- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-15
- Bylos Nr.
- e2A-397-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00636-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- T. J.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei I. G. dėl servitutų nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė atsakovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatyti 22 kv. m. ploto atlygintinį bendrą kelio servitutą (teisę tokiu keliu važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku T. J. ir jo nurodytiems asmenims) ir 168 kv. m ploto atlygintinį atskirą T. J. skirtą statinio servitutą (teisę eksploatuoti T. J. ir jo nurodytiems asmenims priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priklausiniais) (viešpataujantis daiktas), pagal į bylą pateiktą matininko Š. L. sudarytą „Siūlomų servitutų: kelio servituto ir servituto statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. gruodžio 21 d. planą, numatant už visus dėl servitutų nustatymo I. G. patiriamus turtinius ir neturtinius netekimus, suvaržymus ir nepatogumus vienkartinę, visą apimančią 590,73 Eur kompensaciją I. G. ir atkurti ieškovo pažeistas teises - per 30 dienų atstatyti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), monolitinius betoninius laiptus, įskaitant laiptų aikštelę 1x1,45 m ir 1 m pločio laiptų pakopą iki rytinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. sausio 19 d. su Lietuvos Respublikos valstybe sudarė pastato - poilsio namelio, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas stovi atsakovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovas nuo pastato įsigijimo iki 2020 m. birželio mėnesio nevaržomai naudojosi pastatu. 2020 m. birželio mėnesį atsakovė be jokio įspėjimo apie tai, kad ieškovui bus apribota galimybė patekti į jam nuosavybės teise priklausantį pastatą, žemės sklypą aptvėrė tvora ir vartelius užrakino. 2020 m. rugsėjo 24 d. apie 16 val. 30 min. ieškovas, atvykęs prie pastato pastebėjo, kad vartai buvo plačiai atidaryti ir nėra kliūčių užeiti į pastatą, todėl užėjo į jo vidų su tikslu pasiimti pastate esančios jam reikalingos įrangos ir nurašyti elektros skaitiklių parodymus. Po kelių minučių į pastato vidų pro duris įsibrovė A. K. (kaip vėliau paaiškėjo - tai atsakovės vardu pagal įgaliojimą veikiantis asmuo), šaukdama ir priekaištaudama, jog ieškovas pateko į jai priklausantį žemės sklypą. Buvo iškviesta policija, kuri liepė ieškovui išeiti iš atsakovei priklausančio žemės sklypo. 2020 m. spalio 20 d. apie 12 val. ieškovui atvykus prie žemės sklypo, buvo pastebėta, jog pavogti (išardyti) monolitiniai betoniniai pastato laiptai, įskaitant laiptų aikštelę 1x1,45 m ir laiptų pakopos, kurie vedė į pastatą. Ieškovas kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl įvykdytos vagystės, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta. Teigia, jog dėl ribojimo į pastatą ieškovas negali tinkamai prižiūrėti, apsaugoti, remontuoti, dažyti, atlikti bet kokius kitus šio pastato priežiūros, remonto ar rekonstrukcijos darbus, langų keitimo, stogo keitimo, pamatų apšiltinimo ir pan. Pastate yra laikomas jam priklausantis turtas, kurio ne tik negali užtikrinti saugumo, bet ir jį tinkamai prižiūrėti, pasiimti bei pasidėti savo poreikiams naudojamus daiktus (turtą). Nesant galimybės patekti į pastatą, ieškovas negali tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su elektros tiekimu į pastatą, t. y., deklaruoti duomenis už sunaudotą elektrą bei pagal faktinius duomenis už ją apmokėti. Pastatas yra poilsio paskirties, tačiau ieškovas neturi jokių galimybių pastatą naudoti pagal jo paskirtį, prie jo privažiuoti, leisti jame ir šalia jo laiką, naudoti savo bei savo šeimos poreikiams tenkinti.
3. Pastatas ilgą laiką yra pritaikytas ir naudojamas įvairioms poilsio - mokslo veikloms, jame laikoma kilnojama įranga, kurios ilgis siekia 5 - 6 metrų ir kurią reikalinga nuolatos transportuoti. 168 kv. m dydžio servitutas pastato eksploatavimui yra pagrįstas ir minimalus. Nustatant servitutą, jo dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į priešgaisrinės saugos reikalavimų užtikrinimą, t. y. kad šalia nebūtų statomi statiniai ar kiti potencialiai pavojingi įrenginiai, šalia pastato sienų kaupiamos lengvai užsidegančios medžiagos. Iš pietinės pusės yra reikalinga nustatyti didesnį servitutą, kadangi, kaip minėta, reikalinga įnešti ir išnešti pastate laikomą kilnojamą techninę įrangą, ją išvežti ir parvežti. Atsakovė sąmoningai prie pat ieškovui priklausančio pastato iškasė duobę. Siekiant privažiuoti iki pastato nuo patekimo į žemės sklypą pro vartus, yra reikalingas kelio servitutas, kuris užtikrintų ieškovo teisę patekti į žemės sklypą su transporto priemone, taip pat užtikrintų greitosios pagalbos ar kitų specialiųjų tarnybų paslaugų teikimą. Ieškovo pateikiamas servitutų nustatymo planas yra pagrįstas ir tik minimaliai apribojantis atsakovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, teises. Ieškovas prašė atsakovei priteisti vienkartinę kompensaciją. Žemės sklypo savininkė nepateikė jokių pagrindžiančių duomenų, kad laiptai, kaip pastato priklausiniai, priklausė jai nuosavybės teise. Atsakovės vardu veikiantis įgaliotas asmuo A. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams pripažino, jog laiptus išrinko ir išvežė, nes toje vietoje ruošiasi padaryti gražią veją. Įvertinus tai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus - sunaikino ieškovui nuosavybės teise priklausančius laiptus, kurie pagal funkcinį ryšį yra neatskiriama pastato dalis, atsakovei kyla pareiga atstatyti sunaikintą turtą – laiptus.
Šalies argumentai
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jai nėra suprantama, kam reikia nustatyti papildomą servitutą, t. y. kelio servitutą, jeigu prašomas nustatyti statinio servitutas tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, pats statinys tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovei reikalavimas nėra aiškus, nes nėra apibrėžta, kokius konkrečius veiksmus iš atsakovės prašoma atlikti.
5. Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas yra aptvertas tvora ir atitinkamai ties taškais 26 ir 27, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, nėra jokios galimybės patekti prie pastato, todėl ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, kuriuo galėtų patekti į pastatą ar transporto priemone privažiuoti prie jo. Šioje vietoje jau pačios atsakovės yra įrengti platūs vartai, suformuotas kelias, kuriuo transporto priemonėmis galima patekti į žemės sklypą, o tuo pačiu įvažiavimu yra galimybė ir ieškovui privažiuoti prie jam priklausančio pastato. Kitos galimybės privažiuoti prie pastato nėra, žemės sklypas yra aptvertas tvora. Atsakovės argumentai, kad ieškinio reikalavimas yra neaiškus, yra nepagrįsti.
6. Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovas siekia naudotis atsakovei priklausančiu sklypu patogiausiu būdu ir nesiekdamas išlaikyti savininkų interesų pusiausvyros. Atsakovei pačiai pasiūlius nustatomo servituto vietą ji ir nekliudys pakliūti ieškovui į nustatomo servituto teritoriją. Atsakovei reikalavimas nėra aiškus, nes nėra apibrėžta, kokius konkrečius veiksmus iš atsakovės prašoma atlikti ir kodėl prašoma atstatyti monolitinius betoninius laiptus ir kt. Atsakovė nėra ir nebuvo įgaliojusi atlikti ieškovo minimus laiptų išmontavimo darbus, kita vertus, kaip byloje nėra pateikta įrodymų apie monolitinių betoninių pastato laiptų buvimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir:
7.1 įpareigojo atsakovę per 30 dienų atstatyti statinio monolitinius betoninius laiptus, įskaitant laiptų aikštelę (1x1,45 m), kaip tai yra nurodyta pastato inventorizacinėje byloje;
7.2 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatė kelio servitutą, nurodytą matininko Š. L. sudarytame 2020 m. gruodžio 21 d. plane, apibrėžtą taškais 15, 16, 17, 30, 29 patekimui į pastatą (viešpataujantis daiktas);
7.3 žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) nustatė statinio servitutą Š. L. sudarytame 2020 m. gruodžio 21 d. plane apibrėžtą taškais 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 29, 30, pastatui (viešpataujantis daiktas), eksploatuoti, jį prižiūrėti ir juo naudotis;
7.4 priteisė iš ieškovo T. J. atsakovei I. G. 576,93 Eur kompensaciją už servitutų nustatymą;
7.5 likusioje dalyje ieškinį atmetė;
7.6 priteisė iš ieškovo T. J. atsakovės I. G. naudai 26 Eur bylinėjimosi išlaidų;
7.7 priteisė iš atsakovės I. G. ieškovo T. J. naudai 2 619 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl fakto, kad šalia pastato buvo įrengti betoniniai laiptai su betoniniu takeliu, einančiu iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Laiptai yra pažymėti namelio inventorizacinėje byloje. Teismo posėdyje atsakovės atstovas, teikdamas argumentus dėl buvusio patekimo iš pastato iki (duomenys neskelbtini) gatvės nurodė, kad, kaip matyti iš 2005 m. orto foto nuotraukų, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki pastato ėjo betoninis takelis. Minėti paaiškinimai, taip pat byloje esančios nuotraukos sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad betoninis takelis ėjo iki žemės sklypo ribos, nes kitų duomenų apie takelio ilgį atsakovė į bylą nepateikė. Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė laiptų neardė, nežino, kas juos ardė, tačiau trečiasis asmuo A. K. paaiškino, kad ji minėtus veiksmus atliko savo iniciatyva, tačiau dukrai leidus. Taigi, atsakovės argumentai, kad ji nežino, kas ardė laiptus, yra paneigti trečiojo asmens paaiškinimais apie tai, kad laiptus ji ardė su atsakovės žinia. Trečiasis asmuo A. K. nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių jos paaiškinimus, kad takelį įrengė jos brolis, tačiau šioje byloje ieškovas turėjo įrodyti savo reikalavimą. Laiptai nėra atskiras savarankiškas statinys, bet yra pastato konstrukcijos dalis. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad betoninis takelis nuo laiptų pabaigos iki žemės sklypo ribos yra pastato konstrukcinė dalis, kurią ieškovas įgijo nuosavybės teise. Ieškovui neįrodžius, kad jis įgijo nuosavybės teisę į betoninį takelį, einantį nuo laiptų pakopos pabaigos iki žemės sklypo ribos, teismas reikalavimą įpareigoti atsakovę minėtą takelį atstatyti laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
Šalies argumentai
9. Ieškovas teigė, kad laiptai ir betoninis takelis buvo išardytas tveriant tvorą. Mažai tikėtina, kad turėdama įgaliojimą valdyti žemės sklypą trečiasis asmuo savo iniciatyva imtųsi tverti tvorą apie tai nežinant žemės sklypo savininkei. Pakankamai įtikinami ieškovo argumentai, kad takelis, o kartu ir laiptai buvo išardyti tveriant tvorą, nes kaip matyti iš abiejų šalių pateiktų planų, žemės sklypo riba ties buvusiu takeliu. Labiau tikėtina, kad atlikdama laiptų išardymo veiksmus trečiasis asmuo veikė atsakovės pavedimu, nei savo valia. Ir netgi sutinkant su trečiojo asmens pozicija, kad ji veiksmus atliko savo iniciatyva leidus atsakovei, atsakovė ir trečiasis asmuo neteisėtus veiksmus sunaikinant ieškovo nuosavybę (išardant laiptus) atliko bendrais veiksmais, nes be vienos iš jų bendrininkavimo žala nebūtų atsiradusi, dėl ko atsakovės ir trečiojo asmens deliktinė prievolė ieškovo atžvilgiu laikytina solidaria, todėl kreditorius (ieškovas) turi teisę pareikšti reikalavimą vienam iš skolininkų (atsakovei). Atsakovė teigė, kad reikalavimas atkurti ieškovo pažeistas teises atstatant statinio dalį nėra aiškus, tačiau tokių argumentų nekonkretizavo, nenurodė, kuri reikalavimo dalis ir kodėl nėra aiški. Minėta, laiptai kaip pastato konstrukcinė dalis nurodyta inventorizacinėje byloje, į bylą taip pat pateiktos buvusių laiptų nuotraukos, byloje nekilo ginčo, kad laiptai buvo betoniniai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nėra aišku, ką atsakovė turėtų atkurti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Šioje byloje nekilo ginčo dėl būtinumo nustatyti servitutą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui priklausantis pastatas yra atsakovei priklausančiame sklype, todėl ieškovui turi būti sudaryta galimybė į jį patekti ir juo naudotis. Ginčas byloje kilo dėl servituto vietos ir apimties. Ieškovo prašomo servituto dalyje ties taškais 25, 26, 27, 28 ieškovas prašo nustatyti ne kelio, bet statinio servitutą. Bylos duomenys patvirtina, kad prašomo nustatyti servituto taškai 26, 27 yra ant žemės sklypo ribos, tačiau už atsakovės pastatytos tvoros, kuri juosia žemės sklypą, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, kad vien aplinkybė, jog servituto ribos taškai yra ant žemės sklypo ir kelio ribos sudaro pagrindą konstatuoti, jog ieškovas nurodytoje vietoje galės patekti į žemės sklypą. Atsakovė nekonkretizavo, kaip konkrečiai naudoja ar ketina naudoti jos įvardinamą įsiterpusią žemės sklypo dalį ir dėl kokių priežasčių laikytina, kad nustačius servitutą ji tokios galimybės neteks. Netgi tenkinus ieškinį visiškai atsakovė galėtų patekti į jos nurodomą tarp servitutų įsiterpusį žemės sklypo dalį ir ja naudotis.
11. Atsakovė į bylą pateikė alternatyvų servituto nustatymo planą, kurio bendra apimtis būtų mažesnė nei ieškovo siūlomų servitutų bei servitutas būtų vientisas (neliktų įsiterpiančio ploto). Tačiau teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad, visų pirma, nustačius servitutą pagal atsakovės planą, ieškovas negalės naudotis žemės sklypu, nes atsakovės siūlomo servituto dalyje (ties taškais 15, 16) žemės sklypas yra aptvertas tvora. Tai, kad atsakovė pateikė servituto nustatymo planą savaime nereiškia, kad ji toje vietoje išardys tvorą. Taigi, nustačius servitutą pagal atsakovės planą teismo sprendimas būtų sąlyginis, nes ieškovo teisių gynyba būtų susieta su nuo atsakovės valios priklausančiais veiksmais. Atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, kad jos pateiktame plane servitutas aplink pastatą nubraižytas neatsižvelgiant į pastato stogo konstrukciją. Nustatant 1 metro atstumą nuo pastato sienos neįvertintas atstumas iki labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų (atstumas nuo karnizo krašto iki statinio sienos 0,90 m.), dėl šios priežasties stogo remonto ir priežiūros reikmėms liktų 0,10 m. Nustačius servitutą pagal atsakovės pateiktą planą ieškovas negalės naudotis pastatu pagal paskirtį. Ieškovo prašomi nustatyti servitutai yra optimalūs, atitinka proporcingumo principą, nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina ieškovui nuosavybės teisėms į pastatą įgyvendinti.
Atsiliepimas
12. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 590,73 Eur vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdyje jokių argumentų dėl ieškovo nurodyto reikalavimo pagrįstumo, įrodymų apie žemės sklypo vertę, ieškovo prašomo nustatyti servituto įtakos žemės sklypo vertei nepateikė. UAB „Marleksa“ įmonės 2021 m. sausio 25 d. konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo vertė yra 13 300 Eur. Remiantis ja, proporcingai žemės sklypo plotui ieškovas paskaičiavo vienkartinę išmoką. Byloje nustatyta, kad servituto dalis žemės sklype yra nežymi, todėl ieškovo pasiūlytas kompensacijos dydis, paskaičiuotas atsižvelgiant į žemės sklypo vertę, laikytinas adekvačiu ir tinkamu. Patenkinta 97,7 procentų reikalavimų (4,4*100/190). Vadinasi, patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims viena iš kitos priteistinos nustatytu santykiu – 97,7 procentų ir 2,3 procentų. Ieškovui priteistina iš atsakovės 2 619 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovei iš ieškovo priteistina proporcingai atmestai ieškinio daliai (2,3 procentai) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 26 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė I. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti ir nustatyti 119 kv. m ploto statinio servitutą UAB G.M&Co. matininko A. L. parengtame Servituto nustatymo plane M 1:500 apibrėžtą taškais 15,16,17,18 pastatui eksploatuoti, jį prižiūrėti ir juo naudotis, bei priteisti iš ieškovo atsakovei 576,93 Eur kompensaciją už servitutų nustatymą.
14. Nurodė, kad ieškovas pradėjo naudotis atsakovei priklausančiu sklypu jam patogiausiu būdu, pažeidžiant savininkų interesų pusiausvyros principą. Byloje nekilo ginčo dėl būtinumo nustatyti servitutą, ginčas byloje kilo dėl servituto vietos ir apimties. Ieškovas nebandė ieškoti kitų alternatyvių ginčo sprendimo būdų. Atsakovė mano, kad į bylą pateiktas alternatyvus, atsakovės lėšomis parengtas 2021 m. kovo 31 d. UAB G.M&Co. matininko A. L. planas - Servituto nustatymo planas M1:500, yra objektyviai pagrįstas ir labiausiai atitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą. Atsakovės teikiamame Servituto plane 119 kv. m pažymėtas žemės plotas ieškovui užtikrina tinkamą patekimą į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą - pastatą-poilsio namelį be priklausinių. Nagrinėjamame (duomenys neskelbtini) gatvės ruože vienpusis eismas nėra nustatytas. Pagal atsakovės pateiktą servituto nustatymo planą ieškovui yra užtikrinama didesnė ir erdvesnė prieiga prie jam priklausančio pastato-poilsio namelio be priklausinių, negu ieškovo pateiktame servituto plane, jos pateiktas servituto nustatymo planas yra racionalesnis ir praktiškesnis, negu ieškovo pateiktas planas. Aplinkybė, jog atsakovė pateikė servituto nustatymo planą savaime nereiškia, kad ji toje vietoje išardys tvorą. Tvora ir vartai įrengti atsakovės sąskaita. Net ir suteikus ieškovui galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pro atsakovės vartus, vis vien tarp bylos šalių liks ginčas dėl tokio ieškovo patekimo. Atsakovė mano, kad skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant CPK 260 str. - t. y. galutiniu sprendimu ginčas turi būti išsprendžiamas visiškai, kas nagrinėjamoje byloje nėra padaryta. Atsakovė pareiškė teismui, kad išardys tvorą tarp taškų 15-16 pagal 2021 m. kovo 31 d. UAB G.M&Co. matininko A. L. parengtą Servituto nustatymo planą M1:500, ir tokiu būdu ieškovas turės tiesioginį 8,5 pločio susisiekimą su (duomenys neskelbtini) gatve. Atsakovės pasiūlytas patekimo būdas į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą yra racionalus ir patogus abiem ginčo šalims.
15. Ieškovas teismo prašė atkurti ieškovo pažeistas teises - per 30 dienų atstatyti statinio monolitinius betoninius laiptus, įskaitant laiptų aikštelę 1x1,45 m ir 1 m pločio laiptų pakopą iki rytinės žemės sklypo ribos, o teismas pakeitė ieškinio dalyką t. y. įpareigojo atsakovę per 30 dienų atstatyti statinio monolitinius betoninius laiptus, įskaitant laiptų aikštelę (1x1,45 m), kaip tai yra nurodyta pastato inventorizacinėje byloje. Ieškovo suformuluotas reikalavimas atkurti ieškovo pažeistas teises neatitinka skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto įpareigojimo. Nėra įrodymų, kad betoninį takelį nuo laiptų pakopos iki žemės sklypo ribos nuosavybės teise valdė valstybė ir nėra įrodymų, kad šis betoninis takelis būtų valstybės perduotas ieškovui kaip konstrukcinė pastato dalis. Atsakovė mano, kad teismas savo nuožiūra pakeitė ieškinio dalyką: nenurodė žemės sklypo dalies dydžio, kuriam buvo prašoma nustatyti servitutą. Teismui savo sprendimu nenurodžius/pašalinus šį svarbu elementą, yra pažeidžiamas LR CK 4.112 straipsnio 1 dalyje (servituto turinys) numatytas reikalavimas t. y. servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Atsakovė mano, kad ne vienas iš ieškovo pareikštu reikalavimų nebuvo patenkintas pilnai ir galimai tai sudaro apie 50 proc., kas sudaro pagrindą mažinti priteistų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą.
Atsiliepimas
16. Ieškovas T. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovės į bylą pateiktas matininko A. L. servituto nustatymo planas yra neteisėtas, t. y., sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Servitutas aplink pastatą nubraižytas neatsižvelgiant į ieškovui priklausančio pastato konstrukciją, t. y., atstumas pamatuotas ne nuo labiausiai išsikišusiu Pastato konstrukcijų - stogo projekcijos, bet nuo pastato sienos. Atsakovės užsakymu parengtame plane nėra pavaizduotos labiausiai išsikišusios statinio konstrukcijos, todėl planas neatvaizduoja tikslios situacijos, kuri svarbi statinio servituto ploto nustatymui. Visais atvejais atliekant pastato matavimą ar matuojant atstumus nuo pastato, kaip atskaitos taškas, yra imamos labiausiai išsikišusi pastato konstrukcijos. Atsakovė, teikdama servitutų nustatymo planą, kuriame neatvaizduota tiksli situacija - ieškovui priklausančio pastato labiausiai išsikišusios statinio konstrukcijos, sąmoningai siekė suklaidinti teismą ir tokiu būdu nustatyti ženkliai mažesnį servitutą, nei objektyviai yra reikalinga siekiant ieškovui naudoti pastatą pagal paskirtį, o tuo labiau jį prižiūrėti. Įsigijus pastatą nuosavybės teise, atsakovės įgaliotas asmuo A. K. kreipėsi į ieškovą su reikalavimu parduoti pastatą. Ieškovui nesutikus atsakovė, veikdama per įgaliotą asmenį, visiškai apribojo ieškovui galimybę naudotis jam priklausančiu pastatu, t. y. žemės sklypą apjuosė segmentine tvora, įrengė vartus ir juos užrakino. Tokiu būdu ieškovas gan ilgą neteko galimybių patekti į pastatą, juo naudotis, prižiūrėti, užtikrinti jame buvusių daiktų saugumą ir kt. Vien tai, kad atsakovės siūlomo servituto plotas yra vientisas, taisyklingos formos, tariamai užtikrina susisiekimą su (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad pagal atsakovės siūlomą servituto nustatymo planą ieškovas turi galimybę naudotis pastatu pagal paskirtį.
17. Atsižvelgiant į pastato konstrukciją, pastatui aptarnauti, vykdyti remonto darbus reikalingos juostos aplink pastatą plotis sudaro 1,5 m. skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų. Pagrindo prijungti atsakovės prašomus naujus įrodymus - fotofiksacijas apie tai, kad atsakovė yra išardžiusi tvorą tarp taškų 15-16 pagal matininko A. L. servitutų nustatymo planą nėra. Ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2021 m. kovo mėnesį, atsakovė iki apeliacinio skundo pateikimo dienos galėjo imtis veiksmų dėl tvoros išardymo ir atitinkamai juos teikti teismui, o ne tada, kai jau byla yra išnagrinėta. Teismas priimtu sprendimu tarp šalių ginčą išsprendė visiškai. Nustačius servitutą pagal atsakovės siūlomą matininko A. L. servitutų nustatymo planą išlieka analogiška tikimybė, jog tarp bylos šalių liks ginčas dėl ieškovo patekimo į pastatą, kadangi atsakovė bet kada vėl gali užtverti tvorą. Atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo dienos turėjo pakankamai laiko rinkti įrodymus ir juos teikti teismui. Atsakovės naujų įrodymų teikimas yra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei nesuderinamas su pagrindiniais teisės principais, įskaitant ir rungimosi principu. Iš orto nuotraukų matyti, ne kelias skirtas privažiuoti prie pastato, kaip interpretuoja atsakovė, bet namo laiptus jungiantis takelis, kurio plotis ne daugiau kaip 1,45 m ir kurį atsakovė sąmoningai sunaikino. Atsakovės nurodomoje vietoje niekada nebuvo jokio privažiavimo prie pastato. Įvertinus tai, kad automobilių stovėjimas (duomenys neskelbtini) numatytas žemės sklypo ribose, teismas pagrįstai sprendė, jog turi būti užtikrinta ieškovui galimybės automobilį parkuoti atsakovės žemės sklype. Vien tai, kad teismas sprendime nurodė, kad laiptus atkurti taip kaip yra nurodyta inventorizacinėje byloje, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas pakeitė ieškinio dalyką. Laiptai yra pažymėti ne tik pastato inventorizacinėje byloje, bet ir kaip pastato konstrukcija įkainota. Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog ieškovo reikalavimas dėl pažeistų teisių atkūrimo buvo tenkintas iš dalies, todėl teismas pagrįstai paskirstė tarp šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovė pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus - fotonuotraukas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantė teikia fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja apeliacinio skundo pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas priima naujai teikiamus įrodymus.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
10. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2018 m. sausio 19 d. su Lietuvos Respublikos valstybe sudarė pastato - poilsio namelio, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas stovi atsakovei priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Byloje kilęs ginčas dėl servituto nustatymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas nustatė atsakovei priklausančiame žemės sklype servitutą pagal ieškovo pateiktą projektą. Byloje ginčo dėl to, jog servituto nustatymas yra būtinas, nėra, tačiau tarp šalių kilo nesutarimas dėl servituto apimties ir nustatymo vietos. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, nustatant servitutą apribojimai taikomi atsakovo nuosavybės teisėms. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007, 2008-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, 2008-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008, 2012-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).
12. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, pirmiausia turi būti įvertinta, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).
13. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas servitutą nustatė pagal ieškovo pateiktą projektą. Apeliantė apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, jog jos pateiktas servituto nustatymo projektas yra racionalus ir patogus abiem ginčo šalims. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal atsakovės pateiktą servituto planą ieškovas negalėtų patekti į žemės sklypą, kadangi atsakovė (ar trečiasis asmuo su atsakovės žinia) yra užtvėrusi žemės sklypą tvora ir užrakinusi vartus. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, tai, kad atsakovė pateikė servituto nustatymo planą savaime nereiškia, kad ji toje vietoje išardys tvorą, tuo labiau, jog ji to nepadarė per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką. Nors su apeliaciniu skundu atsakovė teikia naujus įrodymus, fotonuotraukas, kuriomis įrodinėja, jog šiuo metu tvorą jį yra išmontavusi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų išvadų. Nustačius servitutą pagal atsakovės planą teismo sprendimas būtų sąlyginis, nes ieškovo teisių gynyba būtų susieta su nuo atsakovės valios priklausančiais veiksmais, kas reiškia, jog byloje nėra paneigta aplinkybė, jog atsakovė išmontuotą tvorą gali sumontuoti iš naujo ir taip apriboti ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu pastatu. Taip pat byloje yra pagrįstai nustatyta, kad atsakovės pateiktame servituto projekte nustatant 1 metro atstumą nuo pastato sienos neįvertintas atstumas iki labiausiai išsikišusių statinio konstrukcijų, tai yra atstumas pamatuotas ne nuo labiausiai išsikišusiu pastato konstrukcijų - stogo projekcijos, bet nuo pastato sienos. Nustačius servitutą pagal tokį projektą ieškovas negalėtų pastatu naudotis pagal paskirtį, kadangi stogo remonto ir priežiūros reikmėms liktų 0,10 m. Byloje nenustatyta duomenų, jog ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, išimtinai siektų tik asmeninės naudos ar sukelti nepatogumų atsakovei. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė servitutą pagal matininko Š. L. sudarytą „Siūlomų servitutų: kelio servituto ir servituto statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. gruodžio 21 d. planą.
14. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių nebuvo išspręstas visiškai, kadangi tvora ir vartai įrengti atsakovės sąskaita ir tai nereiškia, kad ji servituto nustatymo vietoje tvorą išardys. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra prieštaringi, nes atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia nuotraukas, kuriomis įrodinėja, jog tvorą jį išardė. Servituto nustatymas objektyviai būtinas tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas (atsakovė) galėtų naudoti daiktą (ginčo statinį) pagal paskirtį, todėl šioje byloje nustačius servitutą, atsakovė privalo užtikrinti, jog ieškovas nustatytu servitutu galėtų naudotis ir jam nebūtų apribotos galimybės patekti ir naudotis jam priklausančiu pastatu. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad betoninį takelį nuo laiptų pakopos iki žemės sklypo ribos nuosavybės teise valdė valstybė ir nėra įrodymų, kad šis betoninis takelis būtų valstybės perduotas ieškovui kaip konstrukcinė pastato dalis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog ieškovo reikalavimas dėl betoninio takelio atstatymo buvo atmestas, kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad betoninis takelis nuo laiptų pabaigos iki žemės sklypo ribos yra pastato konstrukcinė dalis, kurią ieškovas įgijo nuosavybės teise. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas savo nuožiūra pakeitė ieškinio dalyką. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, vien tai, kad teismas sprendime nurodė, kad laiptus atkurti taip kaip yra nurodyta inventorizacinėje byloje, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas pakeitė ieškinio dalyką. Bylos medžiaga patvirtina, jog būtinybę kuo tiksliau suformuluoti teismo sprendimo rezoliucinę dalį sukėlė tai, jog atsakovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu įrodinėjo, jog jai šis ieškinio reikalavimas nėra aiškus, nes nėra apibrėžta, kokius konkrečius veiksmus iš atsakovės prašoma atlikti.
15. Apeliantė nesutinka su tuo, kaip teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog nei vienas iš ieškovo pareikštu reikalavimų nebuvo patenkintas pilnai ir galimai tai sudaro apie 50 proc., kas sudaro pagrindą mažinti priteistų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog ieškovo ieškinys didžiąja apimtimi buvo patenkintas, atmestas buvo tik viena ieškinio dalis dėl 4,44 kv. m takelio atstatymo bei toje pat apimtyje atmestas reikalavimas dėl servituto nustatymo, todėl pagrindo spręsti, jog buvo patenkinta tik 50 procentų ieškovo ieškinio reikalavimų nėra.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
17. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas ieškovo T. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš atsakovės I. G. ieškovo naudai priteisiant 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės I. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. G. ieškovo T. J. naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.