Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-388-729/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-21
Bylos Nr.
1-388-729/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09907-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
D. G.
Advokatai
Vaclovas Ruškys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-388-729/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09907-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 21 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei Astai Brigevičienei,kaltinamajam D. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Vaclovui Ruškiui,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

2023 m. kovo 19 d., apie 21.45 val., Miško g., Kvietinių k., Klaipėdos r., vairavo D. G. nuosavybes teise priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,61 promilių neblaivumas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. G. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jo mamai D. G.. Mama nėra niekada leidusi vairuoti automobilio, nes ji žino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jo niekada nebuvo įgijęs, o vairuoti automobilį yra išmokęs savarankiškai. Kadangi mama minėtu automobiliu nesinaudoja, nes turi kitą automobilį, o šiam automobiliui yra pasibaigęs techninės apžiūros galiojimas ir draudimas, automobilis buvo pastatytas kieme, o jo rakteliai palikti namuose. 2023 m. kovo 19 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, D. G. paskambino draugas ir paklausė, gal jis (D. G.) turi cigarečių ir galėtų jų atvežti. Tą vakarą mamos namuose nebuvo, ji buvo darbe. Kadangi draugas gyvena netoli, apie porą kilometrų nuo jo namų, jis nuvežė cigaretes. Prieš vairavimą buvo išgėręs gal tris skardines alaus, nuvažiavęs pas draugą išgėrė dar alaus ir tris stikliukus degtinės, o po to išvažiavo namo. Jam įvažiavus į namų kiemą privažiavo policijos pareigūnai, alkotesteriu nustatė jo neblaivumą ir jis su tuo sutiko. Tik tada jis mamai pasisakė, kad vairavo jos automobilį neblaivus. Mama dėl to labai ant jo pyko, ji yra nusistačiusi prieš alkoholio vartojimą ir vairavimą išgėrus. D. Gelžinis nurodė, kad labai gailisi dėl savo poelgio, alkoholiu nepiktnaudžiauja, tik kartą anksčiau yra baustas administracine tvarka už tai, jog būdamas neblaivus vairavo dviratį. Po šio įvykio alkoholio vartoja dar mažiau, yra susitaręs oficialiai įsidarbinti, pažada nebevairuoti transporto priemonių, būdamas girtas ir kol neįgis teisės vairuoti. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoja jo mamą, su kuria kartu gyvena. Šiuo metu jis oficialiai nedirba, pragyvena iš pavienių darbų, yra nevedęs, išlaikytinių ir skolų antstoliams neturi.

Iš 2023 m. kovo 19 d., Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK reagavimo skyriaus tyrėjos V. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023 m. kovo 19 d., jai dirbant kartu su vyr. patrule A. M., važiuojant Kvietiniu kaime, Minijos gatve, apie 20 val. 41 min., pastebėjo įtartinai važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį „Opel“, kuris pasuko į Miško gatvę. Sustabdžius minėtą automobilį „Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo, priėjus prie automobilio vairuotojo nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paprašius asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą, asmuo nurodė, kad teisės vairuoti neturi, jos nėra įgijęs. Iš pateikto asmens dokumento nustatyta, kad automobilį vairavo D. G.. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, asmuo nurodė, kad vartojo, prieš pora valandų gėrė alaus. Patikrinus asmenį alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0046, patikros sertifikato Nr. 1744298, 21 val. 45 min. nustatytas 2,97 promilių girtumas, antru tikrinimu 22 val. 03 min. buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas (b. l. 1-3).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės ROIK 012300153110 nustatyta, kad 2023 m. kovo 19 d. 21.48 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., sustabdytas automobilis „Opel“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. G., kuriam pirmu pūtimu nustatytas 2,97 promilių neblaivumas, antruoju – 2,61 promilių neblaivumas (b. l. 4-8).

Iš 2023 m. kovo 19 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), matomas įvažiavime į kiemą stovintis sidabrinės spalvos automobilis „Opel“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15, 16-22).

Iš 2023 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kamerų įrašai. Atidarius filmuotą medžiagą matoma, kad pareigūnai važiuoja tarnybiniu automobiliu įsijungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius. Sustojus automobiliui „Opel“, pareigūnei priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdi vyras, kaip po to nustatyta D. G.. Pareigūnė prisistato ir paprašo vairuotojo pažymėjimo. Vyras nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Paklaustas ar yra vartojęs alkoholio, nurodė, kad prieš porą valandų gėrė porą alaus. Pareigūnė vyrą pakviečia prie tarnybinio automobilio. Priėjęs prie tarnybinio automobilio, D. G. pareigūnei pateikia savo asmens dokumentą. Pareigūnei paklausus iš kur parvažiuoja, D. G. nurodė, kad iš draugo. Paklaustas kur gyvena draugas, nurodo, kad netoliese, kaip kaimynas. Matoma, kaip policijos pareigūnė alkotesterio pagalba tikrina D. G. blaivumą, kurio metu nustatytas 2,97 promilių girtumas. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, automobilis priklauso mamai, „technikinės“ ir draudimo nėra. Atsidarius filmuotą medžiagą pavadinimu PSS-20230319-220040UTC+0200 matoma, kad pareigūnė nurodo, jog tikrins girtumą antrą kartą, kurio metu nustatytas 2,61 promilių girtumas. Atsidarius filmuotą medžiagą pavadinimu PSS-20230319-220518UTC+0200 matoma, kad kaip policijos pareigūnė D. G. atlieka neblaivumo nustatymo aktą, paprašo asmens užsimerkus rankomis paliesti savo nosį bei paprašo asmens paeiti pėda už pėdos link jos. D. G. eidamas svirduliuoja, užsimerkęs paliečia pirštais nosį (b. l. 23-25).

Iš alkotesterio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo ir iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2023 m. kovo 19 d., patikrinus automobilio vairuotojo D. G. neblaivumą, pirmu tikrinimu 21.45 val. nustatytas 2,97 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 22.03 val. – 2,61 promilių neblaivumas (b. l. 29).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklauso D. G. (b. l. 36).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio „Opel Astra“ rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 1 070 eurų (b. l. 37).

Siūloma laiduotoja D. G. parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. 2023 m. kovo 19 d. į darbą išvažiavo kitu automobiliu, o automobilį „Opel Astra“ paliko namų kieme. Žino, kad prieš mėnesį buvo pasibaigęs šio automobilio vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimas bei techninės apžiūros galiojimo laikotarpis, automobilis buvo techniškai netvarkingas, ji ketino jį parduoti, todėl buvo laisvai paliktas stovėti kieme, niekas su juo nesivažinėjo. Parvažiavau iš darbo pamatė, kad kieme nėra minėto automobilio. Ketino skambinti sūnui, paklausti, kur automobilis, tačiau nespėjo, nes išgirdo policijos garsines sirenas ir pamatė, kad į kiemą įvažiavo jos automobilis „Opel Astra“, o iš paskos privažiavo policijos tarnybinis automobilis. Vėliau sūnus papasakojo, kad vairavo jos automobilį neblaivus. Sūnaus veiksmus vertina blogai, tačiau prašo šį kartą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant. Mano, kad sūnus sugebės išsilaikyti ir gali pasikeisti, kadangi jau dabar yra pasikeitęs – nebemato jo girto, ketina pradėti dirbti. Ji yra išsiskyrusi, gyvenamas būstas priklauso jai, kreditų neturi, bet gauna tik 812 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių), turtinė padėtis kukli.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo D. G. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Anksčiau jis neteistas, baustas administracine tvarka, jam taikyta administracinė nuobauda už tai, jog vairavo dviratį būdamas neblaivus, į bylą pateikė kvitą, jog paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 100). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę; tai įgalina tikėtis, kad toks D. G. poelgis buvo atsitiktinis ir jis bus padaręs dėl to reikiamas išvadas. D. G. šiuo metu nedirba, tačiau į bylą pateikė R. G. pažymą, kurioje nurodyta, jog jis (R. G.), vykdantis individualią veiklą, pasižada nuo 2023 m. balandžio 20 d. priimti į darbą D. G. kaip pagalbinį darbuotoją. Konstatuotina, jog D. G. vertas teismo pasitikėjimo, jog naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, jo atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas; siekiant tinkamai pasiekti visų baudžiamosios atsakomybės tikslų, nustatomas ilgesnis nei minimalus laidavimo terminas. D. G. laiduotoja skirtina D. G., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už D. G. asmuo (b. l. 102, 105, 110-111, 112). Laidavimas nustatomas be užstato, nes laiduotojos turtinė padėtis vertinama kaip kukli; tikėtina, kad ji, būdama kaltinamojo mama, gyvenant kartu ir kritiškai vertinanti netinkamą sūnaus elgesį, ir be užstato imsis visų jai įmanomų priemonių užtikrinti, kad sūnus nebenusikalstų.

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas atleistam asmeniui nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis, net neturėdamas teisės vairuoti, vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurios vairuotojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, gyvenvietėje, būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Prieš tai jam jau buvo taikyta administracinė nuobauda už dviračio vairavimą esant neblaiviam, tačiau teisiamas pirmą kartą. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant dvejų metų šešių mėnesių terminą.

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo D. G., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio savininkė yra D. G. (b. l. 36). Nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Opel Astra“, 2004 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 1 070 Eur (b. l. 37). Atsižvelgiant į visa tai, D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 070 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalis ir 72 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. G. laiduotoja paskirti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti D. G., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę – 1 070 Eur.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė