Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, Jūratei Dužinskienei, Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei, pareiškėjui A. G., jo atstovei L. M., išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R. Morenienės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-04-18 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00093-07 pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. 300 str. 1 d.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė R. Morenienė 2010-02-26 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nenustatyta BK 123 str., 176 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymių, o taip pat nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių V. J. ir R. J. kaltę dėl BK 300 str. 1 d. numatytos veikos. Šį nutarimą A. G. apskundė aukštesniajam prokurorui.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Ančiukaitis 2010-03-09 nutarimu atmetė A. G. skundą. A. G. šį nutarimą apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

2010-05-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį, kuria tenkino A. G. skundą bei panaikino 2010-02-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės R. Morenienės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir 2010-03-09 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Ančiukaičio nutarimą atmesti skundą. Nutartyje teigiama, kad BK 176 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis objektyvusis požymis yra priežastinis ryšys tarp darbdavio ar jo įgalioto asmens veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Kadangi BK 176 str. dispozicija yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokių darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimų yra privalu laikytis, ar jie nebuvo pažeisti. Turi būti nustatytas ir priežastinis ryšis tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Šio straipsnio prasme, nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Išvadą apie priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą turi padaryti teisėsaugos institucijos, įvertinusios visus faktinius bylos duomenis ir jais grindžiamus argumentus. Priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą, galima konstatuoti, tik nustačius, kokius konkrečius, jo pareigas reglamentuojančius aktus, atsakingas asmuo pažeidė, ir kuo pasireiškė toks pažeidimas. Šiuo atveju, iš pateiktos medžiagos, nėra aišku, kokių norminių aktų ir kokius reikalavimus darbdavys privalėjo užtikrinti, kokios buvo jo pareigos imtis priemonių, užtikrinančių saugias darbo sąlygas, pagrindas. Be to, iš 2010-02-26 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad net ir praėjus trejiems metams po įvykio, nėra nustatytas tikslus įvykio mechanizmas, kurio nenustačius, negalima pamatuotai spręsti, kieno veiksmas ar neveikimas sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. 2010-02-26 prokurorės nutarime teigiama, jog iš ikiteisminio tyrimo duomenų, matyti, jog įvykio išvakarėse, 2006-06-20, A. G., kartu su kitais darbuotojais, K. B., R. R.. T. T., girtavo. V. J. 2006-06-21 ryte pažadino darbuotojus ir pamatęs, kad A. G. ir T. T. yra neblaivūs, nušalino juos nuo darbo, o šie grįžo į patalpą, kurioje miegojo. Prokurorės teigimu, A. G. parodymai apie tai, kad jis, pažadintas atsikėlė ir ėjo ruošti pusryčius kitiems darbuotojams, bet įlūžo grindys ir įkrito, nepatvirtinti kitais duomenimis. Prokurorė minėtą išvadą padarė remiantis T. T.. K. B. parodymais. Tačiau teismo nuomone, šios prokurorės išvados kelia abejonių, kadangi, kaip nurodo pats T. T., jis buvo neblaivus, o K. B. pats nematė, kaip įvyko nelaimingas atsitikimas, apie įvykį jam papasakojo V. J.. Be to, apklaustas R. R. parodė, kad jis atsibudo, kai V. J. jį pažadino, apie 06.30 val., po ko A. G. išėjo gaminti pusryčių, o maždaug po valandos į kambarį atbėgęs V. J. pranešė, kad A. G. iškrito. Taigi, prokurorė iš esmės savo nutarimą motyvuoja tik V. J. parodymais. Be to, iš teismui pateiktos medžiagos nėra aišku, kada iš tiesų įvyko nelaimingas atsitikimas. Remiantis A. G. bei R. R. parodymais, darytina išvada, jog nelaimingas atsitikimas įvyko apie 07.30 val. Tokiu atveju kyla klausimų, kodėl greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą atvyko tik 11.50 val., t. y. praėjus daugiau kaip keturioms valandoms. Išdėstytos aplinkybės, teismui kelia pagrįstų abejonių dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo. Be to, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, matyti, kad Danijoje dirbę darbuotojai, pasamdyti UAB „ (duomenys neskelbtini) “, skundėsi darbdaviui tiek dėl gyvenimo, tiek dėl darbo sąlygų. Darbuotojas S. J. parodė, jog jis ir R. R. buvo įlūžę toje vietoje, kurioje, A. G. parodymais, įlūžo ir pats A. G.. Tokiu būdu, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai objektyviai tiesai byloje nustatyti. Teismo nuomone, prokurorų pasirinkta nelaimingo atsitikimo tyrimo loginė schema, kuomet, nenustačius tikslaus tiriamo įvykio mechanizmo, t. y. nepatvirtinus ar nepaneigus visų galimų tyrimo versijų, pasirenkama viena iš galimų prielaidų apie įvykio mechanizmą, ir jos pagrindu vertinamas darbdavio bei darbuotojų veiksmų teisėtumas, yra ydinga ir nepriimtina. Kaip jau minėta, tik nustačius tikslų įvykio mechanizmą, galima daryti pagrįstas ir reikšmingai motyvuotas išvadas, ar darbdavys pažeidė darbų saugos reikalavimus, kokia šių pažeidimų, jeigu jie buvo, esmė, ir ar būtent šie pažeidimai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Būtent šias aplinkybes ir reikia išsiaiškinti toliau tęsiant ikiteisminį tyrimą, nes jų nenustačius, sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Skunde teigiama, kad teismas, remdamasis A. G. bei R. R. parodymais, daro išvadą, jog nelaimingas atsitikimas įvyko apie 07.30 val. ir teismui kyla klausimas kodėl greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą atvyko tik 11.50 val., t. y. praėjus daugiau kaip keturioms valandoms. Tačiau teismas nepagristai atmeta liudytojų K. B. ir T. T. parodymus, ir remiasi A. G. ir R. R. parodymais, nors šie liudytojai taip pat buvo girti. Vienintelis V. J. buvo blaivus. Nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo įvardinti konkretaus įvykio laiko, bei nenurodė, kad V. J., A. G. patyrus traumą, ilgai nekvietė greitosios medicinos pagalbos. Nėra pagrindo netikėti V. J. parodymais, kad jis 2006-06-21 apie 07.30 val. nuėjo žadinti darbuotojų, tame tarpe pažadino ir A. G.. A. G. nusileido kartu su T. T. į pirmą aukštą ir, kadangi jie buvo dar girti, jis pasakė, kad jiems reikia išsimiegoti ir dirbti jie dar negali. A. G. kartu su T. sugrįžo į savo kambarį, kur dar išgėrė alkoholinių gėrimų. Apie 11.40-11.50 val. Danijos laiku, būdamas tos patalpos pirmame aukšte išgirdo stiprų duslų garsą, kad kažkas kažkur nukrito. Jis išbėgo ir lauke pamatė, jog ant asfalto guli A. G. pusiau ant šono, pusiau ant nugaros. Šiuos jo parodymus patvirtina liudytojo T. T. parodymai, kad visą naktį darbuotojai girtavo ir ryte V. J. jiems pasakė, kad šiandien nedirbs, nes girti. Tada jie sugrįžo atgal ir toliau visi gėrė. Kartu su jais ryte dar gėrė ir pats A. G..

BK 176 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė, kai darbdavys pažeidė įstatymuose ar kituose aktuose numatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jei dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad namo antrame aukšte, kur gyveno darbuotojai, balkono duris atidarydavo patys darbuotojai ir, per balkono duris, šlapindavosi. Dėl tokio elgesio buvo įspėti ir namo savininko. Kaip nurodė patys darbuotojai tualetas buvo kitame pastate. Nors A. G. dirbo komandiruotas Danijoje, tačiau traumą patyrė ne darbo metu, būdamas neblaivus ir nušalintas nuo darbo. Tyrimo metu nustatyta, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp A. G. patirtų sužalojimų ir V. J. veikos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis tenkinti A. G. skundą dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįsta, tačiau nutartyje nurodyti sprendimo motyvai ne visai tikslūs. Apylinkės teismas turėjo nutartyje nurodyti, kokius tyrimo veiksmus dar reikalinga atlikti. Skundžiamoje nutartyje akcentuota, jog nėra nustatytas tiriamo įvykio mechanizmas, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, nėra iki galo išsiaiškintos tyrimui reikšmingos aplinkybės, todėl atitinkamai nėra pašalintos abejonės dėl to, pro kur iš tikrųjų galėjo iškristi ir susižaloti A. G..

A. G. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą pabrėžė, jog iškrito ne per balkono langą, kaip konstatavo prokurorai, bet įlūžo per grindis ir nukrito ant pirmame aukšte stovėjusių staklių. Apie gyvenamųjų patalpų pirmame aukšte stovėjusias stakles užsiminė visi įvykio metu su A. G. Danijoje dirbę asmenys (pats A. G., R. R., K. B., T. T.), tačiau ši aplinkybė tyrime plačiau nesiaiškinta.

Kadangi po įvykio praėjo nemažai laiko, be to, įvykio liudytojų parodymai prieštaringi, atsakyti į kylančius klausimus dėl A. G. patirto sveikatos sutrikdymo galėtų padėti medicinos mokslas. Iš specialisto išvados (b. l. 12-14, t.1) bei iš Danijos ligoninės, kurioje buvo gydomas A. G., pateiktų dokumentų (b. l. 78, t. 1) matyti, jog A. G. dešinėje pakaušio pusėje buvo rasta didelė plėštinė žaizda. Neaišku, ar tokia žaizda galėjo atsirasti A. G. krentant pro balkono langą ant plokščio paviršiaus, o gal toks sužalojimas kaip tik galėjo būti padarytas kūnui užkliudžius kokį nors įrenginį, pavyzdžiui stakles. Tačiau šiai abejonei pašalinti arba patvirtinti reikia išsiaiškinti, kokias gyvenamosiose patalpose buvusias stakles mini darbininkai, kam jos priklausė, kaip jos atrodė, o tai paaiškinti galėtų įrenginį matę ar su juo dirbę asmenys. Be to, jei toks įrenginys priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, galbūt jis buvo įtrauktas į įmonės turto apskaitą, o tai padėtų aiškiai nustatyti, kokios konkrečios staklės buvo pastatytos gyvenamosiose patalpose Danijoje ir kaip jos atrodo. Pagal galimybes išsiaiškinus, koks tai įrenginys, padedant specialistams, būtų galima vertinti, ar A. G. sužalojimai galėjo atsirasti jam nukritus ant staklių ar priešingai, jis nukrito ant plokščio paviršiaus. Į šiuos klausimus gali atsakyti papildoma medicinos specialisto išvada ar teismo medicinos ekspertizės išvada. Jei paaiškėtų, jog A. G. vis dėlto galėjo susižaloti užkliudęs stakles, ši aplinkybė būtų pagrindas vertinti darbdavio atsakomybę, aiškintis, ar buvo imtasi būtinų atsargumo priemonių, jog darbuotojai neužkliudytų įrenginio ir taip nesusižalotų.

Idant padaryti išvadą, jog yra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą, būtina išsamiai išnagrinėti ir įvertinti visas aplinkybes, pašalinti menkiausias kilusias abejones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi pagrįstai panaikinti prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės R. Morenienės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.