikalstamumu, susijusiu su neteisėtais būdais užsitikrinti paties finansinę gerovę. Be kita ko, šiuo metu T. R. tik formaliai patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. (2 t. 1 d., b. l. 5, 4 t., b. l. 51).

Nuteistojo gynėjo skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam nustatytas 50 proc. darbingumas, jam diagnozuotas ankilozinis spondilitas, dėl šios priežasties jis pateko į laisvės atėmimo vietų ligoninę, be to, dėl turimų sveikatos problemų, jis negali dirbti bet kokį darbą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, kad nuteistajam nustatytas 50 proc. darbingumas, dar nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistasis turi reikšti norą ar pasiūlymus pataisos įstaigoje dėl tam tikros susidariusios situacijos sprendimo ir pasidomėti, koks darbas būtų jam tinkamas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Be kita ko, esant medikamentinio gydymo būtinybei, nuteistasis bet kada gali teikti prašymus pataisos įstaigos administracijai jam reikalingą gydymą suteikti, juolab, tokia nuteistojo teisė įstatymų nustatyta tvarka nėra apribota.

2022 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-317 nustatyta, kad ankstesni ir pastarasis padaryti nusikaltimai yra susieti su T. R. pastovaus finansinio šaltinio neužtikrinimu, tad akivaizdu, kad nuteistasis materialinės gerovės siekė darydamas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, paties pasirinkti problemų sprendimo būdai, pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei reikalavimų principus, savo ankstesnio patyrimo bei elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas, asmeninės atsakomybės stoka bei nusikalstamumo racionalizavimas – buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo nusikalstamumu. Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo laisvėje ypatumus, pastebėtina, kad T. R. gyvenimo stilius stokoja atsakingumo, rizikingų situacijų vengimo bei atsiribojimo nuo neigiamos aplinkos įtakos (2 t. 1 d., b. l. 5–7). Nuteistasis šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo šeimos narių bei artimųjų, tačiau ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, kad santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis šiuo metu geba objektyviau įvertinti save bei savo galimybes, taip pat siekia demonstruoti motyvaciją asmeninio tobulėjimo galimybių link, tačiau 2022 m. liepos 4 d. turimais duomenimis, psichologinė intervencija buvo nutraukta, kadangi T. R. neįžvelgia turimų savo silpnųjų savybių, neidentifikuoja tų, kurios galėjo turėti įtakos pasireiškusiam negatyviam ir destruktyviam elgesiui, nei drausmingam elgesiui bausmės atlikimo metu, nei laisvėje – vykdant nusikaltimus. Iš bylos duomenų matyti, kad T. R. yra praeityje teistas trylika kartų, iš kurių šešis kartus teistas užsienyje (Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Norvegijos Karalystėje, Danijoje), daugiausia už turtinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad T. R. už nusikalstamas veikas buvo taikytas atleidimas nuo bausmės, skiriamos baudos, laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio T. R. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Remiantis įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. (2 t. 1 d., b. l. 14). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi.

Skunde nesutinkama su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos ir nurodoma, jog tai, kad nuteistasis pradėjo elgtis preciziškai ir pavyzdingai patvirtina aplinkybė, kad vėliau net 3 kartus nuteistasis buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Apygardos teismas šiame kontekste pažymi, kad vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino T. R. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją. Nors skunde nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, dalyvavo individualios socialinės reabilitacijos programose, demonstravo tam tikras pastangas laikytis taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau visgi tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, kad savo elgesiu jis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad T. R. buvo skatintas 3 kartus, tačiau 16 kartų baustas drausmine tvarka. Nuobaudos pagrinde skirtos už nustatytos tvarkos pažeidimus, už disponavimą mobilaus ryšio telefonais ir už disponavimą pornografinio turinio vaizdo medžiaga. Be to, byloje yra duomenų, kad nuteistasis, siekdamas solidarizuotis su kitais nuteistaisiais, buvo paskelbęs bado akciją dėl naujai įsigaliojusių bausmių vykdymo įstatymų. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Šiuo atveju, nuteistojo gynėjo argumentas, kad T. R. paskutinį kartą buvo nubaustas tik 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams ir nuo to laiko nepadarė jokio pažeidimo, yra vertinamas kaip nepagrįstas, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam paskutinį kartą tarnybinis pranešimas dėl jo pažeidimo buvo surašytas 2021 m. birželio 9 d. (vaikščiojo bendro naudojimo patalpose, neturėdamas pataisos įstaigos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde) ir nors nuobauda nebuvo paskirta, tačiau tai tik parodo, kad T. R. nėra linkęs laikytis nustatytos drausminės tvarkos ir taisyklių (3 t., 2 d., b. l. 166). Be kita ko, pabrėžtina, kad T. R. buvo skatintas paskutinį kartą tik 2021 m. vasario 2 d. (beveik prieš 2 metus), t. y. taip pat gan seniai, todėl tai tik sudaro pagrindą manyti, kad T. R. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistojo elgesys nuoseklia teigiama dinamika nepasižymi. Nors nuteistasis išsprendė gyvenamosios vietos klausimą, taip pat patvirtino savo įdarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, kėlė savo profesines kompetencijas, dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, dirba savarankiškai pasirinktą darbą – vykdo individualią veiklą, tačiau probleminė sritis, susijusi su darbinės veiklos sritimi (darbo patirties stygiumi, išrankiu požiūriu darbo atžvilgiu), išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Be to, išlieka ambivalentiškos nuostatos asmenybės korekcijos priemonių taikymo, jų sampratos bei įsitraukimo į jas atžvilgiu. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2023 m. birželio mėnesį. (2 t., 1 d., b. l. 18)

Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus, numatytus BVK 82 straipsnio 1 dalyje ir į tai, jog nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 83 straipsnyje, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, bet taip pat už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 17 metų amžiaus, o būdamas 18 metų amžiaus pirmą kartą buvo nuteisiamas. Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 13 teistumų įskaitant dabartinį ir kitus teistumus įvykdytus užsienyje (Vokietijoje, Danijos Karalystėje, Švedijoje, Norvegijos Karalystėje), jo padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika. T. R. veikose dominuoja turtiniai nusikaltimai, t. y. vagystės. Pažymėtina, kad T. R. nusikalstamoms veikoms yra būdinga panaši veiklos motyvacija, susijusi su finansiniais ištekliais, jų gavimu ar išsaugojimu. (2 t. 1 d., b. l. 3).

Nors, gynėjo manymu, nuteistojo turimos sveikatos problemos (diagnozuotas ankilozinis spondilitas), jo nustatytas neįgalumas ir tik 50 proc. darbingumas bei nuteistojo teigiama asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamas vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus T. R. nusikalstamo elgesio rizikos nežymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.