Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) centre, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.20 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), už prekybos centro „Jotvingis“, D. P. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas bendrai su nepilnamečiu A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris dėl savo amžiaus neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, dėl menkavertės dingsties nukentėjusiajam V. G. tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į dešinę veido pusę, po ko A. M. spirdamas du kartus koja į nugarą, pastumdamas ir pargriaudamas ant žemės spyrė koja smūgius į nugarą, rankas. Tuo nukentėjusiajam V. G. sukėlė fizinį skausmą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

Kaltinamasis D. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną su draugais A. ir P., šio vairuojamu automobiliu važiavo N. gatve link centro. Sankryžoje prie „Statoil“ degalinės užsidegus raudonam šviesoforo signalui sustojo. Pro šalį šaligatviu praeidinėjo iš matymo pažįstama mergina su vaikinu. Pastarasis įžūliai žiūrėjo į jų automobilį ir šypsojosi bei suprato, kad juos apkalba. Tuo pasipiktinę nutarė su šiuo vaikinu ir mergina pasiaiškinti. Nujautė, kad jie eis link V. mikrorajono, todėl pavažiavo iki Katalikiškosios mokyklos ir ten sustojo. Tuo metu lauke dar buvo šviesu. Kai pamatė vaikiną su mergina ateinant šaligatviu, išlipo iš automobilio ir nuėjo jiems priešais. Susitikus kažkas paklausė pas V. G., ko jis į juos žiūrėjo ir šypsojosi. Šis kažką atsakė. Po to A. priėjo arčiau ir pradėjo muštis. A. V. G. įspyrė į nugarą ir vaikiną pargriovė ant žemės. Gulinčiam dar įspyrė. Paskui nugriuvo, matyt paslydo. P. liepė vaikino nemušti. Kai A. atsikėlė, visi nuėjo link automobilio. Visko šiuo metu tiksliai jau neatsimenantis, bet pats V. G. jokio smūgio nesudavęs, R. K. pretenzijų nereiškęs, su ja nekalbėjęs. Ji šaukė „ką jūs darote“. Manantis, kad jis su draugais pasielgė netinkamai. Su nukentėjusiojo V. G. civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, nes prašoma priteisti suma yra per didelė. Dydžio klausimą paliko spręsti teismui.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad su drauge R. K. pasivaikščiodami ėjo link jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Praėjus sankryžą prie „Statoil“ degalinės pastebėjo stovintį automobilį, kuriame sėdėję vaikinai į juos praeinančius pasisukę žiūrėjo ir tuo atkreipė dėmesį. Galėjo tuo metu kažko šypsotis, bet tai negalėjo būti visiškai susiję su automobilyje sėdėjusiais vaikinais. Kur jie toliau nuvažiavo, nepastebėjo. Su R. ėjo link pėsčiųjų tako, kryptimi link katalikiškosios mokyklos. Dar nepriėjus pėsčiųjų tako, kelią pastojo kaltinamasis su draugais. D. P. priėjo prie jo arčiau ir paklausė kelis kartus, ko šypsojęsis. Jam atsakęs, kad tai nebuvo susiję su jais. Tuomet D. P. rankos kumščiu sudavė smūgį į dešinę veido pusę skruosto srityje. Po smūgio atsitraukinėjęs atgalias, bet tuo metu pajutęs smūgius į nugarą. Prasidėjo grumtynės su vienu iš D. P. draugų. Besigrumiant nugriuvęs ant žemės. Gulintį jį dar spardė. Konflikto metu girdėjo, kad D. P. necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo R.. Ji šaukė, kad baigtų mušti. Vėliau konfliktą nutraukė trečias vaikinas. Nuo suduotų smūgių skaudėjo nugarą, patino veidas. Po įvykio R. pasakė, jog vieną iš vaikinų pažįstanti kaip bendraujantį su jos broliu. Palydėjęs R. į namus, nuvyko į policijos komisariatą, kur jį nusiuntė į ligoninę. Apžiūrėję suleido nuskausminamuosius vaistus ir išleido į namus. Dėl ankstesnių turėtų negalavimų po sumušimų pablogėjo sveikata. Turėjo išvaizdos nepatogumų, nes patino veidas. Jautėsi pažemintas, kadangi buvo sumuštas draugės akivaizdoje. Prašė priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja R. K. įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip ir nukentėjusysis V. G.. Be to, ji parodė, kad bandžiusi užstoti V., bet tuomet D. P. ją ėmė kolioti ir stumtelėjęs liepė dingti.

Liudytojas P. M. parodė, kad įvykio dieną jo vairuojamu automobiliu važiavo su draugais D. P. ir A. M.. Prie „Statoil“ degalinės esančioje sankryžoje sustojo užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Pro šalį šaligatviu ėjo V. G. ir R. K.. Pastarieji atkreipė į juos dėmesį, nes šie tarpusavyje kažką kalbėjo ir į juos žiūrėdami šaipėsi. Visi nusprendė išsiaiškinti, ko iš jų šaipėsi. Tikėdamiesi, kad vaikinas su mergina eis link katalikiškosios mokyklos, nuvažiavo prie jos ir sustoję laukė. Kai pamatė, kad V. G. ir R. K. ateina, išlipo iš automobilio ir nuėjo link jų. Jis su D. šiek tiek atsiliko, o A. priėjo prie nepažįstamo vaikino ir paklausė, kas jam buvo juokinga ir sudavė pora smūgių. Kur sudavė, nežino, kažkur į viršutinę kūno dalį. Nuo smūgio V. G. nugriuvo ant žemės. D. pradėjo šaukti, kad A. baigtų muštis. Tuomet muštynės baigėsi. R. K. jie nieko nesakė, su ja nebendravo. Konflikto metu dar buvo šviesu. Po to vėl sėdo į automobilį ir nuvažiavo link miesto centro.

Liudytojas A. M. parodė, kad susitikus su V. G. ir R. K. paklausė, kodėl jie eidami šaipėsi. Kai jie nieko neatsakė, trenkęs V. G. ranka į veidą. Po to abu susistumdė ir nugriuvo ant žemės. Gulinčio V. G. nemušęs, jo nespardęs. Grumtynių metu D. su P. šaukė, kad nesimuštų. Jų paklausęs konfliktą baigė. Atsikėlė ir visi nuėjo link automobilio. Šio konflikto metu P. ir D. nukentėjusiojo nemušė, stovėjo toliau. Jie taip pat nieko nesakė R. K.. Savo elgesį laiko netinkamu, mano, kad vaikinas ir mergina jų išsigando. Apie įvykio aplinkybes pasakojantis tiesą, nesiekiantis padėti D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Negalintis paaiškinti, kodėl jo parodymai skiriasi nuo kitų. Anksčiau buvo įsivėlęs į muštynes, bet atsakomybės išvengė, nes buvo nepilnametis.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniame pranešime (b. l. 7), gautame iš greitosios medicinos pagalbos stoties nurodyta, kad 2016-08-09 kreipėsi pagalbos V. G.. Nurodė, kad buvo sumuštas iš matymo pažįstamų. Nustatyta nugaros, galvos, krūtinės ir kairės rankos sumušimai.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 8-14) įvykio vieta užfiksuota ant šaligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. 3.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 20-21) konstatuota, kad apžiūrint V. G. 2016-08-10 objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Kliniškai nustatyta krūtinės ląstos ir mentės srities kairėje sumušimas. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose (b. l. 33-36, 37-40) užfiksuota, kad liudytoja R. K. jai parodytose fotonuotraukose atpažino V. G. sumušusius jaunuolius – A. M. ir D. P..

Šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis D. P., veikdamas kartu su A. M., kuris netrauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl amžiaus, nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, netgi ciniški, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis šviesiu paros metu, ant šaligatvio prie gana judrios gatvės, dėl menamos menkavertės priežasties, jog į juos buvo neva ne taip pažiūrėta ar jie apkalbėti, įvykio vietoje kartu su nukentėjusiuoju V. G. ėjusios merginos akivaizdoje mušė jį. Vieta laikytina vieša, nes esanti ant šaligatvio prie judrios gatvės, kur bet kuriuo momentu galėjo pravažiuoti automobilis, šaligatviu eiti žmonės. Nusikalstamų veiksmų pasėkoje nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas, o su juo kartu ėjusi mergina patyrė išgąstį, jautėsi nepatogiai dėl įžeidinėjimų.

Kaltinamasis D. P. savo kaltės dėl suduoto nukentėjusiajam smūgio į veidą kaltės nepripažino, bet bendrą savo ir kartu buvusių jaunuolių elgesį vertino kaip netinkamą. Tačiau vertinant įrodymų visumą pripažintina, kad D. P. smurtavo prieš nukentėjusįjį V. G.. Nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo V. G. ir liudytojos R. K. parodymais. Jau pirmuosiuose pranešimuose policijai bei medikams jis nurodė, kad buvo sumuštas ne vieno asmens. Kaltinamojo D. P. parodymai ir kaltės neigimas vertintini kritiškai, tik siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Subjektyviais ir nenuosekliais, tarpusavyje prieštaraujančiais nurodant konkrečius konflikte dalyvavusių asmenų veiksmus, pripažintini tiek kaltinamojo, tiek ir liudytojų A. M. (kaip nusikalstamos veikos bendrininko) bei P. M. parodymai. Kiekvienas iš jų nurodė skirtingą suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičių, mušimo aplinkybes. Kaltinamasis D. P. nurodė, kad A. V. G. įspyrė į nugarą ir vaikiną pargriovė ant žemės. Gulinčiam dar įspyrė. Nieko neminėjo apie suduotą smūgį į veidą. Liudytojas A. M. nurodė, kad jis pats trenkęs V. G. ranka į veidą. Po to abu susistumdė ir nugriuvo ant žemės. Gulinčio V. G. nemušęs, jo nespardęs. Liudytojas P. M. nurodė dar kitaip, kad A. M. nukentėjusiajam sudavė du smūgius kažkur į viršutinę kūno dalį. Priešingai kaltinamajam nurodė, kad nukentėjusiojo gulinčio niekas nemušė. Taigi, tokių nenuoseklių ir prieštaringų parodymų visuma teismas negali remtis. Objektyviais ir patikimais įrodymais pripažintini nukentėjusiojo V. G. ir liudytojos R. K. parodymai. Šie asmenys neturi jokio subjektyvaus nusiteikimo prieš kaltinamąjį, iki įvykio jo nepažinojo, nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pripažintina, kad kaltinamasis D. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, - viešosios tvarkos pažeidimą. Įvykusio konflikto metu nusikalstamus veiksmus padarė du asmenys, tačiau vertinant tai, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), jų padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tokiu atveju už visus padarytus veiksmus atsako vienas kaltinamasis D. P., nes nusikaltimas padarytas bendrų veiksmų pasėkoje, siekiant bendrų tikslų.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam D. P. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis D. P. teisiamas pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka, mokosi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam skirtina viena iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimas.

Nukentėjusysis V. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš kalto asmens 1000 eurų. Civilinis ieškinys iš dallies tenkintinas. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis). Nusikalstami veiksmai ir padaryta žala turi priežastinį ryšį.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusysis V. P. jautė skausmą, turėjo išvaizdos nepatogumų, patyrė pažeminimą, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Kaltinamasis D. P. padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamais veiksmais nesukelta sunkesnių pasekmių, sukeltas fizinis skausmas, tačiau padaryti nusikalstami veiksmai buvo tyčiniai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

-būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

-tęsti mokslą;

-per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš D. P. nukentėjusiojo V. G. naudai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.