Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškio r., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. gegužės 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme keturiems mėnesiams. Bausmė atlikta 2015 m. spalio 23 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2019 m. kovo 22 d., apie 18.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia suėmęs ranka sugyventinei L. G. už kaklo pastarąją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. G. sukėlė fizinį skausmą.

V. P., teisiamojo posėdžio metu, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, namuose girtavo su nukentėjusiąją. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl vaiko. Nukentėjusioji sudavė jam per veidą, o jis suėmė jai už kaklo, kad ši nuramintų. Atsakydamas į klausimus papildė, kad konfliktas kilo dėl vaiko. Girtavo dviese, buvo išgėrę, todėl nukentėjusioji ir sudavė jam per veidą. Tą vakarą jam buvo nustatytas 2,62 prom. girtumas. Už kaklo G. buvo suėmęs viena ranka ir suspaudė, taip laikė apie 20 sekundžių. Kai suėmė už kaklo G. gynėsi nustumdama jį į šalį ir tada jis paleido. Spaudė nelabai stipriai, pasmaugti nenorėjo, ant kaklo buvo likusios raudonos žymės. G. jam sudavė porą kartų per veidą. Buvo išgėręs, susinervino, išgertas alkoholis turėjo įtakos tokiems jo veiksmams. G. veiksmai turėjo įtakos jo veiksmams. Jeigu G. nebūtų jam sudavusi per veidą jis nebūtų jai griebęs už kaklo. Yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, tada taip pat smurtavo prieš G., tai ne pirmas kartas kai smurtauja prieš nukentėjusiąją. Negali pasakyti kuria ranka G. jam sudavė per veidą, jam neskaudėjo. Nuo jo veiksmų sugyventinei galėjo skaudėti. Nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu darbas naktinis, dienos metu būna namuose. Sutiktų dirbti viešuosius darbus. Sutiktų dalyvauti elgesį keičiančioje programoje. Susitaikė su L. G., nes nebuvo ir susipykę. Abu kalti dėl įvykio, toliau vėl gyvena kartu, žino, jog nukentėjusioji prašė, kad jo neiškeldintų. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo V. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2019 m. kovo 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2019 m. kovo 22 d. 18.20 namuose neblaivus (2,62 prom.) V. P. paėmęs rankomis už kaklo smaugė neblaivią (2,52 prom.) sugyventinę L. G. (b. l. 9);

2019 m. kovo 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad namuose įvykus žodiniam konfliktui sugyventinis V. P. pradėjo smaugti L. G.; nukentėjusioji akivaizdžiai buvo neblaivi, ant kaklo nustatyti sužalojimai – kraujosruva (mėlynė) (b. l. 16-19);

Asmens blaivumo testo rezultatais kuriuose užfiksuota, kad 2019 m. kovo 22 d. 18.37 val. L. G. nusatytas 2,52 promilės girtumas; 2019 m. kovo 22 d. 18.41 val. V. P. nustatytas 2,62 promilės girtumas (b. l. 20, 21);

2019 m. kovo 23 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios L. G. matomų kūno vietų apžiūra, nurodyta, kad ant nukentėjusiosios kaklo, t. y. kaklo dešiniajame šoniniame paviršiuje matomos kraujosruvos (b. l. 32, 35-36);

ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios L. G. duotais parodymais, kad gyvena kartu su sugyventiniu V. P. penkis metus, veda bendrą ūkį. 2019 m. kovo 22 d. apie 18.20 val., namuose kartu su sugyventiniu V. P. gėrė alų Tornado, 7,5 procentų stiprumo. Kartu su sugyventiniu išgėrė vieną pakuotę, t.y., šešis po vieną litrą butelius alaus. Išgėrus tiek daug alaus ji ir sugyventinis pasigėrė ir susipyko. Virtuvėje tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas, todėl, kad sugyventinis ją apkaltino, kad jų mažametį vaiką praeitais metais paėmė Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai. Vaiką paėmė, kadangi jie girtavo ir jo neprižiūrėjo. Vaikas šiuo metu yra pas globėją. Po tokių sugyventinio kaltinimų ji ant jo supyko ir vieną kartą kaire ranka trenkė V. P. per veidą. Po jos tokio veiksmo sugyventinis ant jos supyko. Puolė prie jos, bei abiem rankomis griebė už kaklo ir pradėjo smaugti. Smaugė apie kokias tris sekundes. Smaugdamas jos kaklą sukėlė fizinį skausmą. Po to ji atplėšė sugyventinio rankas nuo kaklo ir išbėgusi į kiemą paskambino į bendrąjį pagalbos centrą bei iškvietė policijos pareigūnus. Dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė ir ateityje nesikreips. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Sugyventinis smurtavo pirmą kartą. Ankščiau jos atžvilgiu jis smurto nenaudojo. Nuo jo ankščiau fizinio skausmo patyrusi nėra. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka baudžiamojoje byloje jai išaiškinta. Civilinio ieškinio nereikš. Nenorėtų, kad teismas jos sugyventinį iškeldintų iš namų ar skirtų kitą kardomąją priemonę (b. l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį ar šeimos narį, sukėlė šiam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo V. P. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. V. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi V. P., smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sugyventinę, nukentėjusiąją L. G., sukėlė jai fizinį skausmą.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis V. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe taip pat pripažintina ir tai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes byloje nustatyta, kad kilusio žodinio konflikto metu nukentėjusioji pirmoji sudavė smūgius kaltinamajam į veidą, kas išprovokavo jo tokį elgesį. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą dėl smurto artimoje aplinkoje, teistumas išnykęs (b. l. 43-44), baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs, nuobauda galiojanti (b. l. 45–46), yra dirbantis (b. l. 55-56). Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog V. P. laikomas neteistu, santykį tarp jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad kaltinamasis yra susitaikęs su nukentėjusiąja ir toliau kartu gyvena, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus, jų terminą nustatant tarp BK 46 straipsnio 2 dalyje numatyto viešųjų darbų bausmės bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2019 m. kovo 22 d., 18.35 val. iki 2019 m. kovo 23 d., 13.15 val., išbūtas laikas, t. y. viena diena, ir laikytina, kad V. P. yra atlikęs šešias valandas viešųjų darbų.

Prokurorė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad elgesio pataisos programos tikslas yra padidinti asmens vidinę motyvaciją keisti savo elgesį. Svarbu tai, kad šioje situacijoje motyvacija keistis turi kilti iš paties asmens vidaus, t. y. pats asmuo turi suprasti būtinybę keisti savo elgesį, o ne sutikti keistis priverstas aplinkinių. Bendrine prasme ši programa skirta visoms pataisos sistemos klientų grupėms, tačiau ypatingai ji svarbi tiems, kurie turi priklausomybių ir ilgą nusikalstamo gyvenimo patirtį. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis yra laikomas neteistas, jo smurtinis elgesys sugyventinės atžvilgiu buvo išprovokuotas pačios neblaivios sugyventinės elgesio, be to byloje nenustatyta, kad V. P. turėtų kokių tai priklausomybių ar įstatyme minimą ilgalaikę nusikalstamą patirtį, o tai suponuoja išvadą, jog jo elgesys gali pasikeisti į teigiamą pusę ir be tikslinių programų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. 2019 m. kovo 23 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. P. 2019 m. kovo 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. G. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, nesilankyti namuose bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju yra susitaikę ir toliau siekia gyventi kartu, byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis bandytų neteisėtai paveikti nukentėjusiąją, daryti jai poveikį ar naujas nusikalstamas veikas jos atžvilgiu, todėl 2019 m. kovo 23 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. G. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, nesilankyti namuose bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, panaikintina nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam V. P. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 22 d., 18.35 val. iki 2019 m. kovo 23 d., 13.15 val., t. y. vieną dieną, ir laikyti, kad V. P. yra atlikęs šešias valandas viešųjų darbų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. P. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Nuo nuosprendžio priėmimo dienos panaikinti V. P. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. G. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 500 metrų atstumu, nesilankyti namuose bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.

Išaiškinti V. P., kad jog jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.