- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- II-38-825/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- K. R.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atstovui V. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. R., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei M. A., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 698 ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.
Šalies argumentai
Skunde Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė ir teismo posėdyje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno surašytą K. R. 2012 m. lapkričio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 1 dalyje padarymo, 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius motyvavo tuo, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, negauta duomenų, kad direktorius K. R., turėdamas teisinę pareigą veikti, galėjo veikti - galėjo darbuotojams laiku išmokėti darbo užmokestį už 2012 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesį darbo sutartyse nustatytu laiku, bet nemokėjo. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra: darbo užmokestis uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojams mokamas vieną kartą per mėnesį. Iš pateikto 2012 metų ataskaitinio mokėjimo dokumento kopijos matyti, kad darbuotojui R. B. neišmokėtas darbo užmokestis už 2012 m. balandžio ir gegužės mėnesius, darbuotojui A. A. neišmokėtas darbo užmokestis už balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, darbuotojui K. B. už balandžio ir gegužės mėnesius. Šis dokumentas patvirtina Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą aplinkybę, kad patikrinimo metu darbo užmokestis darbuotojams nebuvo išmokėtas už nurodytus ankščiau mėnesius. Darbo teisę reglamentuojantys įstatymai nenumato galimybės darbuotojui darbo užmokestį mokėti rečiau kaip vieną kartą per mėnesį ir kitokia tvarka, negu nustatyta darbo sutartyje. Tai reiškia, kad visiems uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojams darbo užmokestis turėjo būti mokamas kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos, o tas nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą K. R., turėjo nustatyti ir įrodyti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus kaltę dėl neišmokėto darbo užmokesčio darbo sutartyse nustatytu laiku. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojams neišmokėtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo darbdavio atstovo, t. y. dėl lėšų stygiaus įmonėje, kadangi įmonės klientai turi įsiskolinimų ir laiku neatsiskaito su įmone, taip pat, jog atsiskaitomoji sąskaita blokuota Valstybinio socialinio draudimo fondo. K. R. kaltės nebuvimą patvirtina ir tai, jog nors ir pilietis suprato atlyginimų nemokėjimo darbuotojams priešiškumą teisei, tačiau jis nenorėjo, nesiekė žalingų įsiskolinimo darbuotojams pasekmių, ir, svarbiausia, jis dėl ankščiau minėtų aplinkybių (kaip kitų įmonių įsiskolinimo ((duomenys neskelbtini) ir kt), apyvartinių lėšų stygiaus ir kt.) negalėjo elgtis kitaip.
Liudytojas K. R. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka. Darbo užmokesčio vėlavimas buvo suderintas su darbuotojais. Buvo susidariusi sunki padėtis, su jais neatsiskaitė, sunkiai vyko užsakymų pridavimas ir nebuvo finansinių galimybių mokėti algas. Buvo suderinta su darbuotojais, kad jie pakentės, nes turėjo tokių galimybių. Reikėjo rinktis ar baigia projektus ir pinigais iš projektų atsiskaito. Kantrybė ne geležinė, darbuotojai išėjo iš darbo, liko tik A.. Balandžio – gegužės mėnesiais, turi inkasinius mokėjimus mokesčių inspekcijos, bei valstybinio socialinio draudimo, nebuvo fizinės galimybės mokėti. Įkritus pinigams, jie iš karto pakliūdavo mokesčių inspekcijai ir socialinio draudimo fondui. Vėliau su darbuotojais pilnai atsiskaityta. Suvokė, kad turi mokėti ir darbo užmokestis išmokėtas.
Liudytojas R. B. paaiškino, kad įmonėje nedirba apie pusę metų. 2012 m. balandžio - gegužės mėnesį įmonėje dirbo. Atlyginimai nebuvo mokėti, nes buvo sudėtinga situacija įmonėje, neturėjo pinigų. Jo atlyginimas buvo sutartas minimumas 800 litų, paskui dar 100 litų pakėlė. Buvo sutarta su vadovu žodžiu, kad iki 2012 metų pabaigos išmokės atlyginimą. Negali pasakyti, kada buvo sutarta išmokėti atlyginimą iki metų galo. Atsiskaitė metų gale. Pinigus pervedė į kortelę, visą laiką taip mokėjo.
Liudytojas A. A. paaiškino, kad atlyginimas minimalus. Kiek kartų per mėnesį moka atlyginimą negali pasakyti. Turi didelį projektą ir sutarta, kad kai pabaigs projektą, bus sumokėta už visą projektą. Žino, kad minimumą moką vieną kartą per mėnesį. Už kažkiek mėnesių gal ir neišmokėtas atlyginimas, sakė, kad sunkūs laikai ir kažkada išmokės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 1 d. numatytas tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas.
Įstatyme reglamentuota, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinų sutarties sąlygų, tarp jų ir dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kita). Darbo sutartyse turi būti nustatomi konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.), konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka. Šalys sutartyje sulygtų sąlygų privalo laikytis.
Administracinis teisės pažeidimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 1 dalyje, užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją. Tiksliai nenustačius tokio asmens, administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukiama dėl subjekto nebuvimo. Vadovaujantis Darbo kodekso 16 straipsniu darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra bei kiekvienas fizinis asmuo. Nagrinėjamoje byloje K. R. - darbdavys, uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pareiškėjo padaryta išvada, kad K. R. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą.
Nagrinėjamoje byloje K. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad būdamas direktoriumi, turėdamas teisinę pareigą veikti, galėjo veikti - galėjo darbuotojams laiku išmokėti darbo užmokestį už 2012 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius darbo sutartyse nustatytu laiku, bet nemokėjo. Darbuotojui R. B. neišmokėtas darbo užmokestis už 2012 m. balandžio ir gegužės mėnesius, darbuotojui A. A. neišmokėtas darbo užmokestis už balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, darbuotojui K. B. už balandžio ir gegužės mėnesius. Šiuos faktus pagrindžia Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 15 - 17), Faktų fiksavimo pažyma (b. l. 18 - 20), Įmonės pažymos (b. l. 22 – 29), Darbo sutartis (b. l. 40 – 45) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo paaiškinimai teisme. Byloje nėra ginčo dėl šių faktų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to neginčijo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalimi administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ straipsnio 1 dalies dispozicija dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimo kaltės forma – neatsargumas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 11 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Įmonė pažeidimų padarymo metu veikė įprastai, būdamas racionalus Įmonės vadovas, turėjo numatyti, kad gali kilti žalingos pasekmės (negalės būti laiku sumokėtas darbo užmokestis), bet lengvabūdiškai tikėjosi šių pasekmių išvengti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta K. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad K. R. bylos nagrinėjimo metu pateikė visus bylai reikšmingus duomenis, iš esmės neginčijo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tai, kad K. R. nėra baustas administracinėmis nuobaudomis dėl darbo įstatymų pažeidimų bei tai, kad pažeidimai galimai padaryti dėl sunkios finansinės Įmonės padėties, teismas mano, kad 500 litų bauda būtų proporcinga padarytam pažeidimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.
nutarė:
Skundą tenkinti.
2012 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus nutarimą Nr. ATPN 698 panaikinti.
K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 1 d. ir nubausti jį administracine nuobauda – 500 (penkių šimtų) litų bauda.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.