Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-53-230/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-05-28
Bylos Nr.: 2A-53-230/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-07913-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas, Nijolia Indreikienė
Atsakovas: T. M., E. M.
Ieškovas: D. B.
Trečiasis asmuo: Sodininkų bendrijai „Panerys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-53-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07913-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 30.12.2; 121.15; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Jolantai Banevičiūtei,dalyvaujant ieškovėms atstovėms A. R. Š., advokatei D. Ž.,atsakovams T. M., E. M., jų atstovei advokatei R. G., T. M. atstovui V. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų E. M. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-532-429/2014 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovams E. M. ir T. M., tretiesiems asmenims Sodininkų bendrijai „Panerys“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovų E. M. ir T. M. priešieškinį ieškovei D. B. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti 2009-10-09 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir nustatyti ribą tarp ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo – sklypo Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, pagal ieškovės pateiktą UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schemą, nustatant žemės sklypų ribą per taškus 4 (duomenys neskelbtini) ir 1 (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,0345 ha žemės sklypas Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esantis (duomenys neskelbtini) ir jame esantys sodo pastatas ir kiemo statiniai (kiemo aikštelė). Atsakovams priklauso 0,0410 ha žemės sklypas Nr. 6, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, bei gretimas 0,0420 ha žemės sklypas Nr. 7, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuose dviejuose nesujungtuose žemės sklypuose yra atsakovams priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio adresas Nekilnojamojo turto registre nurodomas: (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2009-02-10 UAB „MTL servisas“ pranešimu Nr. 200902/10-1 informavo ieškovę apie 2009-02-20 planuojamą vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, ribų nužymėjimą. Riboženkliai jau buvo sukalti prieš susitikimą, minėto susitikimo metu dėl žemės sklypo ribų susitarti nepavyko, todėl 2009-10-08 pranešimu Nr. 200910/08 UAB „MTL servisas“ informavo apie 2009-10-20 planuojamą vykdyti pakartotinį minėto žemės sklypo nužymėjimą. 2009-10-20 vykusiame žemės sklypo Nr. 6 ribų nužymėjime dalyvavusi ieškovės įgaliotas asmuo A. R. Š. nesutiko su pateikiamu žemės sklypo ribų variantu, nes žemės sklypo ribų paženklinime atsakovų gyvenamojo namo laiptinė ir tvora užėjo ant ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 5 ribos, kuri buvo nusistovėjusi, vadovaujantis 1990-09-12 genplanu (pagal šį genplaną žemės sklypų Nr. 5, 6, 7 pločiai buvo 6,50 m) bei 1994-09-15 žemės sklypo planu (minėtame plane ieškovės žemės sklypo plotis nurodytas - 6,10 m, o pats sklypas - lygiašonės trapecijos formos), nebuvo laikomasi 1990-09-12 genplane numatyto 1,30 m atstumo nuo pastato iki sklypo ribos. 2010-07-07 UAB „MTL servisas“ pranešimu Nr. 201007/07 pranešė, kad 2009-10-20 vykusio žemės sklypo Nr. 6 pakartotinio ribų nužymėjimo metu buvo surašytas 2009-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas bei sudarytas žemės sklypo planas, kurio fragmentas buvo atsiųstas ieškovei. Ieškovė prašė 2009-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą panaikinti, kadangi jis surašytas neleidus išreikšti pastabų ieškovės įgaliotam asmeniui, todėl nustatytos ribos, kuriomis nebuvo atsižvelgta į ieškovės reiškiamą nesutikimą. Ieškovė kreipėsi į UAB „Žemetra“ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schemos sudarymo, kuriuo nustatytos žemės sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 ribos nepažeistų ieškovės interesų. UAB „Žemetra“ parengtame žemės sklypo plano projekte žemės sklypo riba eina per takelį, kuris išklotas šaligatvio plytelėmis, ir vamzdžius (jis žymi dalį faktiškai nusistovėjusios ribos tarp žemės sklypų), lygiagrečiai pagal ieškovei priklausančio gyvenamojo namo kraštinę, kaip numatyta dar 1990-09-12 patvirtintame genplane. Ieškovė prašė patvirtinti tokias žemės sklypų ribas, kurios buvo privatizacijos metu pagal 1990-09-12 genplaną bei 1994-09-15 ieškovės žemės sklypo planą. Nurodė, kad faktiškai tarp žemės sklypų riba nebuvo žymima jokia tvora, taigi, nebuvo jokios kitos faktinės ribos, išskyrus ieškovei priklausančio pastato kraštinė, bei išlikusi dalis šaligatvio plytelėmis iškloto takelio, o teisinė riba nustatyta pagal pateikiamus dokumentus (1990-09-12 genplaną bei 1994-09-15 ieškovės žemės sklypo planą). Atsakovai savavališkai maždaug 2006-2007 metais nutiesė vielinę tvorą, o po to pastatė ir mūrinės tvoros dalį. Nutiesus vielinę tvorą ir prasidėjo konfliktai tarp šalių, kadangi ieškovė iškart paprieštaravo tokiai ribai, nesutikdama prarasti dalį žymiai naudingesnės žemės, esančios prie įvažiavimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovams pateikus kadastrinių matavimų bylas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, buvo nustatyti trūkumai ir skyrius atsisakė derinti atsakovams priklausančių žemės sklypų Nr. 6 ir Nr. 7 kadastrinių matavimų bylas, kol nebus išspręstas ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų pažeidimo.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti ieškovės nesutikimą derinti 2010-03-03 UAB „MTL servisas“ parengtą 0,0410 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, (duomenys neskelbtini), planą ir kadastrinius matavimus neteisėtu ir nustatyti ribą tarp atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, (duomenys neskelbtini), ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 5, (duomenys neskelbtini), pagal UAB „MTL servisas“ parengtą 0,0410 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, (duomenys neskelbtini), planą, nustatant žemės sklypų ribą per taškus 4 (duomenys neskelbtini), 7 (duomenys neskelbtini), 6 (duomenys neskelbtini) ir 3 (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad yra 0,0410 ha žemės sklypo, Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), ir 0,042 ha žemės sklypo Nr. 7, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 7, Kaune, bendraturčiai. Šiuose sklypuose stovi nebaigtas statyti namas. Sklypas Nr. 6 ribojasi su ieškovei priklausančiu sklypu Nr. 5, ant sklypų ribos yra pastatyta tvora. 2010 m. UAB „MTL servizas“ atliko kadastrinius matavimus, tačiau ieškovė su jais nesutiko. Atliekant kadastrinius matavimus UAB „MTL servisas“ vadovavosi 1994-09-15 žemės sklypo planu, kadangi senieji riboženkliai nėra išlikę. Atliekant matavimus paaiškėjo, kad atsakovams priklausančio sklypo Nr. 6 riba su ieškovei priklausančiu sklypu Nr. 5 eina per pastatą – sodo namelį, esantį sklype Nr. 5, ir kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro duomenų bazėje, o išmatuoto sklypo bendras plotas 0,0397 ha. Pagal UAB „MTL servisas“ parengtą žemės sklypo planą riba tarp žemės sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 neatitinka žemės sklypo ribos, kuri yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo riba negali kirsti statinio, kuris suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, Todėl atstumą nuo nuosavybės teise priklausančio namo sienos iki naujai nustatytos sklypo ribos atitraukė 1,30 kv. m. Tokios žemės sklypo Nr. 6 ribos buvo siūlomos per sklypo ribų žymėjimą, kuris vyko 2009-02-20 ir pakartotinį 2009-10-20 ribų žymėjimą, informuojant sklypo savininkę ieškovę registruotu laišku. Tačiau sklypo ribų paženklinimo–parodymo dieną pati ieškovė neatvyko, o atvykęs asmuo nepateikė jokių dokumentų įrodančių, kad šis žmogus buvo įgaliotas ją atstovauti, ieškovė nepateikė kadastrinius matavimus atliekančiai įmonei UAB „MTL servisui“ įrodymų dėl jos sklypo ribų pažeidimo atliekant kadastrinius matavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Panaikino 2009-10-09 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą. Nustatė ribą tarp D. B. nuosavybės teise valdomo sklypo Nr. 5, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir E. M. bei T. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 6, pagal ieškovės D. B. pateiktą UAB „Žemetra“ 2012-04-23 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schemą, nustatant žemės sklypų ribą per taškus 4 (duomenys neskelbtini) ir 1 (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovų po 3856 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovei ir po 75,44 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų, susijusių su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovė 1996-06-17 dovanojimo sutarties pagrindu yra žemės sklypo Nr. 5 ir sodo pastato, esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, o atsakovai yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2008-12-08 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2004-12-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, savininkai. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-10-10 rašte Nr. 8SD-3406 nurodė, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) taškų koordinatės (duomenys neskelbtini) yra nustatytos UAB „Georaimonda“ ir pažymėtos VĮ Registrų centras kadastro žemėlapio laikinajame išankstinės žemės sklypų planų patikros sluoksnyje, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant preliminarius matavimus, todėl ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos. 2010-07-12 ieškovė kreipėsi į UAB „MTL servisas“ nesutikdama su atsakovų žemės sklypų paženklinimu. 2010-11-22 Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 8-SD-1416/1-7 nurodė, kad ieškovė žemėtvarkos skyriui pranešė, jog nesutinka su skiriamąja riba tarp minėtų sklypų. VĮ Registrų centras 2011-11-04 raštu Nr. 3.1.6)S-3596 nurodė, kad žemės sklypai, esatys (duomenys neskelbtini) suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Kadastrinių matavimų bylose gyvenamas namas yra įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), o pastatas stovi ir žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovės užsakymu UAB „Geoma LT“ 2014-05-07 sudarė (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kurio procedūros dar nėra užbaigtos.

Teismas nurodė, kad pagal Sodininkų bendrijų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2004-01-07, 6 str. 4 d. 1 p. sodo sklype statiniai statomi laikantis ne mažesnio kaip 3 m atstumo nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Taigi teisės normomis nustatyta, kad teismas savavališką statybą gali leisti įteisinti tik tais atvejais, kai statinys pagal teisės aktus gali būti statomas ir jis pastatytas laikantis statybai keliamų reikalavimų ir pastatytas ne arčiau kaip 3 m nuo kaimyninio žemės sklypo ribos arba kaimyninio žemės sklypo savininkas ar valdytojas tokiai statybai davė savo sutikimą. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Kadastro nuostatais bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklėmis. Pagal šiuos teisės aktus žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Pagal nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, surašytas laikantis nustatytų procedūrų, ir tik tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Kilus ginčui dėl žemės sklypų ribų, sklypo ribų plane turi būti pavaizduoti visi su prašoma nustatyti riba besiribojantys žemės sklypai, nurodant šių sklypų plotą bei kitus LR CK 4.45 str. taikymui reikšmingus duomenis. Tačiau nei ieškovė, nei atsakovai nepateikė šiuos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, kadangi jų pateiktuose planuose nėra pavaizduoti gretimų kaimynų sklypai, jų koordinatės. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas sklypo plotas. Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Tai, kad naujai suformuotas sklypas negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto, numato ir LR CK 4.45 str. 1 d.

Teismas, spręsdamas dėl žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo 2009-10-20 akto panaikinimo, nustatė, kad surašant šį aktą sklypo savininkę – ieškovę atstovavo įgaliotasis asmuo A. R. Š., kuriai nebuvo leista išreikšti pastabų dėl nesutikimo su žymimomis žemės sklypo ribomis ir nebuvo leista pasirašyti, tuo pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto, nustatančio, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams, reikalavimus. Ieškovės atstovė turėjo2008-02-12 įgaliojimą, jis yra pateiktas į bylą, galioja iki 2018-02-12, todėl teismas sprendė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte įrašas, „kad sklypo savininkė D. B. nedalyvavo, neatitinka tikrovės, viename akte nurodyta, kad ieškovė nedalyvavo, kitame akte, kad nepateikė dokumentų. Todėl teismas padarė išvadą, kad į bylą pateikti du žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktai yra skirtingi, juose padaryti įrašai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei dėl ieškovės dalyvavimo (nedalyvavimo) yra skirtingi. Todėl esant 2 skirtingiems įrašams 2009-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose, šis aktas negali būti pripažintas teisėtu, nes pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas. Teismas pažymėjo, jog atsakovai žemės sklypą paženklino anksčiau, sukaldami riboženklius ir apie tai neinformavo ieškovės.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodė, jog ribą tarp sklypo Nr. 5 ir sklypo Nr. 6 nustatinėja per jų pasirinktus taškus 4 (duomenys neskelbtini), 7 (duomenys neskelbtini), 6 (duomenys neskelbtini) ir 3 (duomenys neskelbtini), remdamiesi 1996 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P52/96-1192, prie jos pateiktu planu, kuriame sklypo Nr. 6 plotis nurodytas 7,10 m, ribos prie sklypo Nr. 5 ilgis – 57 m, ribos prie sklypo Nr. 7 ilgis – 58 m. Atsakovai teigė, kad minėtas žemės sklypo planas atitiko faktinį žemės sklypo naudojimąsi, tačiau atsakovai naudojasi 0,0410 ha ploto žemės sklypu, kurio ribos yra pažymėtos UAB „MTL servisas“ atliktuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, bei žemės sklypo plane, būtent šiose ribose yra atsakovams priklausantys statiniai, medžiai, vaismedžiai, vaiskrūmiai. Teismas sprendė, kad UAB „MTL servisas“ kadastriniai matavimai ženkliai nukrypsta nuo 1996-05-09 sklypo Nr. 6 plane nurodytos sklypo konfigūracijos, kadangi atsakovai siekia įteisinti tokias sklypo Nr. 6 ribas, kad būtų suformuotas įvairiabriaunis sklypas (nors nuo pat privatizacijos nusistovėjęs lygiašonės trapecijos formos sklypas), kurio viena kraštinė būtų 7,10 m ilgio (naudingesnėje prie įvažiavimo pusėje), o kita 5,88 m ilgio (nors pagal privatizavimo dokumentus nustatyta – 7,10 m ilgio kraštinė). Be to, atsakovams priklausančio sklypo Nr. 6 konfigūracija nekito nuo pat sklypų suteikimo sodininkų bendrijos nariams jais naudotis, kadangi, vadovaujantis 1990 m. rugsėjo 12 d. genplanu, visų žemės sklypų forma buvo lygiašonė trapecija. Teismas nurodė, kad faktiškai tarp žemės sklypų riba nebuvo žymima jokia tvora, taigi, nebuvo jokios kitos faktinės ribos, išskyrus ieškovei priklausančio pastato kraštinė, kurios atžvilgiu sklypų riba privalėjo būti lygiagreti, bei išlikusi dalis šaligatvio plytelėmis iškloto takelio, o teisinė riba nustatyta pagal pateiktus dokumentus (1990-09-12 genplaną, 1994-09-15 ieškovės bei atsakovų žemės sklypų planus). Atsakovai savavališkai maždaug 2004 m. nutiesė vielinę tvorą, o nutiesus minėtąją vielinę tvorą ir prasidėjo konfliktai tarp šalių, kadangi ieškovė iškart paprieštaravo tokiai ribai, nesutikdama prarasti dalį žymiai naudingesnės žemės, esančios sklypo pusėje nuo namelio iki įvažiavimo. Apie nusistovėjusias ribas tarp žemės sklypų teismo posėdyje patvirtino liudytojas G. Z. B., kuris yra SB „Panerys“, sklypo Nr. 1 savininkas, R. Š., sklypo Nr. 4 savininkas. Teismas nurodė, kad žemės sklypų Nr. 5 ir Nr. 6 ribą nustačius vadovaujantis dar iki privatizacijos nusistovėjusiomis ir 1990-09-12 patvirtintame genplane numatytomis ribomis, kuriose žemės sklypų riba eina lygiagrečiai ieškovės pastato kraštinei bei atsižvelgiant į šaligatvio plytelėmis išklotą takelį ant ribos tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 5 ir žemės sklypo Nr. 4, nebūtų išlaikytas 1,30 m atstumas nuo žemės sklypo ribos iki atsakovams priklausančio gyvenamojo namo priklausinio – laiptų (atsakovai 1,30 m atstumą skaičiuoja nuo priklausinio – laiptų kraštinės, nors 1990-09-12 genplanu minėtas atstumas nustatytas nuo pastato sienos). Susiklosčius situacijai, kuomet atsakovai pastatė didesnį namą, tačiau sklypo Nr. 6 ir sklypo Nr. 7 bendras plotis pagal 1996-05-09 planą yra 14,20 m, nebeužtenka žemės pločio, kad nuo namo sienų išliktų 1,30 m atstumas (10,57 m (toks plotas nurodytas atsakovų prie priešieškinio pridėtame kadastrinių matavimų plane) + 1,28 m (priestato plotis) + 1,30 m (atstumas iki ribos su sklypu Nr. 5) + 1,30 m (atstumas iki ribos su sklypu Nr. 8) = 14,45 m). Taigi, atskaitos taškas, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas 1,30 m atstumas iki žemės sklypų ribos, turėtų būti lygiagretė, išvesta lygiagrečiai ieškovei nuosavybės teise priklausančio sodo namelio išorinės sienos 0,50 m atstumu. Teismas nurodė kad situacija, kuomet nebeužtenka žemės ploto, susidarė tik atsakovams neteisėtai pasididinus statomą namą ir tai patvirtina Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1542/2013. Iki tol žemės plotis buvo pakankamas: pagal 1990-09-12 patvirtintą genplaną sklypai Nr. 5, 6, 7 buvo vienodo pločio – po 6,50 m, todėl jų bendras plotis buvo 19,50 m, vadovaujantis privatizavimo dokumentais visų sodininkų bendrijos sklypų plotai ir pločiai buvo pakoreguoti, atitinkamai – sklypo Nr. 5 plotis sumažėjo iki 6,10 m, o sklypų Nr. 6 ir 7 plotis padidėjo iki 7,10 m, todėl bendras sklypų plotis padidėjo iki 20,30 m. Taigi, trijų sklypų žemės plotis negali būti didesnis nei 20,30 m. Tuo tarpu atsakovai siekia įteisinti tokius kadastrinius matavimus, kuomet trijų sklypų plotis lygus 6,10 m + 14,45 m = 20,55 m, o tiek žemės nėra įregistruota viešajame registre. Atsižvelgiant į atsakovų reikalavimus, siekiant tilpti į privatizacijos metu išskirtą žemės plotį, ieškovė turėtų susisiaurinti žemės sklypą 0,25 m, tokiu būdu būtų sumažintas jos žemės sklypas nuosavybės teise įregistruotas viešajame registre.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog esminiai kriterijai, kuriais remiamasi nustatant žemės sklypų ribas teismo keliu, yra šie: kokia buvo žemės sklypų riba privatizacijos metu, kokia riba nustatyta preliminariais matavimais, kaip pagal nusistovėjusią tvarką buvo žymima riba tarp sklypų, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius, ar minėta riba yra aiški (tiesi linija ar įvairiabriaunė laužtinė), kokia buvo faktinio naudojimosi sklypais trukmė, ar nekeičiami žemės sklypų plotai. Remiantis preliminariais matavimais VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre riba tarp sklypo Nr. 5 ir sklypo Nr. 6 nustatyta taškuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, nuo seno nusistovėjusi riba buvo tiesi linija. Analogiškai tiesė buvo nurodyta ir atsakovų UAB „MTL servisas“ atsiųstame žemės sklypo plano fragmente, kuriame nebuvo nurodyti dabar siekiami nustatyti ribų posūkio taškai – 7 (duomenys neskelbtini) ir 6 (duomenys neskelbtini). Todėl teismas sprendė, kad atsakovų siekis nustatyti žemės sklypų ribą kaip įvairiabraunę laužtinę prieštarauja tiek privatizacijos metu nurodytoms riboms, tiek preliminariais matavimais nustatytoms riboms, tiek faktiškai nusistovėjusioms riboms (kurių dalį žymi takelis tarp sklypų).

Teismas sprendė, kad ieškovės interesų nepažeistų UAB „Žemetra“ sudaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schema, t. y. tik tokios žemės sklypo ribos, pagal kurias riba tarp žemės sklypo Nr. 5 ir žemės sklypo Nr. 6 eitų per taškus 4 (duomenys neskelbtini) ir 1 (duomenys neskelbtini) ir tokia riba labiausiai atitiktų 1994-09-15 žemės sklypo plane nustatytą ribą, kadangi ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. 5 išlieka lygiašonės trapecijos formos (ilgis – 61,20 m ir 60,49 m, plotis – 6,10 m ir 6,12).

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo nustatyti ribą tarp 5 ir 6 sklypo, nurodė, jog teismas žemės sklypo ribas nustato kuomet žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 20 punktas numato, jog žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai). Teismas byloje nenustatė, kad ieškovės sklype pastatytas sodo pastatas būtų pastatytas pažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimus, pastatas yra pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas viešame registre. Teismas nurodė, kad ieškovės preliminarūs žemės sklypo duomenys įregistruoti anksčiau 1994-09-15, abrisas, ieškovės padarytos schemos, teismui pateikti dokumentai dėl žemės sklypo įsigijimo, šios sutarties pagrindinė privaloma sudėtinė sandorio dalis yra žemės sklypo planas, kuris įregistruotas viešajame registre. Todėl teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusius ilgalaikius faktinius žemės naudojimo santykius ir į tai, kad atsakovų prašoma nustatyti riba aiškiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, laikė, jog ieškovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta riba yra tinkama ir teisėta, todėl galima ją nustatyti. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija, taip pat sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dydis. Atsakovai keičia konfigūraciją, o pagal ieškovės matavimus – konfigūracija nekeičiama, ieškovė naudojasi žemės sklypu ilgiau, nei atsakovai, todėl teismas padarė išvadą, kad negali būti pažeistos šalia esančio bendraturčio teisės, jam nesutikus ir nekompensuojant už jo nuosavybės teise turimo viešai įregistruoto žemės sklypo dalį (ieškovė netenka 9 kv. m). Teismas priešieškinį atmetė kaip neįrodytą, nustatęs, kad atsakovų pateiktas UAB „MTL servisas“ parengtas 2010-03-03 planas ir kadastriniai matavimai pažeidžia ieškovės teises, kadangi parengtame plane nukrypstama nuo atsakovų plano, abriso, ieškovei mažinami atstumai, keičiama sklypo konfigūracija, ieškovės turimas žemės sklypas sumažėtų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, kadangi priimtas neatskleidus bylos esmės, netinkamai taikius ir aiškinus teisės normas, nepilnai ištyrus ir įvertinus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Nepagrįsti teismo argumentai, jog ieškovė nebuvo informuota apie žemės sklypo Nr. 6 ribų nužymėjimą, kadangi ieškovė informuota 2009-02-10 raštu Nr. 200902/10-1, 2009-10-08 raštu Nr. 200102/08-1, 2010-07-07 raštu Nr. 201007/07, tai pripažino ir ieškovės atstovė A. R. Š..

2) Atsakovų žemės sklypas buvo įgytas 1996-05-09 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir įgyjant žemės sklypą buvo parengtas žemės sklypas. Ieškovė sklypo plano nei su ieškiniu, nei su 2014-05-07 atliktu žemės sklypų ribų paženklinimu nepateikė. Ieškovės pateikta 2012-06-12 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schema nelaikytina tinkamu įrodymu. Teismas sprendime nurodė, jog 2014-05-07 UAB „Geoma LT“ ieškovės užsakymu sudarė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kurio procedūros dar nėra užbaigtos ir planas nėra parengtas, todėl neužbaigus procedūrų šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas iš esmės, nes neaišku, kokios ieškovės teisės yra pažeidžiamos. Be to, byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovė būtų informavusi apeliantus apie planuojamus atlikti matavimus, o žemės sklypo paženklinimą atliko tik 2014-05-07.

3) Nepagrįstas teismo argumentas, jog apie nusistovėjusias žemės sklypo ribas tarp žemės sklypų patvirtino apklausti liudytojai, nes apklausti liudytojai G. Z. B. ir R. Š. patvirtino priešingai, jog tik žino apie kilusį ginčą, retkarčiais praeina tarp sklypų, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nurodyti negalėjo.

4) Teismas darydamas išvadą, kad pažeistos ieškovės teisės dėl sklypo ribų, nepagrįstai tai susiejo su klausimu, kuris jau išspręstas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. A 822-1542/2013 dėl statytojams (atsakovams) išduotos pažymos apie statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Todėl nepagrįsta išvada, kad pastatas pastatytas su nukrypimais.

5) Šalims nebuvo suteikta galimybė ginčą išspręsti taikiai, kadangi ieškovės nuomonė dėl pareikšto ieškinio nėra žinoma, jos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, teismas rėmėsi tik ieškovės atstovės paaiškinimais, todėl buvo pažeisti šalių kooperacijos (bendradarbiavimo), rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo bei betarpiškumo principai.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantų teiginius, kad ieškovė žemės plano nepateikė nei pateikdama teismui ieškinį, nei pateikdama 2014-05-07 žemės sklypų ribų paženklinimą, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovė sklypą Nr. 5 1996-09-17 įsigijo iš savo senelio, o pastarasis šį žemės sklypą įsigijo 1996-02-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P52/96-0440 pagrindu. Sklypas jau buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, 1995-01-12 buvo nustatyti kadastro duomenys, sodo pastatas teisėtai pastatytas jau 1971 m. Atsakovams priklausantis 0,0410 ha žemės sklypas Nr. 6 atliekant preliminarius matavimus suformuotas daugiau kaip po metų laiko nei ieškovės, t. y. 1996-04-11. Atsakovams priklausantis ir iki šiol nebaigtas statyti gyvenamasis namas pradėtas statyti 1994 m. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2011-11-04 rašte Nr. (3.1.6)S-3596 nurodė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Rašte taip pat nurodyta skiriamosios ribos tarp abiejų ginčo žemės sklypų koordinačių (x ir y) taškai, kurie atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovų 1994-09-15 žemės sklypų planus (abrisus) ir kuriais atsakovai nebesivadovauja teismui pateiktame UAB „MTL Servisas“ plane. Atliekant tiek ieškovei, tiek atsakovams priklausančio žemės sklypo preliminarius matavimus buvo atsižvelgta ne tik į abiejų žemės sklypų 1994-09-15 planus, bet ir į genplaną, atliktą 1990 metais, kuriame nurodyti tiek ieškovei, tiek atsakovams priklausančių žemės sklypų ilgis, plotis, kurį suderino Kauno rajono architektas 1990-09-12 ir kuriuo vadovaujantis atsakovų tėvui buvo išduotas 1990-09-14 leidimas vykdyti statybos darbus. Apeliantų iniciatyva UAB „MTL Servisas“ paruoštas planas neatitinka nei 1990 metų genplano, nei viešajame registre įregistruoto jų pačių valdos situacijos plano, nei pačių atsakovų 1994-09-15 jų žemės sklypo plano (abriso), todėl jų teiginiai, kad teismas turėjo vadovautis UAB „MTL Servisas“ paruoštu planu yra nepagrįsti ir atmestini. Priešingai, ieškovės pateiktas UAB „Žemetra“ paruoštas sklypų ribų planas atitinka tiek 1990 metų genplaną, tiek abiejų šalių 1994-09-15 žemės sklypo planus (abrisus). Teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „MTL Servisas“ kadastriniai matavimai ženkliai nukrypsta nuo 1996-05-09 sklypo Nr. 6 plane nurodytos sklypo konfigūracijos, atsakovai siekia įteisinti tokias sklypo Nr. 6 ribas, kad būtų suformuotas įvairiabriaunis sklypas (nors nuo pat privatizacijos nusistovėjęs lygiašonės trapecijos formos sklypas), kurio viena kraštinė būtų 7,10 m ilgio (naudingesnėje prie įvažiavimo pusėje), o kita – 5,88 m ilgio (nors pagal privatizavimo dokumentus nustatyta 7,10 m ilgio kraštinė). Pagal genplaną visų žemės sklypų forma buvo lygiašonė trapecija, sklypų riba nebuvo žymima tvora, ją atsakovai savavališkai nutiesė tik 2004 m. Apie nusistovėjusias ribas tarp žemės sklypų teismo posėdyje duotais parodymais patvirtino liudytojas G. Z. B. ir R. Š.. Teismas pagrįstai nurodė, kad situacija, kuomet nebeužtenka žemės ploto, susidarė tik atsakovams neteisėtai pasididinus statomą namą, ką patvirtina ir įrodo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1542/2013 bei kiti byloje pateikti dokumentai apie padarytus pažeidimus, vykdant atsakovams priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukciją. UAB „Žemetra“ planas labiausiai atitinka 1994-09-15 žemės sklypo plane nustatytą ribą, kadangi ieškovei priklausantis žemės sklypas Nr. 5 išlieka lygiašonės trapecijos formos (ilgis – 61,20 m ir 60,49 m, plotis – 6,10 m ir 6,12), o 1,30 m atstumo neliko ryšium su atsakovų priestato prie gyvenamojo namo savavališku praplėtimu. Ieškovė nurodo, kad teismas pagrįstai panaikino 2009-10-20 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, kadangi nei atsakovai, nei jų atstovai teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl yra surašyti du aktai ir juose nevienodi įrašai 10 punkte ir kuris iš aktų teisingas. Teismo sprendimu panaikintas aktas neatitinka nei Kadastro nuostatų, nei Kadastro matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių reikalavimų. Taip pat laiko nepagrįstais skundo argumentus dėl civilinio proceso principų pažeidimo, kadangi ieškovė turi teisę vesti bylą per atstovą, o ieškovės dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Be to, teismas ne kartą siūlė bylą baigti taikiai.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilęs tarp privačių žemės sklypų savininkų, dėl skundo pagrįstumo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Šalys yra gretimų sodo žemės sklypų savininkai, tarp kurių kilo ginčas dėl sklypus skiriančios ribos nustatymo, kadangi teisinė žemės sklypų riba skiriasi nuo faktiškai naudojamos. Sprendžiant šį ginčą byloje buvo pateikti 2 skirtingi sklypų ribos nustatymo pasiūlymai: ieškovės – UAB „Žemetra“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schema (t. 1, b. l. 34) ir pagal atsakovų priešieškinį pateiktas UAB „MTL servisas“ parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (t. 1, b. l. 138–139). Pirmosios instancijos teismas žemės sklypų ribą nustatė pagal ieškovės pasiūlymą ir tenkino ieškovės reikalavimą dėl 2009-10-09 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, kuriuo remiantis parengtas atsakovų žemės sklypo ribos planas, panaikinimo. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą ieškinio reikalavimų tenkinimo dalyje, o dėl atmestų priešieškinio reikalavimų argumentų nenurodo ir reikalavimo jį patenkinti nereiškia.

Dėl žemės sklypo ribos nustatymo pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo ribos pasiūlymo schemą

Apeliantų teigimu, ieškovė prašydama nustatyti žemės sklypų ribą nėra pateikusi tinkamo žemės sklypo plano, taip pat nėra pateikusi žemės sklypų ribų paženklinimo akto, t. y. kelia ieškovės pateiktos žemės sklypo ribos pasiūlymo schemos (t. 1, b. l. 34), kaip rašytinio įrodymo, tinkamumo klausimą.

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009). Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įstatyme nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus ginčijamos sklypo ribos nustatymo kriterijus, sprendė, jog šalių ginčijama žemės sklypų riba gali būti nustatyta pagal ieškovės pateiktą UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schemą ( t. 1, b. l. 34). Atsakovai, teigdami, kad ieškovės pateikta žemės sklypo ribos pasiūlymo schema yra netinkamas įrodymas, remiasi tuo, kad yra neužbaigtos kadastrinių matavimų procedūros, nes ieškovė tik 2014-05-07 užsakymu atliko ribų paženklinimą ir sustatė aktą (t. 2, b. l. 122). Remiantis LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (LR Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija), žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis (Nuostatų 32 punktas). Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovams siekiant nustatyti ginčo sklypų ribą, tarp šalių kilo ginčas dėl jų sudaryto 2009-10-20 žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akto (t. 1, b. l. 95), todėl ieškovė, ginčydama šį aktą, pateikė alternatyvų pasiūlymą dėl sklypų ribos. Akivaizdu, kad kilus ginčui tarp šalių ir ieškovei kreipusis į teismą, jos teikiamas sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktas atsakovų nebūtų pasirašytas, todėl LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose numatyta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo procedūra juose nustatyta tvarka nebūtų užbaigta, ką patvirtina ir byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno žemėtvarkos skyriaus raštas (t. 1, b. l. 32). Be to, pažymėtina, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka vis tik buvo sudarytas 2014-05-07 (b. l. 122–129). Kitokių ieškovės pateikto žemės sklypo ribos pasiūlymo schemos, kaip rašytinio įrodymo, trūkumų, atsakovai nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią schemą laikė tinkamu rašytiniu įrodymu, galinčiu turėti įrodomosios reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypų ribos. Tačiau pirmosios instancijos teismas pats skundžiamame teismo sprendime ne kartą akcentavęs, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), nes priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį, šios teismų praktikoje suformuotos taisyklės nesilaikė. Iš ieškovės pateiktos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schemos (t. 1, b. l. 34) matyti, kad nustačius žemės sklypo ribą pagal šį pasiūlymą ieškovės žemės sklypo plotas padidėtų iki 371 kv. m, nors jos teisiškai registruoto žemės sklypo plotas yra 0,0345 ha, t. y. 345 kv. m (t. 1, b. l. 15–16). Būtent tokio ploto žemės sklypą 1996-02-23 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo ankstesnis šio sklypo savininkas G. Š. (t. 2, b. l. 80–82), kuris vėliau jį dovanojo ieškovei 2006-09-17 sutartimi (t. 2, b. l. 83-84). Kadangi dėl ieškovės siūlomos nustatyti žemės sklypo ribos padidėja jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, todėl akivaizdu, kad negalima nustatyti ginčo sklypų ribos pagal ieškovės pasiūlymo schemą, nes tokiu būdu pakinta jos nuosavybės teisių apimtis ir yra neaišku, kokių gretutinių žemės sklypų sąskaita padidėja ieškovės žemės sklypas. Jei ieškovės žemės sklypo plotas padidėja, kaip ji teigia, laisvos valstybinės žemės sąskaita, tuomet ieškovė tai turėtų pagrįsti įrodymais, be to, valstybinės žemės interesus atstovaujanti institucija turėtų dalyvauti byloje kaip atsakovas ir išreikšti savo poziciją dėl papildomos valstybinės žemės perdavimo ieškovės nuosavybėn. Be to, pagal ieškovės ribos pasiūlymą padidėjęs jos žemės sklypo plotas galėjo padidėti ne tik valstybinės žemės ar atsakovų žemės sklypo sąskaita, bet ir kito gretutinio sklypo Nr. 4 savininkui priklausančio žemės sklypo sąskaita, o jis taip pat neįtrauktas bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčijamų sklypų ribą pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, pažeidė CK 4.45 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Netinkamas nurodytos teisės normos taikymas lėmė tai, kad nepagrįstai buvo patenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribą pagal jos pateiktą UAB „Žemetra“ 2012-04-23 parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos pasiūlymo schemą. Dėl šių argumentų ši teismo sprendimo dalis naikintina, o ieškinys šio reikalavimo dalyje atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl 2009-10-20 žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akto

Apeliantai teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, jog ieškovė nebuvo informuota apie žemės sklypo ribų nužymėjimą, kadangi tai patvirtina atsakovų byloje pateikti ieškovei siųsti pranešimai, to neneigė ir ieškovės atstovė A. R. Š.. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė kitokią aplinkybę, t. y. ne tai, kad ieškovei nebuvo pranešta, bet, kad surašant ribų parodymo–paženklinimo aktą buvo atvykusi ieškovės įgaliota atstovė A. R. Š., kuriai nebuvo leista išreikšti pastabų dėl nesutikimo, o akte buvo nurodyta, kad sklypo savininkė D. B. nedalyvavo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akto panaikinimo yra pagrįstos, teismui tinkamai įvertinus visus su šiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus.

Dėl atsakovų apribotos galimybės byloje sudaryti taikos sutartį ir civilinio proceso principų pažeidimo

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra grindžiamas bendrųjų civilinio proceso principų (kooperacijos, rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, betarpiškumo principų) pažeidimu, apeliantams teigiant, kad jiems buvo atimta galimybė bendradarbiauti su ieškove ir siekti taikaus susitarimo, nes teismas rėmėsi tik ieškovės atstovės A. R. Š. paaiškinimais, neišsiaiškinęs pačios ieškovės nuomonės. Kolegija šiuos skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta asmenų teisė vesti bylas per atstovus. Byloje nėra duomenų, kad būtų prašyta ir ieškovės dalyvavimas byloje būtų pripažintas būtinu. Be to, teismas pats skatino šalis ir jų atstovus tartis ir ne kartą buvo suteikęs tokią galimybę, ką patvirtina bylos duomenys (t. 1, b. l. 148–14, t. 2, b. l. 173–174, 87, 90–91). Todėl atsakovams buvo užtikrintos realios procesinės galimybės taikiam susitarimui, tačiau jie patys šia teise nepasinaudojo ir visiškai nepagrįstai teigia teismui pažeidus nurodytus civilinio proceso principus. Be to, šalys bandė susitarti ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau jiems tai taip pat nepavyko.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme šalims paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. jį patenkinus dėl vieno ieškovės pareikšto reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribą pagal ieškovės pasiūlymą, o dėl kito ieškovės patenkinto reikalavimo panaikinti žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą – skundą atmetus, pripažintina, jog ieškinys, o tuo pačiu ir apeliacinis skundas patenkintas 50 %. Kadangi teismo sprendimu du atsakovų priešieškinio reikalavimai yra atmesti, o apeliacinės instancijos teismui nutarus panaikinti sprendimo dalį dėl vieno ieškovės reikalavimo tenkinimo, bendroje apimtyje ieškovei turi būti atlyginta 75 % jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teismo sprendimu iš atsakovų ieškovei buvo priteista po 3 856 Lt iš kiekvieno atsakovo, todėl šios išlaidos mažintinos iki 2 892 Lt (837,58 Eur) iš kiekvieno atsakovo (3 856 Lt x 75 %). Analogiškai mažintinos ir iš atsakovų valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš kiekvieno atsakovo valstybei priteisė po 75,44 Lt, šios išlaidos mažintinos iki 56,58 Lt (16,39 Eur) iš kiekvieno atsakovo, o iš ieškovės valstybei priteistina – 37,72 Lt (10,92 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas patenkintas 50 %, todėl atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteistina 77 Lt sumokėto žyminio mokesčio (144 Lt x 50 %). Atsakovai pateikė atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinantį įrodymą, pagal kurį šios išlaidos yra 800 Lt (t. 3, b. l. 12). Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 2 000 Lt (t. 3, b. l. 37). Kadangi ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos viršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą dydį – 1,5 minimalios mėnesinės algos (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl šios išlaidos mažintinos iki 1 500 Lt. Todėl ieškovė atsakovams turėtų atlyginti 400 Lt atsakovų patirtų atstovavimo išlaidų lygiomis dalimis, o pastarieji turėtų padengti ieškovei 750 Lt atstovavimo išlaidas taip pat lygiomis dalimis. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteistina 273 Lt (350 Lt – 77 Lt) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 136,50 Lt (39,53 Eur) iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta ieškovės valdomo žemės sklypo riba pagal ieškovės pateiktą UAB „Žemetra“ parengtą žemės sklypo ribos pasiūlymo schemą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį ieškovės reikalavimą atmesti.

Sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas priešieškinis ir patenkinus ieškinio reikalavimą, panaikintas 2009-10-09 žemės sklypo ribos paženklinimo–parodymo aktas, palikti nepakeistas.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovų E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 837,58 Eur iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o valstybei – po 16,39 Eur iš kiekvieno atsakovo pašto išlaidų. Priteisti iš ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10,92 Eur pašto išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovų E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 39,53 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolia IndreikienėNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas