- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-109-397/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00001-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Gytis Večerskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. B.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkarda
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. vasario 23 d. nutarties, R. B. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės (toliau – Institucija) 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 37307-ANR_N-1154-2021, R. B. buvo skirta galutinė 5200 Eur bauda su daiktų – tabako gaminių 2000 vnt. cigarečių ir kaitinamojo tabako (heets cigarečių) 20 vnt. bei savadarbio diržo (petnešų) 1 vnt., pripučiamo plausto konfiskavimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį ir 536 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 22 d. 19.50 val. Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Karaviškių kaimo ribose, apie 1 km nuo valstybės sienos ženklų (toliau - VSŽ) Nr. 0281-0282, miško masyve buvo sulaikytas LT pilietis R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartu su LT piliečiu V. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pasienio ruože neatitikdamas patekimo į pasienio ruožo teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis sąlygų, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo 2021 m. lapkričio 9 d. „Dėl nepaprastosios padėties” Nr. XIV-617 3 straipsnio 4 punktą ir 2021 m. lapkričio 11 d. VSAT vado įsakymo Nr.4-389 „Dėl Lietuvos Respublikos seimo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. XIV-617 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatų įgyvendinimo 3.1 punktą. Nuo sulaikytų asmenų vietos buvo panaudotas tarnybinis šuo, kuris pėdsakais sekė apie 300 metrų į Lietuvos Respublikos gilumą iki Ūlos upės, kur buvo rastas pripučiamas plaustas. Į pagalbą buvo pasitelktas dar vienas A. B. PU pareigūnas su tarnybiniu šunimi, kuris kitoje upės pusėje aptiktais pėdsakais sekė apie 1 km į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, kur 21.50 val. Varėnos r., Kaniavos sen., Margių k. ribose, Gribašos miško masyve aptiko keturis ryšulius, aptrauktus juodos spalvos polietileno plėvele bei vieną mažą ryšuliuką, aptrauktą juodo polietileno plėvele. Ryšuliuose buvo 2000 (du tūkstančiai) pakelių cigarečių „Minsk Capital Superslims“ po 20 (dvidešimt) vienetų cigarečių pakelyje, ir 20 (dvidešimt) pakelių „Heets amber selection for IQOS“ po 20 (dvidešimt) vienetų kaitinamojo tabako (cigarečių) pakelyje, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 7250 (septyni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt) eurų. Cigarečių vertė apskaičiuota remiantis 2021 m. spalio 28 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos „Dėl cigarečių įvertinimo“ raštu Nr. (16.2/6) 3B-6485 ir tai atitinka 145,00 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau - BBND) sumą. R. B. ant juosmens buvo prisisegęs raudonos - juodos spalvos savadarbį diržą su keturiais karabinais. Tuo savo veiksmais LT pilietis R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų, tabako gaminiais susijusių gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3.1.1. punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas R. B. prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad pagal surašytą jam protokolą ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje buvo pažeista jo procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Pažymima, jog teismui pateiktas administracinio nusižengimo protokolas vertintinas kaip procesinis dokumentas, fiksuojantis kaltinimą administracinio nusižengimo padarymu ir nustatytus įrodymus. Pareiškėjo teigimu, iš protokole formuluojamo jam kaltinimo visiškai neaišku, kokius veiksmus jis atliko pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį. Protokole turėjo būti aiškiai atskleista R. B. padaryto nusižengimo esmė, atitinkanti jam inkriminuojamo šio nusižengimo požymius. Pareiškėjo pastebėjimu, šiuo atveju jam inkriminuojant ANK 209 straipsnio 7 dalį nurodoma, kad jo veika iš esmės pasireiškė tuo, kad jis buvo sulaikytas su juostomis - diržais cigaretėms gabenti ir kad po sulaikymo kažkur buvo rastos cigaretės, tačiau koks ryšys tarp diržų ir rastų cigarečių, kokius neteisėtus veiksmus pareiškėjas atliko, taip ir nėra aišku. Be to, sulaikant apeliantą įvykio vietoje, nebuvo paimtas jo paaiškinimas dėl ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Iš byloje esančio R. B. paaiškinimo matyti, kad jis buvo pateiktas tik dėl ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Pasitikėdamas pareigūno žodžiais, kad pareiškėjas kaltinamas pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, protokolą pasirašė net neskaitęs. Tik nagrinėjant ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo bylą suprato, kad buvo apgautas, ir kad pasirašytame protokole jam buvo inkriminuotas ir ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytas nusižengimas. Tokiu būdu pareigūnas įvykio vietoje surašydamas protokolą net nesiaiškino su R. B. nusižengimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Apeliaciniame skunde su skundžiama teismo nutartimi nesutinkama ir dėl to, kad teismas apsiribojo tik liudytojų apklausa ir byloje esančių dokumentu išvardinimu, taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino kilusių prieštaravimų, taip ir liko neaišku, kas konkrečiai pagrindžia apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jis galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį tik neabejotinai nustačius bent vieną teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis neteisėtai įsigijo/ laikė/, gabeno/ naudojo/ ar realizavo cigaretes. Tačiau šiuo atveju tiek iš protokolo, tiek iš nutarimo matyti, kad R. B. nubaudimas buvo grįstas tik tuo, kad jis buvo sulaikytas su savadarbiu diržu cigaretėms gabenti, ir kad kitoje Ūlos upės pusėje buvo rastos cigaretės. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad jis iš tiesų gabeno draudžiamas prekes ir jo veiksmai atitinka ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymius, byloje nėra.
3.3. Skunde pažymima, jog iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad pareigūnai pareiškėjo nesulaikė su gabenamomis prekėmis. Pareigūnų nustatyta aplinkybė, kad R. B. buvo prisisegęs savadarbį diržą cigaretėms gabenti, gali tik patvirtinti faktą, kad jis iš tiesų ketino pasiimti ir gabenti draudžiamas prekes, ką jis ir pripažįsta, tačiau tai negali kategoriškai patvirtinti to fakto, kad jis gabeno draudžiamas prekes. Vien gabenimo priemonės turėjimas negali patvirtini nusižengimo padarymą. Pareiškėjo įsitikinimu, po jo sulaikymo vėliau panaudojant tarnybinius šunis rasti cigarečių gabenimo priemonė - plaustas, ir cigaretės pačios savaime taip pat neįrodo, kad būtent jis jas į tą vietą nugabeno. Atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnų aptiktos cigaretės buvo rastos priešingoje upės pusėje, nei jie buvo sulaikyti, todėl absurdiška būtų teigti, kad jis neva nugabeno cigaretes į priešingą nuo jo sulaikymo vietos Ūlos pusę, o vėliau jas pasiimti eitų iš kitos Ūlos pusės, kur buvo rastas plaustas, tačiau tesimas šių aplinkybių net nevertino. Be to, jeigu cigaretes pareiškėjas galimai gabeno per upę rastu pripučiamu plaustu, akivaizdu, kad jo ar draugo apranga būtų buvusi šlapia, tačiau tokių aplinkybių teismas nevertino ir nenustatė.
3.4. Skunde nurodoma, jog byloje taip pat nėra atliktos ekspertizės, kad ant rastų cigarečių nešulių, plausto būtų buvę rasti pareiškėjo pirštų antspaudai, ar kiti pėdsakai. Pareiškėjo pastebėjimu, teismas, pasisakydamas dėl šio motyvo nurodė, kad šių kriminalistiniais metodais renkamų įrodymų nebuvimas neriboja galimybių buvusius įvykius įrodinėti ir atkurti mažiau tiesioginiais įrodymais (esančiais byloje), kuriais yra pagrįstas teismo įsitikinimas, jog tam tikri įvykiai (cigarečių gabenimas) egzistavo. Tačiau toks teismo motyvas yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi tik civiliniam procesui būdingu tikėtinumo principu, tuo tarpu tiek administracinių nusižengimų teisenoje, tiek baudžiamajame procese asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką.
3.5. Pareiškėjo įsitikinimu, jo kaltės nepatvirtina ir byloje esanti MMS kameros 2021 m. lapkričio 22 d. 19:02 nuotraukoje užfiksuotas asmuo su ryšuliais, kadangi iš šios nuotraukos visiškai neįmanoma identifikuoti asmens, todėl ši nuotrauka taip pat negali įrodyti, kad būtent nuotraukoje užfiksuotas asmuo gabenantis prekes yra pareiškėjas. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismo atliktas įrodymų vertinimas negali būti pripažintas visapusišku, teisėtu ir pagrįstu, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai yra nuosekliai neatskleidžiantys ginčijamo įvykio eigos bei kilusių pasekmių. Apylinkės teismas nepašalino byloje esančių neaiškumų, prieštaravimų, todėl negalėjo priimti pagrįsto sprendimo Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje kitų įrodymų, išskyrus tai, kad pareiškėjas buvo sulaikytas su savadarbiu diržu cigaretėms gabenti ir kad kitoje Ūlos pusėje buvo rastos cigaretės, neabejotinai patvirtinančių apelianto kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarymo, nėra.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo nutartį bei Institucijos 2021 m. gruodžio 14 d. priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo R. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pareiškėjo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatyta ANK 209 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
7. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs R. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi R. B., nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.
9. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, ginčijant nubaudimą pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį susiję su pareiškėjo teigimu, jog jis nebuvo sulaikytas su gabenamomis prekėmis, o tai, kad jis buvo prisisegęs savadarbį diržą cigaretėms gabenti, gali tik patvirtinti faktą, kad jis iš tiesų ketino pasiimti ir gabenti draudžiamas prekes, ką jis ir pripažįsta, tačiau tai negali kategoriškai patvirtinti to fakto, kad jis gabeno draudžiamas prekes
9.1. Šiuo atveju, nors pareiškėjas R. B. tiek skunde apylinkės teismui, tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde pripažino, jog įvykio dieną vyko su tikslu paimti ir gabenti cigaretes, tačiau kategoriškai teigė, jog nespėjo paimti ryšulių, nes tai padaryti sutrukdė pasieniečiai. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos apelianto argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2021 m. lapkričio 23 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 37307-ANR_P-1183-2021; 2021 m. gruodžio 14 d. administracinio nusižengimo nutarimu Nr. 37307-ANR_N-1154-2021; Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų R. K., R. K., S. S., T. M. tarnybiniais pranešimais, 2021 m. lapkričio 22 d. R. B. administracinio sulaikymo protokolu; 2021 m. lapkričio 23 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu; Tarnybinio šuns panaudojimo aktais; Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. raštu Nr. (16.2/6)3B-6485 „Dėl cigarečių įvertinimo“ bei nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės administraciniam teisės nusižengimui tirti, saugojimo; pakvitavimais; fotomedžiaga, kurie kartu su pirmosios instancijos teisme apklaustų pareigūnų – S. S. ir R. K. parodymais tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
9.2. Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, pasieniečiai visų pirma sureagavo į mobilios signalizacijos daviklius, vyko nustatyti jų suveikimo priežasties. Pirmosios instancijos teisme apklaustas pareigūnas S. S. patvirtino tas aplinkybes, jog suveikus kameroms, kurios nufotografavo nešančius ryšulius asmenis, jis su kolega R. K. pradėjo jų ieškoti ir netrukus link jų pamatė ateinančius du asmenis, kuriuos jie sulaikė. Sulaikyti asmenys su savimi cigarečių neturėjo, tik pas abu buvo savadarbiai naščiai skirti palengvinti krovinio nešimą. Jis suprato, kad, kad tie asmenys grįžinėjo paimti cigarečių ir, kad vienas reisas jau buvo padarytas. Jis su šunimi pradėjo vykdyti paiešką. Vykdant su šuniu paiešką buvo išsiaiškinta, kad krovinys yra kitoje upės pusėje, ant kranto buvo rastas plaustas. Buvo į pagalbą iškviestas kitas kinologas, kuris kitame upės krante ir rado ryšulius su cigaretėmis. Su šunimi jis pagal pėdsakus atsekė asmenų judėjimo kryptį. Liudytoju apklaustas pareigūnas R. K. taip pat nurodė, jog buvo informuoti, kad suveikė kamera, kuri užfiksavo pažeidėjus. Nuvykus į įvykio vietą buvo sulaikyti du asmenys, iš kurių vienas bandė atsikratyti savadarbių naščių juos nuo savęs numesdamas už kokių 2 metrų. Apžiūrėjus kitą asmenį ant jo buvo rasti savadarbiai naščiai. Sulaikymą asmenų atliko jis, o kolega S. S. su šunimi stovėjo atokiau už kokių 20 metrų. Asmenys, kuriuos jis sulaikė ėjo be prožektorių ir be žibintų, nors buvo labai tamsu. Nors tiek pirmosios instancijos teisme apklaustas R. B., tiek ir liudytoju apklaustas V. T., siekdami palengvinti savo padėtį nurodė skirtingas atsiradimo įvykio vietoje bei ėjimo mišku tikslo versijas, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų nurodytos aplinkybės nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti pareigūnų duotais parodymais. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog tiek R. B., tiek ir V. T. gynybinė versija prieštarauja visai kitai bylos įrodomajai medžiagai.
9.3. Nors apelianto teigimu, pareigūnų nustatyta aplinkybė, kad R. B. buvo prisisegęs savadarbį diržą cigaretėms gabenti, gali tik patvirtinti faktą, kad jis iš tiesų ketino pasiimti ir gabenti draudžiamas prekes, tačiau kaip pažymėta ir skundžiamoje teismo nutartyje, iš byloje esančių tarnybinių pranešimų bei pareigūnų parodymų matyti, jog tarnybinis šuo nuo valstybės sienos vedė vienintele kryptimi, link cigarečių ryšulių, be to, tiek S. S. 2021 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime, tiek jo parodymuose duotose pirmosios instancijos teisme yra nurodyta, jog sulaikius asmenis su savadarbiais naščiais, jis suprato, kad, kad tie asmenys grįžinėjo paimti cigarečių ir, kad vienas reisas jau buvo padarytas, todėl su šuniu buvo atlikta vietovės apžiūra ir nuo asmenų sulaikymo vietos tarnybinis šuo sekė pėdsakais iki valstybės sienos ženklo Nr. 0282, toliau pėdsakais šuo sekė iki Ūlos upės, kur buvo rastas pripučiamas plaustas, o kitame upės krante (lygiagrečiai nuo aptikto plausto vietos) matėsi ištryptas krantas ir pėdsakų takelis, vedantis į Lietuvos Respublikos gilumą. Nuo plausto radimo vietos prie upės Ūlos, tarnybinis šuo sekė pėdsakais nuo Ūlos upės iki asmenų sulaikymo vietos. Vykdant tolimesnę vietovės apžiūrą daugiau daiktų ar asmenų neaptikta. Taigi, kaip matyti, tarnybinis šuo, kuris vadovaujasi tik savo uosle tiksliai vedė nuo valstybės sienos iki pat ryšulių, iki sulaikytų asmenų ir neaptiko jokių kitų asmenų pėdsakų, jų nesekė.
9.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. iš tiesų gabeno draudžiamas prekes nėra ir vien gabenimo priemonės turėjimas negali patvirtini nusižengimo padarymą, tačiau pažymėtina, jog ne visada teisės pažeidimo aplinkybės ir jį padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nutarimo netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į tapačius pareiškėjo skundo argumentus kaip ir skunde apeliacinės instancijos teismui, tai, kad kriminalistiniais metodais nebuvo surinkti materialūs tiesioginiai įrodymai, tokie kaip pirštų antspaudai, rūbų dalelės ar avalynės pėdsakai, neriboja galimybių buvusius įvykius įrodinėti ir atkurti mažiau tiesioginiais įrodymais, tokiais, kaip techninėmis (GPS) priemonėmis, tarnybiniais gyvūnų elgesiu sekant pėdsakais, kitais įrodymais, kuriais ir yra pagrįstas teismo įsitikinimas jog tam tikri įvykiai (cigarečių gabenimas) egzistavo. Net ir nesant įrodymų, kurie įrodytų, jog konkretus asmuo ant ryšulių tiesiogiai paliko tam tikras savo kūno (riebalų, prakaito) ar drabužių daleles, byloje surinkta pakankamai kitų vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų kaltei pagrįsti ir priimti apkaltinamąjį nutarimą. Šiai pirmosios instancijos išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
10. Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pareiškėjo procesinės teisės visose tyrimo stadijose buvo nuolat pažeidinėjamos, tačiau pažymėtina, jog visos teisės ir pareigos jam buvo išsamiai išaiškintos ir byloje surinkti įrodymai tai patvirtina: tyrimo metu atsisakymas pasirašyti ant daiktų poėmio protokolo, nagrinėjimo metu paimtas papildomas paaiškinimas, teisė apsiginti teikti papildomus klausimus. R. B. viso proceso metu buvo suteiktos visos įstatymų numatytos teisės ir pareigos, jos nebuvo pažeistos ar kitaip ribojamos. Apelianto teiginiai, jog jis pasitikėdamas pareigūno žodžiais, kad jis kaltinamas pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, protokolą pasirašė jo net neskaitęs ir tik nagrinėjant ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo bylą suprato, kad buvo apgautas, ir kad pasirašytame protokole jam buvo inkriminuotas ir ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytas nusižengimas, aukštesniojo teismo vertinami kaip deklaratyvūs. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas ne pirmą kartą baudžiamas administracine tvarka, jam puikiai buvo žinomos jo teisės ir pareigos administracinio nusižengimo tyrimo metu (ką patvirtino ir pats apeliantas apklaustas pirmosios instancijos teisme), jis buvo pasirašytinai supažindintas su surašytu administracinio nusižengimo protokolu, jame išdėstytomis aplinkybėmis ir jam inkriminuotais kaltinimais padrius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 536 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnio 7 dalyje, todėl R. B. nurodyta versija, kad jis buvo apgautas pareigūno, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą vertinama kaip pasirinkta ir sugalvota gynybinė taktika, kuria siekiama išvengti atsakomybės, dėl padarytų administracinių nusižengimų.
11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. B. skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinio skundo argumentai R. B. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.