Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo Šilalės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjo Šilalės rajono apylinkės vyriausiosios prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą atsakovams Šilalės rajono savivaldybės administracijai ir Tauragės apskrities viršininko administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims T. Ž., V. D. Ž., D. R., A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Dorelita“, uždarajai akcinei bendrovei „Optita“, uždarajai akcinei bendrovei „Elvaradas“, IĮ „A. L. firma“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pagal surinktus duomenis nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija 2006 m. liepos 31 d. sudarė sutartį Nr. B18-229 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ žemės sklypo naudotojams – T. Ž., V. D. Ž., UAB „Dorelita“ direktoriui R. Z., UAB „Optita“ direktoriui D. B. ir D. R., numatant suformuoti žemės sklypų ribas prie pastatų ir statinių.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. architektas S. K. 2006 m. rugpjūčio 3 d. parengė numatomo rengti detaliojo plano proceso ir procedūros nagrinėjimo planavimo užduotį Nr. 63/06, išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Detaliojo planavimo organizatoriai parengė detalųjį planą, kuriuo buvo suformuoti žemės sklypai prie pastatų ir statinių Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07 nutarta žemės sklypų formavimo prie pastatų ir statinių detalųjį planą derinti.

Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07 pateikė teigiamą detaliojo plano patikrinimo išvadą. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorė 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr.DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo“, pirmuoju punktu patvirtino šį detalųjį planą, kuris buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre.

Nurodė, jog detaliojo plano sprendiniais planuojamos teritorijos ribos yra už detaliojo plano organizatorių naudojamos teritorijos ribų, t.y. detaliojo plano organizatoriai nėra detaliuoju planu suplanuotos teritorijos savininkai, valdytojai ar naudotojai. Nurodo, kad detaliajame plane pažymėtas žemės sklypas Nr. 1, esantis prie Veronikos D. Ž. nuosavybės teise turimo pastato (15H1p), žemės sklypas Nr. 5, esantis prie Veronikos D. Ž. nuosavybės teise turimo pastato (22F1p), žemės sklypas Nr. 8, esantis prie UAB „Dorelita“ nuosavybės teise turimų pastatų (21G1p, 17G1p, 26G2p), nepagrįstai padidinti laisvos valstybinės žemės sąskaita. Nurodė, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniais pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatos, kur imperatyviai nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių ar išnuomotų žemės sklypų, kelių (gatvių), kuriuose pagal detalųjį planą nenumatyta formuoti naujų žemės sklypų, parduodami ne aukciono būdu ar išnuomojami (parengus detalųjį planą). Taip pat pažeistos Žemės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes laisvos valstybinės žemės fondą įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba.

Teigė, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai neatitinka planavimo sąlygose numatytų tikslų ir uždavinių, sprendinių brėžinys prieštarauja aiškinamajam raštui, kuriame aiškiai nurodyta, kad žemės sklypai formuojami prie įregistruotų nuosavybės teise turimų pastatų ir kiemo statinių Dariau ir Girėno g. 42.

Nurodė, jog pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo aprašo“ nuostatos, nes sutarties šalys gali būti savivaldybės administracijos direktorius ir žemės savininkai, valdytojai ar naudotojai. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo valdytojui ar naudotojui. Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių“ 11.1 punktas numato, jog savivaldybės administracijos direktorius yra detaliojo teritorijų planavimo organizatorius, organizuojantis laisvos valstybinės žemės fondo detaliuosius planus. Teigia, kad detaliojo organizatorius teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims negalėjo būti perduotos, nes dalis suplanuotos teritorijos yra laisvos valstybinės žemės ribose.

Pažymėjo, kad ginčijamas detalusis planas negalėjo būti rengiamas, derinamas bei viešai svarstomas su visuomene supaprastinta tvarka, nes neatitiko kriterijų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, kadangi detaliuoju planu buvo ne tik formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių, tačiau suplanuota teritorija už organizatorių naudojamo žemės sklypo, kurį pagal planavimo sąlygas numatyta suformuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių naudojamų statinių, ribos. Pareiškėjos teigimu, atsakovių priimti ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti iš esmės, savo turiniu prieštaraujantys prašyme nurodytų teisės aktų imperatyvioms nuostatoms, todėl turi būti panaikinti. Kilus pagrįstam įtarimui, jog valstybinė žemė perleidžiama nuosavybėn priimant administracinius teisės aktus, prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams, atsiranda pagrindas įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, nes viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti neteisėti ir nepagrįsti administraciniai aktai.

II.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr.DĮV-74 pirmuoju punktu patvirtintas žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), detalusis planas (t. 1, b.l. 61). Teritorijų planavimo dokumentų registre padarytas įrašas apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą (t. 1, b.l. 62). UAB „Dorelita“ notarine sutartimi 2008 m. birželio 17 d. pardavė UAB „Elvaradas“ pastatus, esančius Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini): pastatą - dirbtuves 17G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – lentpjūvę 21G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 132/1000 dalis pastato – sandėlio 22F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nurodyta, jog pastatai yra nesuformuotame valstybei priklausančiame žemės sklype ir pardavėjų teisės į šį žemės sklypą nėra juridiškai įformintos (t. 3, b.l. 77-81). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 4 d. sprendimu (t. 2, b.l. 95 – 105) pareiškėjo prašymą iš dalies patenkino: panaikino Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimą – teigiamą išvadą, įformintą 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07, ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių, Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. 2, b.l. 195-207).

Pažymėjo, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t.y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Todėl administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(146)-335/2008, biuletenis „Administracinė jurisprudencija“ Nr.5(15), 2008, psl. 184-229).

Nagrinėjamu atveju prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Laikytina, jog pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo pareiškėjas surinko tada, kai gavo iš Šilalės rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. vasario 04 d raštą su informacija apie ginčo teritorijoje esančią valstybinę žemę (t. 1 b.l. 99). Būtent nuo šio rašto gavimo datos šioje byloje turi būti skaičiuojamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminas. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2008 m. vasario 08 d. (t. I, b. l. 9) ir tokiu būdu šio termino nepraleido. Pareiškėjas pirminę informaciją iš Tauragės apskrities viršininko administracijos 2007 m. spalio 30 d. raštu Nr. V5-1078 gavo 2007m. lapkričio 05 d. (t. 1 b.l. 16-18), vėliau rinko informaciją būtiną prašymo teismui surašymui bei jo pagrindimui (t. 1 b.l. 24-115) ir ją baigė rinkti, kaip jau minėta, 2008 m. vasario 04 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartyje nurodyta, jog teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 05 d. iki 2008 m. vasario 04 d. prokuroro surinktus ir į nagrinėjamą bylą pateiktus įrodymus nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas reikiamus duomenis, patvirtinančius viešojo intereso pažeidimą, rinko nepagrįstai ilgai (t. 2, b.l. 195-207). Kadangi proceso šalys naujų aplinkybių dėl prokuroro įrodymų rinkimo nenurodė, todėl nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas priėjo išvadą, kad pareiškėja nepraleido kreipimosi į teismą termino, nes nepateikta duomenų, paneigiančių faktinę aplinkybę, kad apie viešojo intereso pažeidimą pareiškėjai tapo žinoma anksčiau, nei jai šiuos duomenis pateikė Tauragės apskrities viršininko administracija. Nepagrįstu pripažino trečiųjų suinteresuotų asmenų teiginį, jog pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teritorijų planavimo įstatymas nenustato išankstinės neteisminės tvarkos skundams dėl savivaldybės institucijų sprendimų, kuriais patvirtinti detalieji planai, pateikti. Taip pat įstatyme nėra nuostatos, pagal kurią asmuo, nepasinaudojęs teise pateikti skundą dėl detaliojo plano rengimo eigoje priimtų administracinių sprendimų, netektų teisės skųsti savivaldybės institucijos sprendimo dėl detaliojo plano patvirtinimo. Todėl pareiškėjas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. DĮV-74 „Dėl žemės sklypų formavimo prie pastatų, esančių Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini)gatvėje Nr. 42, detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinimo turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą.

Pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (bylai aktuali 2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), Žemės įstatymas (byloje aktuali 2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija), Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635, Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (byloje aktualios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-239 ir 2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcijos), Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (bylai aktuali 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1500 redakcija). Teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Pagal apimtį teritorijų planavimas yra bendrasis, specialusis ir detalusis (4 straipsnio 1 dalis).

Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalis). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, ir jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas, ir remiantis juo. Savivaldybės veikla tvirtinant teritorijų planavimo dokumentus yra priskirtina viešajam administravimui. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti. Vietos savivaldos įstatymas teritorijų planavimą priskiria prie savivaldybių ribotai savarankiškų funkcijų (5 straipsnio 9 punktas). Savivaldybės institucijų kompetenciją dėl savivaldybės teritorijos planavimo nustato Teritorijų planavimo įstatymas. Pagal šio Įstatymo 20 straipsnį savivaldybės administracijos direktorius yra detaliojo teritorijų planavimo organizatorius ir gali šią teisę įstatymų nustatyta tvarka perduoti žemės sklypų valdytojams ar naudotojams; pagal Įstatymo 26 straipsnio 4 dalį detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu; savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinės statybos komisijoje (27 straipsnio 4 dalis). Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui perdavimo tvarką ir sąlygas. Aprašo 4 punktas numato, kad sutarties šalys yra savivaldybės administracijos direktorius ir žemės savininkai, valdytojai ar naudotojai. Tai yra sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo gali būti pasirašyta su detaliojo teritorijų planavimo dokumentu rengiamo žemės sklypo savininkais, valdytojais ar naudotojais. Aprašo 7 punktas reglamentuoja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sąlygas ir numato, kad šios teisės inter alia gali būti perduotos, kai numatoma keisti naudojamų žemės sklypų ribas ir plotą, jeigu toks keitimas neprieštarauja galiojantiems savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentams (7.5 punktas) arba kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių (7.6 punktas). Ginčijamo detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas prie pastatų ir statinių, tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas. Žemės naudotojų ir valdytojų sąvokos apibrėžtos Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. Nr. IX-1983) 2 straipsnyje. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu (11 dalis). Žemės valdytojas – privačios žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs teisę valdyti privačią žemę (25 dalis). Nustatė, kad 1992 m. vasario 27 d. Šilalės rajono valdybos potvarkiu Nr. 125 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir žemės sklypų priskyrimo“ valstybės įmonei „Statyba ir remontas“ prie jos turimų statinių buvo paskirtas 17583 kv.m. žemės sklypo plotas, esantis Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini), (šiuo metu adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) (t. 1 b.l. 50). Kaip seka iš šalių paaiškinimų bei ką patvirtina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys (t. 1 b.l. 37-46), šiuo metu įmonės „Statyba ir remontas“ statiniai priklauso ginčo detaliojo plano planavimo organizatoriams.

Teismo posėdžio 2009 m. spalio 8 d. metu tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, jog jie naudojasi visu planuojamu žemės sklypu ir už jį visą moka žemės nuomos mokestį. Iš 2009 m. spalio 8 d. gautos 2009 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos matyti, kad UAB „Elvaradas“ Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini), nuomojasi 0,3334 ha ploto žemę ir už ją moka 2772 Lt mokestį (t. 3, b.l. 110-111). Iš 2009 m. pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį matyti, kad T. Ž. nuomojama žemė Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini), yra 0,2628 ha ir už ją moka 2196 Lt mokestį (t. 3, b.l. 112-113). Iš 2009 m. birželio 15 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrinti UAB „Optita“, UAB „Elvaradas“ ir A. B. nuomojami žemės sklypai prie pastatų, esančių Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad riboženkliai sukasti pagal detaliajame plane nurodytas ribas, žemės sklypai naudojami pagal paskirtį ir jie sutvarkyti tinkamai (t. 3, b.l. 114-119).

Nustatė, kad ginčijamas detalusis planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka. Ši tvarka yra reglamentuota Detaliųjų planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239. Supaprastinta detaliųjų planų rengiamo, derinamo ir tvirtinimo tvarka – tai šių procedūrų sutrumpinimas laiko atžvilgiu ir kai kurių procedūrų atsisakymas. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalies 5-7 punktuose nurodyti detalieji planai rengiami, derinami, viešai svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka. Pagal paminėtą nuostatą supaprastinta tvarka taikoma rengiamiems detaliesiems planams, kai: 1) žemės sklypai padalijami, atidalijami ar sujungiami; 2) keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ar plotai; 3) žemės sklypai formuojami prie naudojamų statinių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ginčijamas detalusis planas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatytus kriterijus, nes detaliuoju planu buvo formuojami žemės sklypai prie trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojamų statinių. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybė formuojamam žemės sklypui taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 2.2 punktą, numatantį, kad parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti ir naudojami kitai paskirčiai, kurių reikia įsigytiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių (byloje aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-473 redakcija) 38 punkte nurodyta, kad detalųjį planą sudaro: 38.1. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje pateikiami esamos būklės analizės duomenys, aprašomi planavimo tikslai, paaiškinami detaliojo plano pagrindžiami ir aprašomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai); 38.2. brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais; 38.3. procedūrų dokumentai. Tų pačių Taisyklių 40 punktas detaliojo planavimo procedūrų dokumentams priskiria savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos derinimo protokolus bei apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktą. Taigi pareiškėjos skundžiami Šilalės rajono miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimas, įformintas Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07, detalųjį planą derinti, ir Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimas – teigiama išvada, įforminta 2007 m. sausio 12 d. teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo aktu Nr. DŠ 05/07, yra detaliojo planavimo procedūrų dokumentai, o ne teritorijos planavimo dokumentas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.4 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (toliau – ir Priežiūros institucija) yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo paskutinė dalis. Dėl teritorijų planavimo į Priežiūros instituciją kreipiasi detaliojo planavimo organizatorius. Ši procedūra yra privaloma. Tikrinimo rezultatas įforminamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame priežiūros institucija pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotą išvadą (teigiamą arba neigiamą) dėl teritorijos planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo. Nors priežiūros institucijos teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijos planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, tačiau Priežiūros institucijos išvados statusas teritorijų planavimo procese yra itin reikšmingas, kadangi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje ir 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo išvados priklauso, ar galima kita procedūros stadija – detaliojo plano tvirtinimas. Minėtas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad detaliojo planavimo procedūros dokumentą – teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą gali apskųsti teismui asmuo, gindamas savo pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymų saugomą interesą. Pareiškėja į teismą kreipėsi vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktu nurodydama, kad gina viešąjį interesą. Pagal Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (byloje aktuali Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtinta redakcija) 16-18 punktus, Komisija, gavusi planavimo organizatoriaus prašymą derinti teritorijų planavimo dokumentą bei atitinkamais teisės aktais nustatytus derinimo procedūrai atlikti reikalingus dokumentus, privalo patikrinti ir nustatyti, ar pateiktas derinti dokumentas atitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimo normų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, strateginių dokumentų nuostatus, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo. ABTĮ taikymo prasme Komisijos išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu joje nurodytam asmeniui atitinkamas teises ar pareigas, todėl negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu. Remiantis šiais argumentais, prašymas panaikinti Šilalės rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimą, įformintą Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2007 m. sausio 9 d. protokolu Nr. 1/07, netenkintinas.

III.

Tauragės apskrities viršininko administracija atsiliepimu pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko jame nurodytais motyvais.

Šilalės rajono savivaldybės administracija atsilipimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija 2006 m. liepos 31 d. sutartimi Nr. B18-229 „Dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ perdavė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas numatant suformuoti žemės sklypų ribas prie pastatų ir statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių Šilalės mieste, (duomenys neskelbtini), D. V. Ž., T. Ž., UAB „Dorelita“ direktoriui R. Z., UAB „Optita“ direktoriui D. B. ir D. R. (t. I, b.l. 31 – 33).

Detaliojo teritorijų planavimo organizatorius yra valstybinės žemės valdytojas arba savivaldybės administracijos direktorius, kuris šią savo teisę Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali perduoti žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, sudarydamas su juo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str., LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 4 punktai). Aiškindama Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog ši norma interpretuotina kaip įstatymų leidėjo suteikta teisė viešojo administravimo subjektui perduoti dalį savo teisių ir pareigų (organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas), atliekant detalųjį teritorijų planavimą, žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1114/2006). Pažymėtina, kad sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo gali būti pasirašyta tik su detaliojo teritorijų planavimo dokumentu rengiamo žemės sklypo valdytojais ar naudotojais. Kaip matyti iš 2009 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A525-448/2009, tai gali lemti atitinkamus apribojimus rengiant tam tikros teritorijos detalųjį planą. Šiuo požiūriu kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tretieji suinteresuoti asmenys šioje byloje yra ir planavimo metu buvo faktiniai pagrindinio planuojamo žemės sklypo naudotojai (sklypas valstybės įmonei „Statyba ir remontas“ perduotas 1992 m. vasario 27 d. Šilalės rajono valdybos potvarkiu Nr. 125, vėliau šio sklypo valdytojais tapo planavimo organizatoriai) ir su jais galėjo būti pasirašyta minėta sutartis. Minėtoje nutartyje pažymėta, kad tais atvejais, kai žemės sklypo valdytojai ar naudotojai, su kuriais yra sudaryta sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, detaliai suplanuoja ne jų valdomą ar naudojamą teritoriją ir nėra kitų žemės sklypų valdytojų ar naudotojų sutikimo, tokie veiksmai gali būti įvertinti kaip neteisėti. Pažymėtina, kad valstybinės žemės valdytojas Tauragės apskrities viršininko administracija su detaliojo plano sprendiniais, kuriais valstybinė žemė buvo prijungta prie ginčo sklypo, sutiko bei teigiamą išvadą patvirtino (t. I, b. l. 55, 60).

Aprašo 7 punktas reglamentuoja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sąlygas ir numato, kad šios teisės taip pat gali būti perduotos, kai numatoma keisti naudojamų žemės sklypų ribas ir plotą, jeigu toks keitimas neprieštarauja galiojantiems savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentams (7.5 punktas) arba kai formuojami žemės sklypai prie naudojamų statinių (7.6 punktas). Ginčijamo detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypų formavimas prie pastatų ir statinių, tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas. Nesant Šilalės bendrojo ar specialiojo plano, nėra pagrindo išvadai, kad detalusis planas prieštarautų galiojantiems savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentams.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad detaliojo planavimo organizatoriai, suplanavę savo valdomą teritoriją prie naudojamų statinių, detaliuoju planu pakeisdami naudojamų sklypų ribas bei plotą, elgėsi teisėtai, kadangi tą daryti juos įgalino 2006 m. liepos 31 d. pasirašyta sutartis su Šilalės rajono savivaldybės administracija, kurios nei pareiškėjas, nei valstybinės žemės valdytojas neginčijo. Teisėjų kolegija dėl laisvo valstybinės žemės sklypo, kurį detaliuoju planu prisijungė planavimo organizatoriai, pažymi, kad vadovaujantis LVAT praktika (2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-448/2009), šių planavimo organizatorių veiksmų, esant žemės valdytojo sutikimui, nėra pagrindo laikyti neteisėtais.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo santykiai reguliuojami LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio 2. 15 punktas nustato, kad tais atvejais, kai pagal patvirtintą teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), kurie neviršija 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta gyvenamųjų namų statyba, ir 0,5 ha – teritorijose, kuriose tokia statyba nenumatyta, savivaldybių taryboms pritarus, apskrities viršininko sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams, jeigu jie sutinka su žemės sklypų pardavimo kaina, arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Nėra duomenų, kad valstybinės žemės dalis, įtraukta į detaliuoju planu planuojamą teritoriją, viršija nutarime nurodytas ribas.

Tai, kad detaliojo planavimo sprendiniai Šilalės rajono savivaldybės administracijos buvo tvirtinami remiantis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ nuostatomis, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo panaikinimui.

Patikrinusi bylą, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

pareiškėjo Šilalės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.