Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A–414-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.8, 2.1.6, 2.4.6.4.2. (S)

2007 m. lapkričio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-19 nuosprendžio, kuriuo G. A., gim. (duomenys neskelbtini) , išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 2 d. 8 p., nes nenustatyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005-07-22, apie 22 val., būdamas girtas, prie baro „Memelis“, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio ginčo metu tarp jo ir A. S., kilusio dėl prieš tai vykusių lenktynių motoriniais kateriais laimėtojo nustatymo, tai yra be jokios dingsties dėl chuliganiškų paskatų, tyčia pylė A. S. į akis degtinę, padarydamas nukentėjusiajam ragenos ir jungties I-II laipsnio dešinėje akyje ir II-III laipsnio kairėje akyje cheminius nudegimus, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: G. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Tenkinti civilinį ieškinį.

Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik išteisintojo G. A. bei liudytojų D. P., A. G., M. N., A. L. parodymais, konstatavo, kad jų parodymai iš esmės sutampa su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jie yra nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. neminėjo, kad A. S. į akis ką nors būtų pylusi A. S.. Teisme šis liudytojas pakeitė parodymus teigdamas, kad matė, kaip A. S. kažką pylė į akis A. S., o savo parodymų pakeitimą teisme liudytojas paaiškino tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo pakenkti A. S.. Akivaizdu, kad liudytojas iš esmės pakeitė savo parodymus išteisintojo naudai, todėl jo parodymai negali vadintis nuosekliais ir nekintančiais. Visi paminėti liudytojai pirminio teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nurodę, kad matė, kaip A. S. pylė A. S. į akis degtinę. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi šie liudytojai jau nurodė, kad negali pasakyti, ką A. S. pylė A. S. į akis. Tokius akivaizdžiai prieštaringus parodymus apylinkės teismas įvardijo nuosekliais ir nekintančiais. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje daro prielaidą, nepatvirtintą jokiais įrodymais, kad pati A. S., pildama degtinę ar kokį kitą skystį A. S. į akis, galėjo jį sužaloti. Būtent šia prielaida kartu su kitomis prielaidomis bei neatitinkančiais bylos aplinkybių duomenimis teismas grindžia G. A. išteisinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja A. S. neneigia to fakto, kad po to, kai G. A. pylė A. S. į akis degtinę, ji plovė savo vyrui akis vandeniu.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje esantys G. A. telefoniniai pokalbiai ir jų turinys negali būti vertinami kaip įrodymai, nes iš byloje esančios medžiagos nėra aišku, koks operatyvinis veiksmas buvo atliktas, nes 2005-10-06 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodyta, kad buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos BPK 154 str. nuostatomis, todėl neaišku, kodėl atliekant neįvardytą operatyvinį veiksmą buvo vadovaujamasi BPK normomis. Tvirtina, kad tame pačiame nuosprendyje, 4 lape teigiama, kad iš byloje esančių specialios ekspertų komisijos protokolo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-01 nutartį Nr. S1-273-S operatyvinėje byloje buvo kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kuri 2005-10-06 protokolu išslaptinta ir pridėta prie bylos Nr.30-1-0613-05. Remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-01 nutartimi buvo klausomasi telefono, kurio abonentinis numeris 8-616-83305 (byloje yra duomenų apie tai, kad šis numeris priklausė G. A.). Apeliantas teigia, kad nuoroda į BPK 154 str. nedaro atlikto operatyvinio veiksmo - telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo- bei šio veiksmo protokolo niekiniais. Iš byloje esančių dokumentų aiškiai matyti, kokie operatyviniai veiksmai buvo atlikti - buvo kontroliuojama ir fiksuojama telekomunikacijų tinklais (G. A. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)) perduodama informacija (tokių veiksmų atlikimo galimybė numatyta Operatyvinės veikios įstatymo 10 str.). Antra, būtent šie įvardyti operatyviniai veiksmai buvo atlikti vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. tvarka priimta Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-01 nutartimi Nr. Sl-273-S, o ne BPK 154 str. Trečia, nuosprendyje nepaminėta, kad minėtame protokole yra nuoroda ir į LR Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str., tai taip pat galėjo padėti teismui suprasti, vadovaujantis kokiu įstatymu bei kokie operatyviniai veiksmai buvo atlikti.

Apeliantas tvirtina, kad G. A. kaltę patvirtina ne tik A. ir A. S. parodymai, bet ir byloje esantys G. A. telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis. 2005-07-22 23 val. 21 min., kalbėdamas su nenustatytu vyriškiu, G. A. pasakė, kad „... prokurorčikui (A. S. pravardė) į akis įpyliau biški vandens, spirito“. 2005-07-23 13 val. 40 min. G. A., kalbėdamas su vyriškiu, vardu S., derina su juo, kaip įkalbėti kitus asmenis pasakyti, kad A. S. į akis degtinę pylė ne jis, o A. S. žmona: „... būtinai pasakyk, kad žmonės matė, kad žmona jam pylė į akį...“. Šie ir kiti esantys byloje užfiksuoti pokalbiai kaip tik paaiškina, kodėl liudytojai D. P., A. G., M. N., A. L. davė G. A. naudingus, tačiau neatitinkančius tikrovės parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. vardas yra A., sutrumpintai - S. arba S.. Pats išteisintasis nurodė, kad taip vadino A. G.. Tačiau į tas aplinkybes teismas taip pat nekreipė dėmesio ir besąlygiškai teisingais, nuosekliais ir atitinkančiais tikrovę laikė liudytojų, kurie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus. Tokiu būdu teismas vertino visus šioje byloje esančius duomenis atskirai vienus nuo kitų, vieniems įrodymams teikdamas prioritetus, kitus be pagrindo nelaikė įrodymais, tuo pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, dėl ko padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje surinktais ir apylinkės teisme tiesiogiai ištirtais įrodymais, nustato, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė G. A. išteisinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus duomenis, nepagrįstai nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais. Apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino atskirdamas juos vieną nuo kito, nesiaiškino jų ryšio su kitais byloje esančiais duomenimis.

Nusikalstamos veikos ir ją padariusių asmenų išaiškinimas šiuo konkrečiu atveju susideda iš dviejų stadijų: operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo. Operatyvinę veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas. Pirmosios instancijos teismas atmetė byloje esančius Operatyvinės veiklos pagrindu surinktus duomenis, nepripažino jų įrodymais, nes laikė juos kaip neteisėtai gautus - neleistinus. Apylinkės teismas nurodė, kad „Nežinant, koks operatyvinis veiksmas buvo atliktas, nėra aišku, kokiomis operatyvinės veiklos įstatymo normomis vadovaujantis buvo daromi telefoninių pokalbių įrašai, ir todėl neįmanoma patikrinti, ar tie įrašai yra teisėti.“ Tačiau toks apylinkės teismo vertinimas nepagrįstas. Įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 str. numatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 str. 3 ir 4 d. BPK 20 str. 4 d. nurodyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad operatyvinėje byloje, remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-01 nutartimi, buvo klausomasi telefono, kurio abonentinis numeris 8-616-83305, yra užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp vyrų (t. 1, b. l. 67-78, t. 3, b. l. 100). Taip pat nurodyta, kad „Iš byloje esančių specialios ekspertų komisijos protokolo, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad pagal 2005-06-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. S1-273-S operatyvinėje byloje buvo kontroliuojama telekomunikacijų tinklais perduodama informacija, kuri 2005-10-06 protokolu išslaptinta ir pridėta prie bylos Nr. 30-1-0613-05.“ Be to, pirmosios instancijos teismas kaip argumentą, kad operatyvinėje byloje išslaptinti duomenys nelaikytini teisėtai gautais, nurodo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo surašymo procesinį pagrindą – BPK 154 str.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad operatyvinėje byloje gauti įrodymai buvo gauti pažeidžiant leistinumo principą. Pirma, Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-16 rašte Nr. A4-150 nurodyta, kad 2005-06-01 nutartimi NR. S1-273-S buvo sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka G. A. nuo 2005-06-01 iki 2005-09-01 (t. 3, b. l. 100). Tai reiškia, kad išteisintojo G. A. pokalbių buvo klausomasi teisėtai. Atkreiptinas dėmesys, kad šis apylinkės teismas šią aplinkybę patvirtino. Antra, minėto protokolo pavadinime yra aiškiai nurodytas operatyvinėje byloje atlikto operatyvinio veiksmo pavadinimas – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymas. Toks operatyvinis veiksmas buvo atliktas vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo nuotatomis. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 str. 5 d. nurodoma, kad „Operatyviniai veiksmai – operatyvinės veiklos priemonių, metodų, nusikalstamos veikos imitacijos modelio ar kontroliuojamojo gabenimo naudojimas“; 6 d. numatytos operatyvinės veiklos priemonės – operatyvinėje veikloje naudojamos techninės priemonės ir operatyvinės įskaitos; 12 d. paaiškinta, kokie yra operatyviniai metodai – tai operatyvinė apklausa, operatyvinė apžiūra, operatyvinis patikrinimas, operatyvinis sekimas, agentūrinis metodas, elektroninė žvalgyba. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad buvo atliktas operatyvinis veiksmas, nenumatytas Operatyvinės veiklos įstatyme, bei kad nebuvo nurodytas jo pavadinimas.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad minėtame protokole nepagrįstai nurodyta, kad buvo vadovautasi BPK 154 str. nuostatomis (t.1, b. l. 69). Iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2007-08-02 rašto Nr. 30-S-8112 matyti, kad vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 1 d. išslaptinta dalis operatyvinio tyrimo metu surinktos informacijos, kuri panaudota baudžiamajame procese. Todėl BPK normų nurodymas minėtame protokole laikytinas technine klaida, o baudžiamojoje byloje panaudoti pokalbiai atitinka BPK 20 str. reikalavimus, jie gauti nepažeidžiant leistinumo principo, teisiamojo posėdžio metu buvo patikrinti BPK priemonėmis (t. 3, b. l. 104), todėl apeliacinės instancijos teismas juos pripažįsta kaip įrodymus. Pirmosios instancijos teismas padarytą techninę klaidą vertino formaliai, neatsižvelgdamas į visą byloje pateiktą informaciją apie Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų priemonių panaudojimą šioje byloje.

Iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo ir telefoninių skambučių išklotinės matyti, kad į akis A. S. degtinę pylė būtent G. A.. Tokia išvada darytina iš G. A. pokalbių su nukentėjusiuoju A. S., su asmeniu, vardu S., kitais asmenimis. Iš pokalbio Nr. 1858, vykusio 2005-07-22 23:21:01, nustatyta, kad G. A. pripažįsta pylęs į akis degtinę A. S.: „prokurorčikui į akis pyliau biškį vandens, spirito“ (t. 1, b. l. 71). Iš pokalbio, vykusio tarp G. A. ir S., nustatyta, kad G. A. tariasi dėl jo būsimo susitikimo su nukentėjusiuoju, taip pat asmuo, vardu S., patarinėja, kaip G. A. pasielgti, kad būtų išspręsta konfliktinė situacija, kaip įkalbėti kitus asmenis, mačiusius įvykį, teigti, kad A. S. į akis degtinę pylė ne G. A., o A. S. žmona. Be to, iš pokalbių nustatyta, kad G. A. ir A. S. pokalbio metu dėl to tariasi, tačiau neradę kompromiso jie susibara. Taip pat svarbu, kad po minėto pokalbio G. A. kalbasi su S. ir atpasakoja jo buvusį pokalbį su nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 71-77).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių pokalbių tikrumu, taip pat neabejoja ir pokalbių autentiškumu. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad toks pokalbis su G. A. buvo. Išklausius garso įrašus jis patvirtino, kad pokalbiuose girdimas jo balsas (t. 3, b. l. 93). Nors išteisintasis neigia, kad pokalbiai yra jo, tačiau jo ir S. pokalbis paneigia šią versiją. Čia aiškiai nurodomi vardai ir buvusio įvykio aplinkybės (pokalbis Nr. 1876, vykęs 2005-07-23 14:12:58; t. 3, b. l. 76-77).

Teisėjų kolegija netiki liudytojo A. G. teisme duotų parodymų teisingumu. Pats A. G. neneigia, kad jis yra G. A. draugas. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė nematęs, kad A. S. į akis kas nors būtų pylęs degtinę (t. 1, b. l. 54-55), tačiau teisiamojo posėdžio metu jis kategoriškai parodė matęs, kad tai padarė A. S. žmona. Tokių savo parodymų prieštaringumą paaiškino nenoru pakenkti A. S. (t. 2, 82, t. 3, b. l. 74-77). Ši liudytojo pateikta versija aiškiai išgalvota, nes ne A. S., o G. A. buvo jo draugas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad telefoniniuose pokalbiuose užfiksuotas asmuo, vardu S., yra A. G. (t. 1, b. l. 81). Be to, iš pokalbių turinio akivaizdu, kad jis po įvykio palaikė ryšius su G. A., stengėsi padėti patarimais išspręsti konfliktą. Todėl jo parodymus kolegija vertina kaip siekimą padėti G. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojų M. N., A. L., D. P. parodymai taip pat neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Šie liudytojai neneigia esantys pažįstami su G. A.. Be to, D. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad G. A. yra jo uošvis, todėl teisėjų kolegija turi pagrindą abejoti jo parodymu tikrumu. Beje, D. P. ir A. L. teigė, kad A. S. du kartus pylė degtinę savo vyrui į akis. Tos aplinkybės, kad jam degtinė į akis buvo pilama du kartus, nepatvirtino nukentėjusysis. Atitinkamai tokie parodymai vertintini kaip siekimas palengvinti G. A. teisinę padėtį.

Liudytojas M. N. parodė, jog nematė jokio ginčo tarp G. A. ir A. S., nors teigia buvęs arti, o visi kiti liudytojai tą ginčą matė. Tačiau tvirtino, kad matė, kaip A. S. pylė vyrui į akis degtinę.

Šių liudytojų parodymai yra aiškiai išgalvoti, jie visi yra G. A. draugai, todėl akivaizdžiai stengiasi jam padėti.

Apeliacinės instancijos teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes jie nuoseklūs, tikslūs, juos patvirtina telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys, atitinkamai šie parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neabejoja šių parodymų tikrumu, taip pat neturi pagrindo netikėti liudytojų A. M. ir A. L. parodymais. A. L. tuojau po įvykio vežė A. S. į gydymo įstaigą ir pastarasis jam pasakė, kad į akis degtinę jam pylė G. A..

Tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepasitvirtino kaltinamajame akte nurodyta kvalifikuojanti aplinkybė, jog G. A. veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau pats kaltinimas G. A. yra ydingas. Kaltinamajame akte, taip pat ir kaltinime, pakeistame teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 109), nurodoma, kad veika padaryta „tarpusavio ginčo metu tarp G. A. ir A. S., kuris kilo dėl prieš tai vykusių lenktynių motoriniais kateriais laimėtojo nustatymo, tai yra be jokios dingsties dėl chuliganiškų paskatų“. Byloje nustatyta, kad G. A. su A. S. buvo pažįstami, tarp jų kilo ginčas, kas laimėjo lenktynes. Būtent laimėtojo nustatymas buvo konflikto priežastis. Tai nurodyta ir pačiame kaltinime, tačiau po to jau teigiama, kad tai įvyko be jokios dingsties, dėl chuliganiškų paskatų. Iš liudytojų parodymų matyti, kad šis ginčas nebuvo momentinis, jis tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą. Šis ginčas buvo viešoje vietoje, kurioje buvo žmonių. Tačiau G. A. veika buvo padaryta dėl asmeninių nesutarimų ir buvo minėto konflikto pasekmė, todėl kaltinime neteisingai nurodyta, kad G. A. veikė be jokios dingsties. Ko neneigė ir pats nukentėjusysis, tiek G. A. prieidavo prie jo kompanijos, tiek ir jis pats prieidavo prie G. A.. Konfliktas tęsėsi gana ilgai. Tai rodo, kad chuliganiškų paskatų nebuvo, o nusikalstama veika buvo padaryta tarpusavio konflikto metu.

Esant šioms aplinkybėms, G. A. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 2d. 8 p. į BK 138 str. 1 d.

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo G. A. kaltę.

Atsižvelgusi į byloje surinktus ir ištirtus duomenis, kolegija nustato, kad G. A. nesunkiai sužalojo kitą žmogų, būtent:

G. A. 2005-07-22, apie 22 val., būdamas girtas, prie baro „Memelis“, esančio (duomenys neskelbtini), tarpusavio ginčo metu tarp jo ir A. S., kilusio dėl prieš tai vykusių lenktynių motoriniais kateriais laimėtojo nustatymo, tyčia pylė A. S. į akis degtinę, padarydamas nukentėjusiajam ragenos ir jungties I-II laipsnio dešinėje akyje ir II-III laipsnio kairėje akyje cheminius nudegimus, tai yra padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kadangi G. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

G. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę G. A. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

G. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis nors anksčiau ir teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, todėl laikytinas neteistu. Atsižvelgtina ir į G. A. asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, kuris užfiksuotas telefoniniuose pokalbiuose, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kadangi jis anksčiau neteistas, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra areštas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-19 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. A. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteisti 90 parų arešto bausme.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti. Iš G. A. Valstybinei ligonių kasai priteisti 584 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų.