- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-05
- Bylos Nr.
- e2S-96-345/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29087-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „GR Trade“
- Ieškovas
- UAB „Mobili baltija“
- Kategorijos
- 3.1.18.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „GR Trade“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Mobili baltija“ ieškinį atsakovei UAB „GR Trade“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Mobili baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti 25 429,25 Eur skolos reikalavimą, 777,54 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „GR Trade“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas UAB „Žarutis“ ir (ar) trečiuosius asmenis, o jo esant nepakankamai, areštuoti UAB „Žarutis“ turimas turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis neviršijant reikalavimo sumos.Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė atsakovo turto areštą.Ieškovas UAB „Mobili baltija“ kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, nustatant, kad kiekvienam darbuotojui darbo užmokesčio suma, išmokama iš areštuotų atsakovo UAB „GR Trade“ lėšų, neturi viršyti 500 Eur sumos, atskaičius mokesčius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo UAB „Mobili baltija“ prašymą pakeisti 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį ir leido atsakovui UAB „GR Trade“, iš areštuotų lėšų mokėti bendrovės darbuotojams darbo užmokestį, nustatant, kad kiekvienam darbuotojui darbo užmokesčiui išmokama suma per mėnesį neturi viršyti 500,00 Eur, atskaičius mokesčius.Atsižvelgęs į ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, o konkrečiai į tai, kad atsakovas piktnaudžiaudamas teismo leidimu mokėti darbuotojams darbo užmokestį, nepagrįstai net 5 kartus padidino atlyginimą įmonės vadovui, teismas padarė išvadą, kad nepakeitus 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalies, šalių interesų pusiausvyra būtų pažeista ir galimai ieškovei palankus teismo sprendimas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „GR Trade“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį, kuria teismas pakeitė 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties dalį, kuria atsakovui iš areštuotų lėšų leista išmokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams neviršijant 500 Eur sumos. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį rėmėsi tik ieškovo išdėstytais argumentais dėl padidinto darbo užmokesčio UAB „GR Trade“ vadovui. Be to, tenkindamas ieškovo prašymą ir nustatydamas, kad kiekvienam darbuotojui darbo užmokesčio suma per mėnesį neturi viršyti 500 Eur, atskaičius mokesčius, buvo pažeista ne tik pačių laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis, padaryta žala atsakovui, valstybei, bet buvo pažeistos ir buvusio UAB „GR Trade“ darbuotojo D. L. teisės ir interesai. Atsakovas pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. D. L. nusprendė nutraukti darbo sutartį ir buvo atleistas iš užimamų vadovo pareigų, taigi teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negali tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Taip pat apeliantė nurodo, kad darbo užmokestis yra nustatomas abiejų šalių susitarimu ir tai negali būti teismo kompetencija, o nustatyti suvaržymai pažeidžia darbuotojų interesus ir užkerta kelią mokėti mokesčius valstybei.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovas pateikė teismui mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, jog buvusiam atsakovo UAB „GR Trade“ vadovui buvo mokamas 475,20 Eur darbo užmokestis, todėl ketinamas mokėti 3 300 Eur sumą naujam vadovui yra nesąžiningas. Taip pat, ieškovas pažymi, kad apylinkės teismas, nutartimi taikęs laikinąsias apsaugos priemones nenustatė atsakovo vadovui mokėtino darbo užmokesčio, o tik pritaikė darbo užmokesčio mokėjimo ribojimus, išlaikančius ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „GR Trade“ atskirojo skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo panaikinti 2016 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčiai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį teismas ieškovo prašymu laikinąsias apsaugos priemones byloje gali taikyti, jeigu egzistuoja trys sąlygos: 1) pareikšto ieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti, t. y. egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė; 2) egzistuoja grėsmė, kad, nesiėmus prašomų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; 3) prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis šalių interesų pusiausvyros. Pagal 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, jeigu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pateikė duomenis, kad atsakovas galimai piktnaudžiauja savo teisėmis atsiskaitinėdama su darbuotojais po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui, t.y. areštuotas turtas, leidžiant išmokėti darbo užmokestį darbuotojams. Nustatyta, kad 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. liepos 15 d., 2015 m. rugpjūčio 12 dieną UAB „GR Trade” vadovui buvo pervesta 475,20 Eur darbo užmokesčio, o 2016 m. rugsėjo mėnesį naujam vadovui D. L. buvo ketinama mokėti 3 300 Eur sumą. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. D. L. buvo atleistas iš savo pareigų ir kartu su atskiruoju skundu pridėjo prašymą leisti išmokėti darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kas sudaro 2090,20 Eur, o taip pat leisti išmokėti mokesčius Valstybes socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas bendrai sudarytų 3361,20 Eur sumą. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių darbuotojo D. L. atleidimo faktą (CPK 178 str.). Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai peržengė savo kompetenciją nustatydamas darbo užmokesčio dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas darbo užmokesčio skundžiama nutartimi nenustatinėjo, o taikė ribojimą nepagrįstai didelio darbo užmokesčio išmokėjimui, siekiant neleisti atsakovui piktnaudžiauti savo kaip darbdavio teise ir išsaugoti įmonės lėšas. Nors apeliantas teigia, kad dėl uždelsto darbo užmokesčio sumokėjimo, bus priverstas prisiimti tinkamos pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju neįvykdymo padarinių riziką, tačiau ribojimas darbo užmokesčiui nustatytas 2016-10-18, kai tuo tarpu, kaip nurodo atsakovas, D. L. iš įmonės vadovo pareigų atleistas 2016-09-30, todėl apeliantas net ir iki skundžiamos nutarties vėlavo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, kai prieš tai taikytos laikinosios pasaugos priemonės tokios draudimo nenumatė. Įvertinus minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nepakeitus 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies, dėl darbo užmokesčio ribojimo nustatymo, tikėtina jog būtų pažeisti ieškovo interesai, nesąžiningais atsakovo veiksmais disponuojant savo turtu ir vengiant patenkinti ieškovo reikalavimą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.